Viename iš pristatymų buvo įdėta skaidrė, iš kurios aišku, kad broliai puoselėja ambicijas žaisti vienoje lygoje su „Uber“ ir „Amazon“.
Tačiau viskas susiklostė ne visiškai kaip numatyta. Chaikenų kompanija, „Blink Health“, surinko daugiau nei 165 milijonų dolerių rizikos kapitalą, įskaitant buvusio „Morgan Stanley“ vadovo Johną Macko investicijas. Tačiau broliai ir jų startuolis įsipainiojo į teismo procesus ir susitepė neaiškiais sandoriais, o jų partneriai iš draugų virto priešais. Chaikenams teko konkuruoti su dviem pasprukusiais darbuotojais, grasinimais ėmė švaistytis pats „Amazon“, o rūpesčių galo vis dar nematyti.
Chaikenų tikslas buvo pasiūlyti amerikiečiams pigesnius receptinius vaistus, šitaip sutaupant žmonėms milijonus dolerių. Jie teigia, kad pasipriešinimas kyla iš tvirtai į šią pramonės šaką įsikabinusių tarpininkų, kurie siekia išlaikyti status quo. „Šiems žmonėms, kuriuos pavadinčiau pramonės titanais, kilo baisi alerginė reakcija, – sako Geoffrey Chaikenas, 36-erių metų „Blink“ generalinis direktorius, sėdintis biure stiklinėmis sienomis kompanijos būstinėje Sohe, Niujorke, kur lankytojus pasitinka užrašas „Pirmiausia – žmonės“. – Jie bendromis pastangomis darė viską, ką galėjo, kad išstumtų mus iš verslo.“
Tačiau ieškiniuose pareikšti kaltinimai ir interviu su keliolika buvusių darbuotojų, partnerių ir investuotojų liudija, kad „Blink“ galvos skausmą veikiau nulėmė valdymo chaosas, dažna darbuotojų kaita ankstyvosiomis dienomis ir Chaikenų naivumas įvertinant tai, kokio masto pasipriešinimas jų laukia.
Siekdama gauti geresnes kainas iš vaistinių, kompanija užtikrino ketinanti pritraukti išorinį finansavimą, tačiau tai niekada neįvyko, teigiama „Blink“ buvusio išmokų valdytojo ieškinyje. Chaikenai vieną investuotoją patikino, kad valdyboje bus „Pfizer Inc.“ buvęs generalinis direktorius Jeffrey Kindleris, nors jis niekada su tuo nesutiko, teigiama dar viename ieškinyje.
Dauguma ieškinių buvo išspręsta neatskleistomis sąlygomis. Vienas buvo atmestas. Dar vieną „Blink“ advokatai užginčijo dėl tariamo pareigybinio nusižengimo.
Geoffrey Chaikenas atsisakė komentuoti kai kuriuos kaltinimus, remdamasis galiojančiais susitarimais. Jis neigia ką nors apgavęs, pripažįsta padaręs klaidų ir teigia, kad dalis ieškinių ibuvo škelta neteisingai. Jis tvirtina, kad teismo procesai jo verslui padarė „nulinę įtaką“ ir šis auga kaip ant mielių. „Esu tokioje padėtyje, kurioje negaliu apsiginti, – sako jis. – Niekam nepatinka, kai apie jį skleidžiami melai. Bet, žinoma, tai yra darbo dalis. Taigi tenka su tuo susitaikyti.“
Geoffrey Chaikenas seniai svajojo daryti verslą sveikatos srityje. Vyriausiasis Manhatano oftalmologo sūnus savo pirmąją kompaniją „Marinus Pharmaceuticals Inc.“, biotechnologijų startuolį, kuriantį eksperimentinį vaistą nuo epilepsijos, įsteigė tebestudijuodamas Jeilyje. 2006 m. baigęs universitetą jis paliko „Marinus“, padėjo įmonei užsitikrinti finansavimą ir įstojo į Harvardo verslo mokyklą.
