Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovai Ramūnas Karbauskis ir Agnė Širinskienė pateikė pasiūlymą, kad ligoninėse galėtų būti įkurtos vaistinės, kurios pardavinėtų vaistus ne tik tos sveikatos įstaigos pacientams, bet ir visiems gyventojams. Tokią idėją palaiko ir Sveikatos apsaugos ministerija.
Teikdami savo pastebėjimus, kritikos ir pastabų projektui negailėjo Konkurencijos taryba, Europos teisės departamentas, Teisingumo ministerija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Lietuvos laisvosios rinkos institutas, Nacionalinė vaistų prekybos asociacija.
Akcentuota, kad tai kelia veiklos efektyvumo, skaidrumo, neteisėtai suteikiamos valstybės pagalbos ir korupcijos riziką. Tačiau Vyriausybė vis dėlto pritarė parlamentarų siūlymui. Projektui dar turės pritarti ir Seimas.
Valstybinės vaistinės – dėl pigesnių ir prieinamesnių vaistų
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga „DELFI Dienoje“ kalbėjo, kad skambiai vadinamos valstybinės vaistinės iš tiesų tėra vaistinės sveikatos priežiūros įstaigose, kurios galėtų padidinti konkurencija komercinių vaistinių atžvilgiu.
„Pasigirsta skundų iš pacientų, kad yra papiktnaudžiauja. Pacientai pykdomi, siunčiami į ministeriją, sakoma, kad pas mus nėra, ieškokite kitur. Tai yra ir tam tikras sabotavimas ir piktybiškumas, kai pacientui tų būtinų pigesnių vaistų net ir neužsakoma. Tada pacientai raginami pirkti už visą kainą, nors iš tiesų Vyriausybė garantuoja jam vaistus, ir 100 proc. kompensuoja. Šitos vaistinės leistų išvengti tų piktnaudžiavimų, tai būtų alternatyvus būdas pacientui pasiūlyti visus būtinus vaistus. Dar teko girdėti iš pacientų, kurie serga retomis ligomis, kad komercinės vaistinės neužsako tų retų priemonių, nes neapsimoka, pacientų nedaug. Nėra garantijos, kad bus parduotos tos priemonės, kad nepatirs nuostolio“, – laidoje kalbėjo A. Veryga.
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Farmacijos departamentas DELFI pateikė atsakymus, kuriuose valstybinių vaistinių nauda argumentuojama tuo, jog tokios vaistinės galės įsigyti pigesnius vaistus.
„Gydymo įstaigos visus vaistus perka viešojo konkurso būdu, vertindamos mažiausios kainos kriterijų, todėl gali įsigyti vaistų mažesnėmis kainomis (kadangi ligoninių vaistinėms vaistai, kaip ir dabar, bus perkami per CPO, o nesant tokios galimybės – Viešųjų pirkimų įstatymų nustatyta tvarka, korupcijai atsirasti galimybė nebus sudaryta). Tuo tarpu visuomenės vaistinės vaistus perka be konkursų ir asortimentą formuoja siekdamos maksimalaus pelno, todėl dažnai įsigyja joms finansiškai naudingiausius vaistus, kurie ne visada yra pigiausi pacientui.
Lietuvoje šiuo metu generinių vaistų suvartojama tik apie 64 proc., o, pavyzdžiui, Švedijoje – daugiau kaip 90 proc. Ekonomiškiausių vaistų pardavimas Lietuvoje taip pat gerokai atsilieka nuo Skandinavijos šalių. Pavyzdžiui, Lietuvoje ekonomiškiausių vaistų yra parduodama 13–33 proc. Tuo tarpu Skandinavijos šalyse – 85–90 proc.“, – komentuoja SAM.
Teigiama, kad dėl padidėjusios kompensuojamųjų vaistų tiekėjų konkurencijos, pirmiausia sumažės kardiologinių vaistų kainos. Tai būtų aktualu 65 proc. visų šalies pacientų. SAM specialistai mano, kad dėl to būtų net sutaupoma Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų.
„Dauguma – daugiau nei 80 proc. – kardiologinių vaistinių yra generiniai, t. y. juos gamina du ar daugiau gamintojų, tad yra labai svarbu skatinti jų konkurenciją. Per metus kardiologiniams vaistams kompensuoti PSDF skiria apie 40 mln. eurų, dar daugiau nei kaip 23 mln. eurų primoka patys pacientai. Todėl būtina skatinti ekonomiškiausių vaistų įsigijimą – taip būtų sutaupytos ne tik pacientų, bet ir PSDF biudžeto lėšos, kurios būtų panaudojamos naujiems inovatyviems vaistams kompensuoti. (…) Leidus ligoninių vaistinėms parduoti vaistus ambulatoriškai besigydantiems pacientams, tikimasi, kad vaistų gamintojai dar aktyviau konkuruos tarpusavyje. Todėl mažės ne tik kompensuojamųjų vaistų kainos, bus taupomos PSDF biudžeto lėšos, bet mažės ir nekompensuojamųjų vaistų kainos bei gerės jų prieinamumas pacientams“,– komentuoja SAM.
Institucijoms ir asociacijoms, kurios vertino projektą ir teikė siūlymus, kilo klausimas – kiek kainuos tokio ligoninių tinklo įrengimas. Tikslių skaičiavimų niekas nepadarė, tačiau tvirtinama, kad papildomų lėšų nereiktų.
„Nemanau, kad ypatingai daug lėšų reikėtų skirti. Mes kalbame apie gydymo įstaigas, kurios neretai ir turi tas patalpas, kurias nuomoja. Be abejo tokia vaistinė galėtų imti priemoką už vaistą, kaip ir kitos, ir ji iš to išsilaikytų. Iš tiesų ir farmacininką reikia įsidarbinti, jam mokėti atlyginimą. Bet čia nesiruošiama pristatyti vaistinių, tad didelių pinigų statyboms nereiktų“, – kalbėjo A. Veryga.
Širinskienė: vaistinės išsilaikys iš pelno
Viena projekto iniciatorių parlamentarė Agnė Širinskienė DELFI teigė neabejojanti, kad šios vaistinės išsilaikys iš pelno. Ji taip pat įsitikinusi, kad toks vaistinių tinklas neatveria galimybių didesnei korupcijai, nes viskas vyktų per viešuosius konkursus. Jos teigimu pirkimus daug paprasčiau stebėti bus per CPO sistemą.
„Žinant tai, kokia ligoninėse esančių vaistinių apyvarta ir kokius nuomos mokesčius sau gali leisti mokėti Santaros ar Kauno klinikoms, manau, reikėtų kalbėti ne apie tai, kiek reikės į šį projektą investuoti, o kokią grąžą duos valstybei ir ligoninėms. Yra neabejotina, kad ligoninių vaistinės bus pasmerktos pelno davimui. Puikiai žinome, kad didžiosiose ligoninėse yra milžiniški pacientų srautai, jie stengiasi įsigyti vaistus ten, kur gauna paskyrimus: ligoninės patalpose ar netoli jų. (…) Pirkimus daug lengviau kontroliuoti, kai matai per CPO nei kai vaistinių susitarimus įsigyjant vaistą iš gamintojo. Mes nematome ir nežinome, ar yra lentynų mokesčiai, ar nėra“, – teigia A. Širinskienė.
Politikė prideda, kad tai yra nuoseklus žingsnis didinant konkurenciją vaistų pardavimo rinkoje. Ji taip pat mano, kad tai padidins vaistų prieinamumą.
„Privačiam verslui dažnai regionai nėra labai patrauklūs. Tiek dėl perkamosios galios, tiek dėl klientų srautų. Tikrai kai kuriuose rajonuose, didesniuose miesteliuose, vaistinių nėra, jos yra rajonų centruose, nes tiesiog nėra mechanizmo privatininkus priversti kurti tą tinklą, kur jiems neapsimoka. Šiuo atveju net ir mažos ligoninės ir pirminės sveikatos priežiūros centrai šituo įstatymu įgyja galimybę turėti savo vaistinę ten, kur galbūt privatininkui turėti nepasimoka. Reikia tikėtis ir bent jau mes registruodami projektą taip ir manėme, kad prieinamumas regionuose bus tikrai didesnis“, – teigė „valstiečių“ atstovė.
Pasak jos, privatūs vaistinių tinklai taip pat turės savo pirkėjus, jie galės kurtis tose pačiose ligoninėse ir konkuruoti.
„Galbūt jie galės vaistų pasiūlos kiekiu konkuruoti, gal kažkokiomis kitomis vaistinių prekėmis, nes vaistinėse leidžiama parduoti ne tik vaistus, bet ir vadinamąsias vaistines prekes, kremus, šampūnus. Galbūt sugebės konkuruoti per šitą segmentą“, – teigė ji.
Vis dėlto greitai ir lengvai sprendimas steigti valstybines vaistines priimtas nebus. Vyriausybės išvadoje numatyta, kad dėl tokio įstatymo reikia kreiptis į Europos Komisiją (EK). Tuomet tik galima kalbėti apie įstatymo priėmimą. A. Širinskienė svarsto, kad valstybinės vaistinės galėtų atsirasti 2020 metais.
„Įsivaizduočiau, kad jei ne pavasario sesijos pabaigoje, tai rudens sesijos pradžioje tas įstatymas turėtų būti priimtas. Aišku, labai priklausys nuo pačių terminų, kaip greitai reaguos EK, bet manau realu tą projektą turėti šiais metais ir dar pirmame pusmetyje. Kadangi yra didesni klausimai tai be abejo be 2020 metų sausio pirmos ar liepos pirmos, vargu, ar būtų galima numatyti ankstesnį įsigaliojimą“, – komentavo ji.
Pacientų organizacijos prieš: valstybinės vaistinės problemos neišspręs
Lietuvos pacientų organizacijų atstovų taryba pirmininkė Vida Augustinienė portalui DELFI teigia, kad vaistinių ir taip jau yra pilna ir tos pačios komercinės konkuruoja tarpusavyje. Ji teigia, kad pacientams būtų daug aktualiau tai, kad jie galėtų įsigyti norimų ir individualiai tinkamų vaistų.
„Mums reikia, kad vaistinėse būtų vaistų pasirinkimas ir kiekvienas žmogus galėtų gauti tokius vaistus, kurie jam yra reikalingi ir individualiai geriausiai tinkami. O tie žaidimai su tomis vaistinėmis turbūt daugiau kažkieno interesų pildymas. (…) Mūsų tikslas ne pigiausias ar brangiausias, o žmogui tinkamiausias gydymas ir, kad būtų pasirinkimas, o ne prievarta ir gydymas tik jų vadinamaisiais pigiausiais ir tokiais pat geriausiais. Tų privačių vaistinių tūkstančiai, jos tarpusavyje konkuruoja. Kiekviena suinteresuota, kad pas juos ateitų tie pacientai pirkti. O kad dar prikurs naujų vaistinių, tai nežinau. Nebent jie kažkokias kitokias sąlygas įsivestų. Galbūt galės mažesnį antkainį užsidėti, nes jiems nei patalpos nekainuos, nieko, nes naudosis ligoninių patalpomis, bet čia jau bus pažeista konkurenciją.
Mums jokių papildomų vaistinių nereikia. Jų yra užtektinai. Tik reikia, kad būtų jose ką pirkti, o ne priiminėti tokius įstatymus ministrui, kad tik pigiausi ir jokio kito, nesvarbu žmogui jis padeda ar ne. Ir dabar, kiek žmonių skambina... Tas vaistų kaitaliojimas kas trys mėnesiai yra nesąmonė, kada tų pigiausių tiesiog negalim nusipirkti, nes jų paprasčiausiai nėra sandėliuose. Jeigu keitinėji, tai vieną mėnesį vieni vaistai pigiausi, už trijų mėnesių jau kiti. Niekas neprisiveža jų tiek, nes nežino, ar kitus tris mėnesius prekiaus“, – komentavo V. Augustinienė.
Ji pridėjo, kad į pacientų nuomonę vis tiek nėra atsižvelgiama. Paprašoma pastabų, pasiūlymų, tačiau į jas nekreipiama dėmesio.
Lietuvos pacientų forumo valdybos pirmininkė Ieva Drėgvienė teigė, kad retų vaistų įsigijo ar vaistų prieinamumo problemas išsprendžia jau priimtas projektas, t. y. Kad dienos stacionaro pacientams galėtų būti išduoti toje ligoninėje vaistai.
„Ką reiškia pigiau pardavinėti? Iš ko tada vaistinė ta išsilaikys? Iš ko dirbs darbuotojai? Iš PSDF lėšų išlaikysime ligoninių vaistines ir tada nuimsime pinigus nuo gydymo? