Visagine baldų gamykla įsikūrė dar 2006 metais. Krizės metais, kuomet daugeliui įmonių teko susiveržti diržus, „Visagino linija“ tik augo. 2008 metais koncernas „Ikea“ tapo strateginiu įmonės partneriu, o 2009 metais darbuotojų skaičius padvigubėjo iki 400. Dabar dviejų cechų „Visagino linijos“ gamykloje darbuojasi 793 darbuotojai, skaičiuojami ir augantys pardavimai.
Kadangi ambicijos augti nemažėja, įmonė susitelkia į automatizaciją. Per dvejus metus čia „įdarbinta“ 16 naujų robotų, o investicijos siekia maždaug 8 mln. eurų.
Žmonių darbą perėmė mašinos, bet darbuotojų neatleido
Užėjus į pirmąjį gamyklos cechą galima išvysti kaip išpjaunamos baldų detalės, išgręžiamos skylės, priklijuojamos briaunos. Visa tai – automatizuotas procesas. Antrajame ceche viena po kitos paruoštos lentutės juda linija: čia nudažomi ir kraštai, ir plokštumos iš abiejų pusių, o ultravioletinė linija dažus akimirksniu užfiksuoja. Taip baldų dalys jau iš karto paruoštos pakavimui.
Keliolika žmonių stovėdami prie linijos kruopščiai sudeda detales į dėžes, o tuomet mašinų pagalba suformuojamos paletės – baldų rinkiniai, kurie jau iškeliauja į parduotuves. Rinkinys gali būti ir iš poros ir iš daugiau paketų. Skaičiuojama, kad anksčiau tokiai paletei suformuoti prireikdavo ir penkių žmonių, tačiau dabar viską atlieka robotai – pagreitėjo procesas, padidėjo pajėgumai. Tiesa, greitis priklauso ir nuo pačios pakavimo linijos greičio.
Čia pat dar du robotai gamina pačias kartoninius padėklus su kojelėmis, kurie skirti sukrauti baldams ir juos išgabenti į parduotuves. Anksčiau dalį jų tekdavo klijuoti patiems darbuotojams, dalį pirkti iš kitų gamintojų. Dabar kojeles prie palečių priklijuoja robotai, o karšti klijai iš karto išdžiūva. Per 12 val. tokių palečių pagaminama apie 400. Patikinama, kad ne tik daugiau robotai padaro, bet ir kokybiškiau.
Kol žmonės gamykloje dirba slenkančiu grafiku, robotai čia zuja visą laiką, be pertraukų.
„Visagino linijos“ direktorė Asta Dijokienė pasakoja, kad automatizacija vyksta įvairiuose technologiniuose procesuose, dabar daugiausia susitelkiama ties antruoju gamyklos cechu.
„Tie reikšmingi pokyčiai yra pakavimo bare. Kiekvienos linijos gale stovi po robotą, kur anksčiau nukraudavo žmogus arba žmonės, priklausomai nuo paketų dydžių. Dabar tas paketų miksavimas, kada gaminys pakuojamas ne į vieną, bet į du ar tris paketus, daromas dviem robotais. Kitas reikšmingas žingsnis buvo padėklų ir gaubtų klijavimas dviem robotais, ką anksčiau taip pat darydavo žmonės. Dabar pilnai apsirūpiname reikalingais padėklais. Kitame procese yra abiejų UV linijų užkrovimas ir nukrovimas, kur rankinį darbą ir fiziškai sunkų darbą, dabar atliks robotas. Ir briaunų purškimo procese yra nebe rankinis purškimas, o yra robotai. Dar turėsime ir tarpinio šlifavimo robotą. Tai leidžia ne tai, kad žmonių sutaupyti, bet gauti stabilų ir kokybišką briaunų paruošimo procesą. Praeitais metais į atsinaujinimą investavome apie 5,3 mln. eurų, o šiais metais bus apie 3 mln. eurų. Šios sumos skirtos ne tik robotams, bet ir investuojama į naujų gaminių įsisavinimo srautą, naują įrangą. Investicija į vieną robotą prasideda kažkur nuo 100 tūkst. eurų.“, – pasakoja A. Dijokienė.