2013 m. G. Chaikenas dirbo privačioje investicijų bendrovėje ir dairėsi sumanymų naujam verslui. Vieną dieną, dalydamasis idėjomis su savo jaunesniuoju broliu Matthew, kuris taip pat turėjo darbą Volstrite, Geoffrey pasiūlė sukurti internetinę svetainę, kurioje pacientai galėtų užsisakyti vaistų ir atsiimti juos vietinėje vaistinėje. „Tai vienintelė gera idėja, kuri tau kada nors atėjo į galvą“, – prisimena Geoffrey brolio žodžius.
Buvęs rizikos draudimo fondų valdytojas Michaelas Karschas 2014 m. kompanijai padėjo atsispirti nuo žemės, suteikdamas 1 milijoną dolerių finansavimą. Charlesas Jacoby, Geoffrey bičiulis iš elitinės Niujorko Riverdeilo mokyklos, tapo generaliniu patarėju.
Piniginių nuolaidų programose dažnai dalyvauja farmacijos išmokų valdytojas, arba PBM (angl. pharmacy benefit manager), kuris ima iš vaistinės mokestį ir pasidalija jį su nuolaidą reklamuojančia rinkodaros kompanija, teigia išmokų konsultantas ir PBM veteranas Christopheris Petersenas.
Galimybė iš anksto mokėti vieną žemą kainą skyrė „Blink“ nuo „GoodRx“, kito 2011 m. įsteigto startuolio. „GoodRx“ taip pat siūlo nuolaidas ir skaidrumą, tačiau jo kainos skiriasi priklausomai nuo vaistinės, o klientai susimoka vaistinėje. „Blink“, kaip ir daugelis kitų pramonės žaidėjų, neatskleidžia, kaip dalijasi pajamomis arba ką daro su kiekvienu receptu.
Chaikenai turėjo mažai patirties su vaistų tiekimo grandinėmis. Iš pradžių jie pasamdė konsultantą Brianą Burką, kuris valdė nedidelę sveikatos priežiūros technologijų įmonę. Pagal B. Burko įvykių versiją, nurodomą jo pateiktame ieškinyje, jis supažindino Chaikenus su daugybe farmacijos pramonės žmonių, o Geoffrey jam mainais pasiūlė 1 proc. kompanijos akcijų. B. Burkas teigia pasirašęs darbo sutartį 2014 m. rugsėjo mėnesį, tačiau Chaikenai niekada negrąžino akcijų paketą patvirtinančių dokumentų. Po mėnesio B. Burkas buvo atleistas.
Savo ieškinyje B. Burkas teigė, kad „Blink“ neištesėjo savo pasiūlymo suteikti jam akcijų paketą. „Blink“ advokatai atšovė, kad B. Burkas buvo atleistas, nes nepadarė to, ką žadėjo. Liepos mėnesį Niujorko teisėjas ieškinį atmetė, sakydamas, kad B. Burkas pasirašė išėjimo susitarimą, kuriame žadėjo nekelti bylos. Orinas Snyderis, „Gibson Dunn & Crutcher“ advokatas, atstovaujantis „Blink“, pareiškė, kad B. Burkui akcijos nebuvo siūlomos. „Visas šis ieškinys tėra fantazijų ir melų mišrainė, – teigia O. Snyderis. – Teismas iškart suprato, kad kaltinimai pramanyti.“
Vienas dalykas, kurį B. Burkas iš tiesų padarė (pasak jo paties) – tai supažindino Chaikenus su „MedImpact Healthcare Systems Inc.“, nors Geoffrey Chaikenas užginčijo ir tai, sakydamas, kad šiai pažinčiai užmegzti jam B. Burko nereikėjo. Kompanijų derybos baigėsi susitarimu, įsigaliojusiu 2015 m. balandžio mėnesį, pagal kurį „MedImpact“ tapo „Blink“ partneriu, tarpininkaujančiu bendradarbiaujant su vaistinių tinklais visoje šalyje. Po dešimties mėnesių „Blink“ oficialiai paleido savo internetinę svetainę.
PBM atsirado prieš kelis dešimtmečius – iš pradžių jie tvarkydavo pretenzijas, bet palaipsniui pradėjo vis labiau kontroliuoti vaistų pirkimus. Darbdavių, profesinių sąjungų ir sveikatos planų įdarbinamos kompanijos parengia kompensuojamų vaistų sąrašus ir derina jų kainas su pardavėjais ir gamintojais. Pasak pramonės tyrimų įmonės „Drug Channels Institute“, praėjusiais metais trys didžiausios PBM apdorojo 76 proc. visų JAV išrašomų receptų.
Nors PBM teigia, kad jų pelno marža yra nedidelė, jie buvo kritikuojami dėl neskaidrios kainodaros. Farmacijos priežiūros vadybos asociacija teigia, kad jos nariai „atneša didžiulę vertę sveikatos priežiūros sistemai“, derėdamiesi dėl nuolaidų vaistams.
„Blink“ veikla greitai įsisiūbavo. Kompaniją aprašė „NBC Nightly News“ ir „New York Times“. 2016 m. birželio mėnesį, pasak „Blink“, jų paslaugomis naudojosi daugiau nei 100 000 žmonių. Du buvę darbuotojai prisimena, kaip Chaikenai kalbėdavo apie tai, jog netrukus visi praturtės. „Su savo kolegomis mes šitaip nebendraujame, – elektroniniame laiške paprieštaravo Geoffrey Chaikenas. – Žmonės paprastai eina į startuolius, kad užsidirbtų krūvą pinigų, tačiau į „Blink Health“ jie eina tam, kad gelbėtų gyvybes.“
„MedImpact“, kuris buvo atsakingas už „Blink“ vaistinių tinklą, 2016 m. gegužės mėnesį sandorį praplėtė, investuodamas 13 milijonų dolerių už 10 proc. akcijų paketą. PBM įkūrėjas Frederickas Howe tapo valdybos nariu. Tačiau santykiai netruko apkarsti. Tų pačių metų spalį F. Howe, kurio valdyboje jau nebėra, pasakė Geoffrey Chaikenui, kad „Walgreens Boots Alliance Inc.“, viena iš didžiausių šalies vaistinių grandinių, nutarė nebepriimti „Blink“ pacientų, teigiama „Blink“ ieškinyje prieš „MedImpact“.
„Walgreens“ pageidavo gauti daugiau pinigų. Bendrovė sužinojo, kad „MedImpact“ už „Blink“ užsakymus moka žemais tarifais, skirtais komerciniams klientams, tokiems kaip stambios draudimo bendrovės, tuo tarpu „Walgreens“ už vaistų nuolaidų pasiūlymus kainas sumažindavo nežymiai. „Blink“ teismo dokumentuose pareiškė, kad su „MedImpact“ pasirašyta paslaugų teikimo sutartis niekada nereikalavo, kad „Blink“ savo pacientams gautų išorinį finansavimą ir kad „MedImpact“ šiuo klausimu niekada neturėjo pretenzijų, kol „Blink“ nepateikė ieškinio.
Savaitgalį po to, kai išgirdo, jog „Walgreens“ nori pasitraukti, Geoffrey Chaikenas prisimena sėdėjęs vienas savo biure, kone verkdamas. Jis teigia bijojęs „domino kauliukų griūties“ – to, kad iš susitarimo pasitrauks ir kitos vaistinės, o „Blink“ žlugs. Bet tada jam paskambino Johnas Mackas, „Blink“ investuotojas ir patarėjas, kuris Geoffrey paskatino nenuleisti rankų. To paties pokalbio metu J. Mackas pasisiūlė pasitikėjimo ženklan investuoti dar 500 000 dolerių. Didelių vaistinių atsitraukimas, kaip vėliau teigė J. Mackas interviu, „man buvo savaime tarsi raudona vėliava, duodanti ženklą, kad jie tikrai siūlo kažką naujo“.
„Walgreens“ pareiškime teigė pasisiūlę pratęsti „MedImpact“ sąlygas, kol derybos tęsiasi, tačiau „Blink“ atsisakė. Geoffrey Chaikenas teigė, kad „Walgreens“ pasiūlymas jam niekada nebuvo perduotas. Praėjusiais metais teismo dokumentuose „Blink“ apkaltino „MedImpact“ dėl to, kad šie atkirto prieigą prie vaistinių tinklo. „Walgreens“, kurie nebepriima „Blink“ klientų nuo 2017 m. kovo mėnesio, teigė, kad lieka atviri diskusijoms su „Blink“.
„Blink“ savo „MedImpact“ ieškinyje teigė išleidę milijonus dolerių, nukreipdami pacientus iš „Walgreens“ ir kitų vaistinių į „CVS Health Corp.“, dar vieną didelę grandinę. Broliai Chaikenai tikina gavę „MedImpact“ garantijas, jog nėra jokios rizikos, kad „CVS“ pasitrauks, tačiau rugpjūčio mėnesį grandinė paskelbė, jog nustos aptarnauti „Blink“ klientus. Pasak „Blink“, „MedImpact“ tada pareiškė, kad vienintelis būdas išlaikyti „CVS“ – sutikti su beveik 250 proc. kainų padidinimu ir didesniu mokesčiu „MedImpact“. Tuo metu, kai „CVS“ galiausiai apsisprendė pasitraukti, tinklo nuožiūroje buvo daugiau nei pusė „Blink“ receptų.
„CVS“ „priėmė verslo sprendimą nutraukti dalyvavimą „Blink Health“ programoje po vidinės peržiūros“, – elektroniniame laiške „Bloomberg News“ pareiškė kompanijos atstovas spaudai Michaelas DeAngelis, tačiau išsamesnės informacijos nepateikė. „Šis sprendimas nepasikeitė.“
Dar kartą sukrėsti Chaikenai nusprendė vis tiek nepasiduoti. 2017 m. lapkritį, praėjus mažiau nei mėnesiui po to, kai „CVS“ atsisakė toliau bendradarbiauti, „Blink“ padavė „MedImpact“ į teismą už tariamai pažeistą sutartį, kurioje esą buvo žadama, kad vaistinių tinklas ženkliai nesikeis.
„Tai ne muilo burbulas, – 2015 m. sausio mėnesį elektroniniame laiške rašė Geoffrey Chaikenas „MedImpact“ vadovui. – Tai pilnai finansuojamas planas.“ Tą pačią dieną „MedImpact“ išsiųstame laiške pridedamas finansavimo šaltinių sąrašas: Amerikos širdies asociacija, Amerikos diabeto asociacija, „American Express“, „Diamond Resorts“, farmacinės bendrovės „Merck“ ir „Bausch + Lomb“ bei 10 kitų įmonių ir ne pelno organizacijų. „MedImpact“ rugpjūčio mėnesį išsiųstame dokumente puikavosi daugelio šių organizacijų logotipai ir buvo teigiama, kad „keliolika finansavimo šaltinių padės vartotojams papildomai sutaupyti“.
Amerikos širdies asociacija, Amerikos diabeto asociacija, „American Express Co.“, „Diamond Resorts“, farmacinės bendrovės „Merck & Co.“ ir „Bausch“, apie tai užklausti „Bloomberg News“, atsakė negalintys rasti sandorių ar svarbių derybų su „Blink“ arba jų pirmtaku įrašų. Amerikos diabeto asociacijos ir „Bausch“ atstovai pažymėjo, kad nuo 2015 m. jų organizacijose vyko didelės permainos.
Geoffrey Chaikenas teigia, kad „Blink“ atskirai kalbėjosi su kiekvienu objektu, kuris buvo įtrauktas į skaidres, tačiau negalėjo pasiekti susitarimo tol, kol nesusitarė su „MedImpact“. Jis patvirtino, kad „Blink“ galiausiai pasirašė sutartis su kai kuriomis organizacijomis, tačiau kuriomis – neįvardijo. „Blink“ nieko neapgavo, o teigiantys priešingai neturi jokių įrodymų“, – sakė „Blink“ advokatas O. Snyderis. Pasak jo, skaidrių sąraše buvo išvardyti potencialūs partneriai, su kuriais „Blink“ tuo metu vedė derybas, ir kompanija niekada „MedImpact“ netvirtino jau sudariusi sandorius su šiomis grupėmis.
PBM ieškinyje teigiama, kad derybose su „MedImpact“ „Blink“ bandė „nuslėpti kortas“. 2014 m. rugpjūtį, likus keliems mėnesiams iki sutarties derybų pradžios, „Blink“ pirmtakas pasamdė Williamą Barre, „MedImpact“ verslo plėtros vadovą, savo konsultantu, mokėdamas jam 3000 dolerių per mėnesį. W. Barre, kuris tuo metu tebedirbo „MedImpact“, savo darbdaviui apie susitarimą nepranešė net tada, kai derėjosi dėl esminių detalių, teismo dokumentuose pareiškė „MedImpact“. Bendrovė teigė nė nenutuokusi, kad W. Barre buvo „slaptasis agentas“ ir „kurmis“, dirbantis „Blink“ – tai paaiškėjo praėjus daugiau nei metams po sutarties pasirašymo.
„Blink“ advokatas O. Snyderis pareiškimą užginčijo, sakydamas, kad „MedImpact“ žinojo, jog W. Barre dirba „Blink“ konsultantu, ir kad tokiuose santykiuose nėra nieko neįprasto.
„MedImpact“ ir jų advokatai į elektronines užklausas neatsakė. W. Barre nebedirba nei „Blink“, nei „MedImpact“, ir savo vaidmenį komentuoti atsisakė. Tačiau per trumpą pokalbį telefonu praėjusiais metais jis užsiminė tuo metu tikėjęs, jog „Blink“ buvo gera idėja, ir vis dar tuo tebetikįs. Abi kompanijos praėjusių metų pabaigoje išsprendė savo ieškinius neatskleistomis sąlygomis.
Chaikenai dirbdavo ilgas valandas, ir to paties tikėjosi iš savo gerai apmokamų darbuotojų. Vienas buvęs darbuotojas teigia, kad Matthew klaidžiodavo po biurą po 18 val., garsiai stebėdamasis, kur visi dingo.
Pirmosiomis dienomis personalo kaita buvo didžiulė. Darbuotojai galėjo tikėtis būti išmesti iš darbo, jei susipykdavo su broliais arba neatitikdavo lūkesčių, teigia asmenys, susipažinę su įmonės veikla. Vienas buvęs darbuotojas prisiminė susitikimą, į kurį Geoffrey sukvietė keliasdešimt darbuotojų ir prižadėjo, kad „Blink“ bus kaip šeima, judanti į priekį. Per dvejus metus visi susitikimo dalyviai, išskyrus saujelę, iš bendrovės išėjo. G. Chaikenas teigia, kad jo vadovų komanda išliko stabili ilgiau nei metus ir kad „Blink“ personalo kaitos rodiklis nesiskiria nuo kitų startuolių. Jis pridūrė susitikimo nepamenantis.
Vienas iš bendrovę palikusių žmonių – Eugene'as Kakaulinas, buvęs G. Chaikeno Harvardo verslo mokyklos klasiokas, tapęs „Blink“ vyresniuoju finansų direktoriumi. 2016 m. spalio mėnesį Niujorko federaliniam teismui pateiktame ieškinyje E. Kakaulinas teigė, kad jį trikdė Chaikenų manevrai nupirkti akcijas iš ankstyvo investuotojo už žemą kainą, kai bendrovė jau buvo pritraukusi naujų investuotojų už daugiau nei keturis kartus didesnę vertę. E. Kakaulinas teisiniuose pareiškimuose teigė esąs susirūpinęs, jog kas nors panašaus gali nutikti ir jam.
Teismo pareiškimuose E. Kakaulinas teigė, kad jo sutarties sąlygos suteikė jam teisę iškeisti savo akcijas į grynuosius pinigus tada, kai tai darys kompanijos steigėjai. Kai jis sužinojo, kad 2016 m., naujajame finansavimo etape, Chaikenai planuoja išsiimti daugiau nei 6 milijonus dolerių, jis pareikalavo 1 milijono dolerių sau. Broliai nesutiko, atšovę, kad tai pasipiktintų investuotojus, teigiama E. Kakaulino skunde. Po kelių savaičių jis buvo atleistas.
Ieškinio detalės, įskaitant tekstinį pranešimą, tariamai išsiųstą E. Kakaulinui buvusios Geoffrey'o draugės, buvo paviešintos „New York Post“ su antrašte „Prekiautojas „Viagra“ kaltinamas apgaudinėjęs verslo partnerius“.
Byla buvo išspręsta 2017 m. pradžioje. Sąlygos neatskleidžiamos. E. Kakaulinas ir Chaikenai komentuoti atsisakė.
Vieną ieškinį, kurio išspręsti taip ir nepavyko, 2017 m. Niujorko federaliniam teismui pateikė vienas pirmųjų rėmėjų Michaelas Karschas. Jis teigia, kad jo 1 milijono dolerių investicija konvertuojamos skolos forma buvo grąžinta 2015 m. prieš jo norus. M. Karschas teisme pareiškė, jog Chaikenai jį apgavo, įtikinę, kad jo pinigai bus paversti ne mažiau kaip 5 proc. akcijų paketu, kuris dabar būtų vertas mažiausiai 30 milijonų, nors iš tiesų jie visą laiką planavo jo atsikratyti ir rasti kitų investuotojų.
„Blink“ teisminiuose dokumentuose atsakė, kad tie pinigai buvo paskola ir kad M. Karschas pats paprašė ją grąžinti. „Dėl savo sprendimo Karschas gali kaltinti tik save patį“, – teigė „Blink“ advokatai.
M. Karschas taip pat pareiškė, kad Geoffrey Chaikenas jį suklaidino, teigdamas, kad buvęs „Pfizer“ generalinis direktorius J. Kindleris dalyvaus „Blink“ valdyboje. Skaidrėje, nusiųstoje M. Karschui likus aštuonioms dienoms iki jo investicijos, J. Kindleris buvo nurodytas besikuriančios bendrovės pirmininko pavaduotoju, o jo biografija pateikta tiesiai po Geoffrey Chaikeno, nurodoma ieškinyje.
G. Chaikenas atsakė ilgai derėjęsis su J. Kindleriu, tačiau taip ir nesutaręs dėl tokio vaidmens, kokį buvo jam numatęs. J. Kindleris tekstiniu pranešimu patvirtino niekada nebuvęs bendrovės valdyboje, tačiau neatsakė į klausimus apie savo derybų su Chaikenais pobūdį.
„Niekas nuo M. Karscho nebuvo nuslėpta ar klaidingai pateikta“, – teigė O. Snyderis. M. Karschas „žinojo, kad planai pasikeitė“.
Kovo 1 d. teismo pareiškime „Blink“ apkaltino M. Karschą ir jo advokatą sunaikinus įrodymus, įskaitant elektroninius laiškus iš ginčijamo laikotarpio, ir paprašė teisėją bylą nutraukti. M. Karscho advokatas įtarimus paneigė. Bylos svarstymas numatomas šį mėnesį.
Sausio mėnesį „Blink“ biure vykusiame interviu Geoffrey Chaikenas, nuo galvos iki kojų apsirengęs juodai, pareiškė daug kartų svarstęs, ar neuždarius kompanijos. Tačiau to nepadarė dėl „šimtų tūkstančių pacientų, kurie visiškai pasitiki mūsų paslauga, kad išgyventų“. Tai privertė „Blink“ sugalvoti naują verslo būdą – tokį, kuriame būtų atsisakyta visų tarpininkų, siekiant sukurti kompaniją, kuri „paisytų vien pacientų interesų“.
Praėjusiais metais „Blink“ kartu su su buvusiais „Express Scripts Holding Co.“ darbuotojais įsteigė įmonę „Blue Eagle Health“, kurią vadina farmacijos išmokų administratore. „Blue Eagle“ aptarnauja daugiau nei 35 000 vaistinių tinklą, įskaitant nepriklausomas parduotuves, regionines grandines ir „Walmart“ išparduotuves. Susan Lang, buvusi „Express Scripts“ direktorė, šiuo metu yra „Blink“ strateginė vadovė. „Blink“ taip pat pasamdė keletą elektroninės prekybos senbuvių, anksčiau dirbusių Kayak.com. Kompanija susigrąžino prekybos centrų tinklą „Publix Super Markets Inc.“, kuris 2017 m. nustojo aptarnauti „Blink“ klientus.
„Mes augame dar greičiau nei prieš ginčą su „MedImpact“ ir prieš „CVS“ ir „Walgreens“ praradimą“, – teigia G. Chaikenas. Jis neatskleidžia pajamų ar receptų skaičiaus, tačiau patvirtino, jog per pastaruosius 16 mėnesių kompanija beveik keturgubai padidino savo darbuotojų skaičių.
Tuo metu konkurentai irgi nestovi vietoje. „GoodRx“, teikiantis nuolaidų pasiūlymus mokantiems grynaisiais, pareiškė pernai gavę daugiau nei 200 milijonų dolerių pajamų, o nuo 2011 m., kai kompanija buvo įkurta, jos siūlomomis nuolaidomis pasinaudojo daugiau nei 25 milijonai žmonių, įskaitant 3,5 milijonus vien per sausio mėnesį. „Blink“ tą mėnesį teigė, kad nuo paleidimo pradžios jų tinklalapį aplankė daugiau nei 500 000 klientų. Analitikos įmonės „App Annie“ duomenimis, „Blink“ mobilioji programėlė 2018 m. buvo parsisiųsta 200 000 kartų, tuo tarpu „GoodRx“ – net 3,1 milijonus kartų.
Dar viena potenciali konkurentė – internetinė vaistinė „PillPack“, kurią birželį už maždaug 1 milijardą dolerių įsigijo „Amazon“. Ji turi farmacijos licencijas 50 valstijų ir daugiausia dėmesio skiria pacientams, vartojantiems daugybinius vaistus, kuriems reikia pagalbos juos derinant. Jeigu „PillPack“ nuspręstų prekiauti pigiais generiniais vaistais, tai galėtų kelti grėsmę tokioms įmonėms kaip „Blink“.
O kur dar E. Kakaulinas ir G. Chaikeno mokyklos bičiulis Ch. Jacoby, kuris taip pat paliko „Blink“ po nesutarimų su Chaikenais. Jiedu įsteigė nuosavą pigių vaistų kompaniją „Hippo Technologies LLC“, kurios biuras įsikūręs žemutiniame Manhatane, už 20 kvartalų į šiaurę nuo „Blink“. Jų svetainė, paleista vasario mėnesį su 10 milijonų dolerių rizikos finansavimu, leidžia žmonėms gauti nuolaidų kortelę tekstinio pranešimo forma, kurią galima pateikti įvairiose vaistinėse, įskaitant „CVS“ ir „Walgreens“. „Hippo“ planuoja siūlyti savo paslaugas darbdaviams, sveikatos planams ir kitoms narystės organizacijoms.
Praėjusį kovą „Blink“ pateikė „Hippo“ ieškinį Niujorko federaliniame teisme, teigdami, kad konkurentai pavogė kompanijos komercines paslaptis, įskaitant „Blink“ kompiuterių kodus. Ieškinyje nurodomi dar trys buvę „Blink“ darbuotojai ir rangovai. Byla buvo išspręsta spalio mėnesį, sąlygos neatskleidžiamos. E. Kakaulinas teigė, kad ieškinys didžiąją metų dalį trukdė „Hippo“ finansavimo paieškai, tačiau dabar, kai byla baigta, „Hippo“ „labai greitai“ aplenks „Blink“.
„Blink“ atsisakė savo „visada žemų kainų“ strategijos ir dabar leidžia pasinaudoti geriausiais pasiūlymais pasirinktose vaistinėse. Tie pasiūlymai vadinami „Blink Smart Deals“ ir garantuoja mažiausią receptinių generinių vaistų kainą konkrečioje vietovėje, arba skirtumas bus grąžintas. Kompanija taip pat ėmė siūlyti nemokamą pristatymą paštu, o tai leidžia įsigyti vaistų netgi dar pigiau. „Blink“, „Hippo“ ir „GoodRx“ reklamuoja dideles nuolaidas tipiškoms vaistinių kainoms.
Kai kurie pramonės ekspertai svarsto, ar tokioms kompanijoms kaip „Blink“ ir „Hippo“ pavyks išspręsti problemas, kurių negali išspręsti technologija. Jos kovoja nelygioje kovoje su milžiniškais vaistinių tinklais ir tarpininkais, kurie nė neketina atsisakyti savo pelno srautų.
Bet Chaikenai ir jų rėmėjai nenuleidžia rankų. „Blink“ stovi „angelų pusėje“, teigia rizikos kapitalistė Kimmy Scotti iš „8VC“. „Farmacininkai tikrai siekia išlaikyti aukštas kainas ir, svarbiausia, susišluoti pelną. Jiems nėra jokio akstino keisti sistemą, iš kurios jie kuo puikiausiai pelnosi.“
