Premjeras, o gal net ir kandidatas į Prezidentus tapo dar panašesnis į vargšę Gretą K. ir Kultūros komiteto pirmininką. Tada, kai viena vis kartodavo „sekantis klausimas“, o kitas pasakodavo blėnis apie Gretos K. rengtas Medžioklės įstatymo pataisas ir Anykščių medžioklių kerštą.

Kaip visiems yra žinoma, anei pataisų, anei keršto. Tik sena 1200 Lt vagystė vienoje Panevėžio kavinėje išplaukė.

Į ką darosi panašus vidaus reikalų ministras Misiūnas, irgi ne paslaptis. Dengdamas nuogą užpakalį svetima pažymių knygele jis tampa panašūs į tokią Agnę Š. Būdamas sveiko proto ir niekieno neverčiamas ministras sutinka leistis žemiau vaterlinijos būdelėje su kandidato į Prezidentus melais ir neaiškybėmis.

Prieš kelias savaites kandidatas į prezidentus (ne premjeras) parodė savo pažymių knygelę (girdamasis) ir pripažino (nelabai girdamasis) turėjęs drausminę nuobaudą policijoje.

Premjeras, o gal net ir kandidatas į Prezidentus tapo dar panašesnis į vargšę Gretą K. ir Kultūros komiteto pirmininką. Tada, kai viena vis kartodavo „sekantis klausimas“, o kitas pasakodavo blėnis apie Gretos K. rengtas Medžioklės įstatymo pataisas ir Anykščių medžioklių kerštą.

Kaip dažnai gudručiams nutinka, susižavėjusį savimi, kad taip lengvai išsisuko nuo žurnaliūgų klausimų apie 1999 m. įvykį pakrūmėje su pagautu vairuotoju, kandidatą į Prezidentus užnešė posūkyje. Sau pačiam netikėtai pasižadėjo paviešinti policijos tyrimą apie tą nemalonų reikalą.

Valdančiosios partijos kandidato į Prezidentus ir dar premjero žodis – ne šuns papas. Bėga valandos, dienos, savaitė baigėsi. Žiūrim, ką turim? Be tos pažymių knygelės, kuri aiškiai nė prie ko? Nieko neturim.

Panašu, kandidatas į Prezidentus nurodė vidaus reikalų ministrui užtraukti rankinį stabdį savo bylai. Žurnalistai ragina kandidatą į Prezidentus įvykdyti pažadą, kreipiasi į Vidaus reikalų ministeriją paviešinti bylą. Net negali šaukti, kad tai „provokacija“ ir „valstietį konservatoriai muša“. Niekas už liežuvio netempė, pats pažadą savo paties šou išskiemenavai vartydamas akis.

Tai kur šuo pakastas, kad praėjus daugiau kaip savaitei nuo kandidato į Prezidentus pasižadėjimo paviešinti kažkokią niekinę byliūkštę, kur šaunus kelių policininkas buvo beveik visiškai išteisintas, staiga viskas įstrigo?

Profesionalo Misiūno vadovaujama Vidaus reikalų ministerija, užuot pasielgusi pagal kandidato į Prezidentus šūkį „Tėvynės labui“, tyčiojasi iš tėvynės neprofesionaliai atsirašinėdama ilgais tekstais žurnalistams, kad tie neturintys teisės pamatyti byliūkštės apie šaunų kelių policininką.

Neva tai – vadovaujantis sistemine skaidrumo reforma turbūt – esanti privati informacija apie privatų žmogaus gyvenimą. Todėl, sakė leitenantas Dubas vidaus reikalų ministro vaidmeny, kreipkitės į policiją (nors VRM puikiausiai žino ar bent turėtų žinoti, kad tos bylos policija seniausiai neturi) arba varykit į teismą.

VRM rašliavos šedevras kubu: kelių policininko dalyvavimas pažeidėjo sulaikyme ir su tuo susijusi drausminė byla yra privatus policininko reikalas.

Pone ministre Misiūnai, ar pas jus ten VRM dažnai pasitaiko tokių masinių sąmonės užtemimų? Nebent VRM nori mums pasakyti, kad anuo nelengvu tautai metu, kai būsimasis valstiečių kandidatas į Prezidentus „Tėvynės labui“ triūsė pakrūmėse, kelių policija buvo tik privati duoklių surinkimo iš vairuotojų kontora?

Pone ministre Misiūnai, ar pas jus ten VRM dažnai pasitaiko tokių masinių sąmonės užtemimų? Nebent VRM norėtų mums pasakyti, kad anuo nelengvu metu, kai būsimasis valstiečių kandidatas į Prezidentus „Tėvynės labui“ triūsė pakrūmėse, kelių policija buvo tik privati duoklių surinkimo iš vairuotojų kontora?

Kad ir ką sakytų ministras, didesnio briedo su Vidaus reikalų ministerijos antspaudu turbūt nebuvo patvirtinta nuo pat ministro Valiuko laikų. Jei kas pamiršote, tai anuomet Dekanidzės vadovaujama „Vilniaus brigada“ oficialiai aprūpino ginklais ir kita amunicija policiją – yra ir toks šlovingas įrašas mūsų angelų sargų istorijoje. Tėvynės labui, kaip sakytų Skvernelis.

Vidaus reikalų ministerija varlinėja it gandras. Bet jei ministras varlinėtojas mano, kad čia taip jis gelbsti kandidato į Prezidentus užpakalį, tai daro rimtą klaidą.

Dokumentai, kaip sakoma, nedega. Anksčiau ar vėliau, kaip kiekvienas š.., taip ir ši byla išplauks. Įsivaizduokim, kad išplaukia po to, kai Skvernelis bus išrinktas Prezidentu, jau po inauguracijos. Iki Pakso kelio, tautai duotos priesaikos sulaužymo – tik žingsnis.

Bet nevarykim taip toli arklių. Klausimas dabar paprastesnis. Kam slėpti tą byliūkštę, jei pats kandidatas į Prezidentus pareiškė, kad nėra ko slėpti, ir jis pats ją paviešins? Kodėl staiga persigalvojo? Kodėl varlinėja Vidaus reikalų ministerija? Kaip vertinti tokią pikantišką situaciją? Kyšis, kurio nebuvo, bet kurį kažkodėl tai staiga prireikė slėpti?

Kad ir kaip „ten nieko tokio nebuvo“, pusė Lietuvos atsakymą jau turi. Kaip sakydavo garsi rusų operos aktorė Ranevskaja, „aš jau tokia sena, kad dar pamenu padorių žmonių“.

Taigi Skvernelis – ir čia pačiu geriausiu atveju – yra tas, kurį dar ir po 20 metų rodys universitetų viešųjų ryšių studentams. Kaip kokią kaliausę prastiems viešiesiems ryšiams atbaidyti.

Bus pasakojama, kaip premjeras sugebėdavo susiorganizuoti problemą iš oro. Iš Vyriausybės pasitarimo įslaptinimo. Senos pažymių knygelės.
Kaip sugebėdavo paslysti persėsdamas nuo vienos kėdės ant kitos – ant savo pažado. Kad pamiršo paviešinti savo bylą lygiai taip pat greitai, kaip Greta K. su Kultūros komiteto pirmininku pamiršo pažadą įregistruoti Medžioklės įstatymo pataisas, kaip medžiotojų keršto Gretai K. priežastį.

Velnias slypi detalėse. Politikos velnias – ir palyginimuose. Tuo metu, kai kandidatas į prezidentus vožtelėjo aukštielninkas paslydęs ant dar vieno skambaus pažado, premjeras praleido gerą progą patylėti, komentuodamas susisiekimo ministro, kuris, kaip žinoma, pavadavo švietimo ir mokslo ministrą, žodžius apie viešųjų pirkimų situaciją ŠMSM.

Po 4 milijardus mintyse iš korupcijos kvadratines šaknis traukiančio premjero veide nesuklapsėjo nė blakstiena. Jis paragino susisiekimo ministrą užsičiaupti, o ministrui Monkevičiui liepė pasakyti, kad dabar jau viskas OK. Petrauskienės neliko, Petrauskienės kerai nesisklaido.

Po 4 milijardus mintyse iš korupcijos kvadratines šaknis traukiančio premjero veide nesuklapsėjo nė blakstiena. Jis paragino susisiekimo ministrą užsičiaupti, o ministrui Monkevičiui liepė pasakyti, kad dabar jau viskas OK. Petrauskienės neliko, Petrauskienės kerai nesisklaido.

Ką tokio pasakė ministras Masiulis, kad tai šitaip nepatiko premjerui, o gal ir kandidatui į Prezidentus? Ministras pareiškė, kad jo užsakytas auditas nustatė „labai negerų dalykų – voratinklį, kur viešųjų pirkimų pinigai pasidalinami tarp savų“.

Užtat, kaip sklaidėsi premjeras, kai jo viršila Stasys J. paporino Jemelios IQ lygio pasakėčią apie VILIBOR. Į Prokuratūrą! – ardėsi ne tai premjeras, ne tai kandidatas į Prezidentus. Tuo metu – dar vienas palyginimas ne susidvejinusiojo naudai – jis ramiai sutiko žinią, kad „Google“ įmonė „Alphabet“ nuo balandžio 4-osios „Google“ mokėjimų paslauga iš Lietuvos perkėlė į Airiją.

Kas būtų pagalvojęs apie visišką Stasį J. ir jo nuoširdų triūsą vaikant iš šalies investuotojus?

Iš tiesų, o kam mums tie gūglai, kurių Karbauskio karvė vis tiek nesupras, kai Kultūros komiteto pirmininkas importuoja tiek daug nešvarios rusiškos salietros? Kurią lizinginis kandidatas į Prezidentus šautuvu gerbia štai jau greit treji metai.

Geriau varom pavarlinėti. Tik atsargiai. Kad neišeitų kaip tam vidaus reikalų ministrui ir jo gandriukams, rašinėjantiems siurrealistinius paaiškinimus apie privačią kelių policiją.