Patys neregiai sveikina iniciatyvą, tačiau sako, kad iš esmės problemas išspręstų tik elektroninio balsavimo įteisinimas.
Kaip BNS tvirtino VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė, dėl palengvinimų dar kalbamasi su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių asociacija. Tačiau specialūs dvejų rinkimų ir dviejų referendumų biuletenių tekstai akliesiems greičiausiai bus rinkimų apylinkėse didmiesčiuose, t. y. ten, kur gyvena daugiausia regėjimo negalią turinčių rinkėjų.
„Ieškosime sprendimų, kaip tą informaciją Brailio raštu pateikti. Gal Europos Parlamento rinkimų biuletenis nebus identiškas, ten yra daug teksto. Bet konstatuojame, kad visi gegužės 12 ir 26 projektai bus Brailio raštu“, – BNS sakė VRK pirmininkė.
Anot jos, aklųjų raštu bus spausdinamas ne pats biuletenis, o speciali įmautė, į kurią bus dedamas paprastas biuletenis, vėliau lapelis turės būti ištraukiamas ir metamas į urną, įmautė liks pačiam rinkėjui.
„Tai daroma, kad nebūtų atskleista balsavimo paslaptis, nes asmuo gali pažymėti ant įmautės kažką ir taip jį galima identifikuoti. Taip pat nedaromas didesnis biuletenis, didesniu šriftu, nes jis išsiskirtų iš visų kitų, jei balsuotų vienas toks rinkėjas, būtų galima būtų suprasti, kas balsavo“, – dėstė ji.
Tuo metu dar viena priemonė – A4 formato didinamieji stiklai. Anot L. Matjošaitytės, gegužę jie turėtų atsirasti kiekvienoje rinkimų apylinkėje.
Kalbėdama apie kitas priemones, VRK vadovė pabrėžė, kad du trečdaliai apylinkių jau yra pritaikytos judėjimo negalią turintiems asmenims, su savivaldybėmis kalbama siekiant pritaikyti ir likusias.
Tuo metu komisijos užsakymu rengiamuose debatuose LRT eteryje, kitose VRK finansuojamose diskusijų laidose užtikrinamas vertimas į gestų kalbą, pagrindinė informacija apie rinkimus jau spausdinama Brailio raštu, taip pat leidžiami rinkimų leidiniai supaprastinta, aiškesne kalba specialiųjų poreikių turintiems rinkėjams.
Ant VRK pirmininkės, prieš dvi savaites Rinkimų komisijos nariai ir kandidatai prezidento rinkimuose pasirašė memorandumą dėl specialių priemonių silpnaregiams, neregiams, kurtiesiems, t. y. dėl agitacinės medžiagos, politinės reklamos didesniu šriftu, su titrais, vertimais į gestų kalbą, tačiau tuo rūpinsis patys kandidatai.
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos pirmininkas Sigitas Armonas sako, kad numatytos priemonės yra tik vienas iš elementų siekiant užtikrinti savarankišką balsavimą neįgaliesiems, nes jie vistiek turės ieškoti pagalbos kelionei į apylinkę, galiausiai – kas įdėtų biuletenį į įmautę.
„Reikia dėkoti, kad tie žmonės rodo iniciatyvą. Bet jei kalbame apie visišką prieinamumą žmonėms su regos negalia, turi būti elektroninis balsavimas. Visi kiti keliai yra ėjimas link to, nes neregys negali savarankiškai ateiti iki rinkimų apylinkės, pasiimti to biuletenio. Galime gražių teorijų prikurti, bet reali gyvenimiška situacija yra tokia“, – BNS sakė jis.
Asociacija vienija apie 7 tūkst. neregių ir silpnaregių. S. Armono teigimu, Lietuvoje iš viso yra apie 10 tūkst. žmonių, turinčių šią negalią.
Pasak S. Armono, nemažai aklųjų šiuo metu visiškai savarankiškai naudojasi elektroninės bankininkystės ir kitomis paslaugomis, nes tai leidžia šiuolaikinės technologijos, tad elektroninis balsavimas galėtų būti paskata ir siekiant technologinio išprusimo.