Vadovė iš karto skuba patikinti, kad dėl robotų pastatymo neatleista nė vienas darbuotojas. Pakeistas tik rankinis, mažiau kvalifikuotas ar fiziškai sunkus darbas.
„O žmonės randa ką daryti, nes įmonė auga ir plečiasi. Šiais metais turime pardavimus arti 20 proc. padidinti, tai žmonės mums reikalingi. Galų gale aptarnauti tuos robotus irgi žmonių reikia, ir reikia protingų žmonių“, – prideda ji.
Visaginas – ne išimtis. Kaip ir kiti mažesni miestai susiduria su gyventojų emigracijos iššūkiu. Tuo pačiu čia įsikūrę darbdaviai susiduria su darbuotojų trūkumo problema. „Visagino linija“ taip pat jaučia kvalifikuotų darbuotojų trūkumą. Tad darbuotojus vežasi ir iš Zarasų, kaip ir praeitais, taip ir šiais metais numato algų didinimą.
„Žinoma, robotai gali atsistoti tada, kai trūksta žmonių, bet automatizacija daugiau yra orientuota į kokybinius procesus, rankinio ir fizinio darbo panaikinimą. Stengiamės metai iš metų kelti produktyvumą, galvojame, kad tam tikruose procesuose robotai gali padidinti našumą. Bet, tarkime briaunų purškime, tai toks technologinis procesas, kurį apsprendžia džiovinimo laikas. Tai jis privalo būti toks, koks turi būti. Ten mes sprendžiame daugiau kokybės problemą ir fizinio, rankinio darbo pašalinimą. Kad visiškai nerastumėme žmonių, tai taip nėra. Kad mes mielai dar priimtumėme kvalifikuotų specialistų – tikrai yra. Rinkoje trūksta operatorių, kurie galėtų tokius robotus valdyti.
Dar turime vieną autobusą, kuriuo vežamės darbuotojus iš Zarasų. Taip pat turime vietinius reisus, iš miesto iki gamyklos atsivežame nemokamai. Yra mokymai, daug į ugdymo procesą kreipiame dėmesio. Priėmus kiekvieną žmogų yra adaptacijos periodas, kai suteikiamos pagrindinės žinios, o tobulėjant žinioms suteikiama kvalifikacijos kėlimo galimybė. Turime ir tam tikras socialines priemones. Pavyzdžiui, suteikiame draudimą nuo nelaimingų atsitikimų – nesvarbu ar darbe, ar ne darbe. Taip pat teikiame dalinį maitinimą. Atlyginimai kiekvienais metais yra keliami. Taip diktuoja ir gyvenimas, ir rinkos sąlygos, ir su žmonėmis reikia dalintis irgi. Ir šiemet darbuotojų atlyginimai turėtų didėti apie 7–8 proc.“, – sako „Visagino linijos“ direktorė.
„Sodros“ duomenimis, pilną mėnesį įmonėje išdirbusių darbuotojų atlyginimų vidurkis vasarį siekė apie 1042 Eur, neatskaičius mokesčių.
„Atlyginimas priklauso nuo darbo pobūdžio, darbo vietos. Taip pat atlyginimas mokamas ir pagal kvalifikaciją. Pas mus tikrai nėra žmonių, kurie tik minimumą uždirbtų. Tiek mažiau kvalifikuotą darbą dirbantys uždirba daugiau nei minimumas. O ten, kur reikia valdyti linijas, jas perreguliuoti, gaminti kokybiškai ir kiekybiškai, ten žmonių kvalifikacija didesnė, ir atlyginimas yra didesnis“, – teigia A. Dijokienė.
Įmonėje taip pat naudojamas „Kaizen“ metodas, kuriuo darbuotojai skatinami įsitraukti į kasdienę veiklą, pristatyti problemą, pasiūlyti jos sprendimo būdus, rinkti taškus ir vėliau gauti premiją.
Aukšti kokybės standartai ir prieinama kaina – misija įmanoma?
Gaminių kokybė čia tikrinama kiekviename žingsnyje. Prieš kiekvieną procesą, už jį atsakingi darbuotojai apžiūri, ar prieš tai viskas buvo atlikta kokybiškai. Pavyzdžiui, gavus detales dažymui, darbuotojai įsitikina, ar tikrai detalė tinkamai išpjauta, teisingai išgręžtos skylės.
Maža to, čia stovi atskiras punktas, kuriame paketas išardomas, peržiūrima, ar sudėtos visos detalės, patikrinama, kaip baldas surenkamas. Pavyzdžiui, iš gaminių partijos, kurioje du tūkst. komplektų, paimamas kas 500 gaminys. Tokį pilną išpakavimą ir patikrinimą, ar pagamintas baldas kokybiškas, daro ne tik už kontrolę atsakingi darbuotojai, bet penktadieniais prisijungia ir administracijos darbuotojai. Jie stebi, ar tikrai pakete sudėtos visos dalys, ar tikrai baldą įmanomą surinkti.
O dabar kokybės tikrinimui ketinama pasitelkti ir robotus.
„Mes įsigijome įrangą, kad apdailos procese kokybę patikrintų ne žmogus. Ji jau yra suinstaliuota, bet vyksta vadinamųjų receptų kūrimas. Tai yra, kuriami aprašymai visų požymių, pagal kuriuos po to pati sistema gebės identifikuoti, ar tai yra kokybiškas paviršiaus padengimas ar nekokybiškas, ir taip dar labiau sumažinsime tikimybę, kad į paketus pateks nekokybiškas gaminys. Be to, tai bus labai objektyvus vertinimas, nes bus vadovaujamasi ne žmogaus interpretacijomis, o įvertins įrenginys. Tai mūsų įmonėje yra apdailos kokybės automatinis vertinimas, o kitose SBA grupės įmonėse yra gręžimo procesų ar briaunų užklijavimo automatinis vertinimas. Pasidalinus, visi bandysime žiūrėti privalumus arba trūkumus ir, jei pasiteisins, šitie įrengimai gali būti paskui statomi visose mūsų grupės įmonėse. Tai tam tikras grupės privalumas, kad galime visos įmonės dalintis patirtimi“, – pasakoja A. Dijokienė ir prideda, kad tai nereiškia, jog gaminių kokybės nebetikrins žmogus, mat kokybinį procesą reikia prižiūrėti ne tik prie vienos linijos.
„Visagino linijoje“ siekiama, kad gaminami baldai būtų ne tik kokybiški, bet ir konkurencingi savo kaina. Pasakojama, kad tai ir leidžia pasiekti automatizacijos procesai. Visgi neretai galima išgirsti žmones kalbant, kad maža kaina parduodami baldai „Ikea“ parduotuvėse nėra patys kokybiškiausi. A. Dijokienė teigia, kad tai mitas, kurį reikia paneigti.
„Yra įvairiausi veiksniai, kurie daro įtaką kainai. Tai ir investicijos, ir kokybės gerinimas, ir žaliavų alternatyvų ieškojimas, ir darbo sąnaudų mažinimas. Kiekviename procese stengiamasi rasti tai, kas galėtų padėti sutaupyti. Įvairiausi mūsų sprendimai, ir pačių sugalvoti patobulinimai tiek procese, tiek įrangoje, kai galima pagaminti greičiau, lengviau, ar daugiau – visa tai daro įtaką gaminio patrauklumui ir iš kitos pusės tai mums neleidžia neužmigti ant laurų ir džiaugtis tuo, kas pasiekta, nes nuolatos galvojame į priekį, galvojame, kaip dar galima kažkur padaryti viską greičiau, paprasčiau, kokybiškiau, nes tai irgi yra kaštai.
Visada noriu paneigti šituos mitus, nes „Ikea“ produktų reikalavimai yra tikrai gana dideli, turime praeiti visus žaliavų testus. Tai ir folmardehido, ir lakių medžiagų testus, turime praeiti visus produkto stabilumo ir stiprumo testus, turime visus paviršiaus atsparumo testus praeiti. Iš tikrųjų reikalavimai kokybei yra labai aukšti ir tikrai nesutikčiau, kad prastesnė kokybė dėl kainos. Pirkėjas rūpinasi savo produktu, rūpinasi aplinkosauginiais dalykais ir žmogaus pirkėjo sveikata bei pasitenkinimu. Šita mes turime išpildyti ir išpildome. Investicijos tam ir padarytos, kad pasiektume visus reikalavimus. Be to, visi mūsų žaliavų tiekėjai informuojami apie keliamus reikalavimus“, – tvirtina „Visagino linijos“ direktorė.
Ateities ambicijos – 100 mln. eurų apyvarta
„Visagino linijos“ direktorė pasakoja, kad praeitais metais pasiekta apie 80 mln. apyvarta. O šių metų ambicija – pasiekti 100 mln. eurų apyvartą.
„Iš tiesų šita įmonė yra nuolat auganti. Tai yra džiugu, nes atsiminus šios įmonės pradžią, įsikūrėme krašte, kur nebuvo baldų pramonės tradicijos. Daugiau buvo susikoncentruota miestuose ar vakariniame krašte. Tai tiek patobulėti ir išaugti iki tokių dydžių yra didelis pasiekimas. Su kiekvienais metais mes augame ir dabartinė ambicija yra pasiekti tą 100 mln. eurų apyvartą. (…) Mes konkuruojame su visu pasauliu. Panašų produktą gali pagaminti ir Vokietija, ir Lenkija, ir ta pati Kinija. Šitame versle tu praktiškai konkuruoji su bet kuria pasaulio šalimi, kur gaminami atitinkami produktai. Dėl to ir reikia nuolatinių pastangų. (…) Mes priklausome įmonių grupei, bet vis tiek esame kaip ir atskira įmonė ir konkuruojame kaip įmonė. Turbūt šitos gamyklos unikalumas yra tame, kad mes turime pakankamai įvairių technologijų ir tokių, kur Lietuvoje kitos įmonės neturi. Tai turbūt mums ir leidžia kažkiek tapti išskirtiniais, dėl ko ir mūsų įmonė pozicionuojama kaip stalų ir komodų gamintoja. Galimybė pasigaminti komponentus sau pačiam ir juos paskui panaudoti produkte yra vienas iš tų konkurencinių pranašumų, kuris leidžia gaminti šiek tiek efektyviau ir su mažesniais kaštais. Turime tikslą augti su apyvartomis, kas reiškia, kad vėl turėsime prisiimti iššūkį išvystyti ir įdiegti naujus gaminius“, – apie ateities planus sako A. Dijokienė.
Tikėtina, kad ne vienas lietuvis savo namuose turi „Visagino linijoje“ pagamintų baldų – jeigu pirkote stalą, komodą ar lentynas iš „Ikea“ ir radote užrašą „Pagaminta Lietuvoje“, baldas galėjo atkeliauti būtent iš šios gamyklos.
Kaip sako A. Dijokienė, jų pagamintų baldų galima rasti daugelyje šalių, nes praktiškai visa produkcija – eksportuojama. Daugiausia „Visagino linijoje“ pagamintų baldų keliauja į JAV, Vokietiją ir Švediją. Tačiau šių baldų galima rasti ir Indijoje, Taivane, Malaizijoje, Singapūre, Japonijoje, Kinijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose.
„Praktiškai viskas yra eksportuojama. Net ir „Ikea“ pardavimas Vilniaus parduotuvėje iš tiesų yra eksportas, nes vidaus rinkoje kituose tinkluose nepardavinėjame jokio gaminio. Tokius mastus išvystyti įmonėje vien tik pardavinėjant vidaus rinkai ko gero nepavyktų, o kada tu jau žaidi globaliai ir tieki į visas pasaulio šalis, tada atsiranda ir apimtys ir galimybės išnaudoti fabriko pajėgumus ir netgi plėsti juos“, – teigė A. Dijokienė.
„Visagino linijos“ puslapyje skelbiama, kad kiekvieną mėnesį čia pagaminama apie 60 000 stalų, 100 000 komodų, 50 000 lentynų, kurie eksportuojami į Europos šalis, JAV, Japoniją. Pagrindinis įmonės klientas – Švedijos koncernas „Ikea“.
„Visagino linija“ yra SBA grupės įmonė, kuri atsakinga už baldų gamybą. Žaliavų pirkimu, produkcijos pardavimu rūpinasi „SBA baldų kompanija“. Ši bendrovė be „Visagino linijos“ dar valdo ir „Šilutės baldus“, „Klaipėdos baldus“, „Germaniką“ ir „Mebelain“ Baltarusijoje.
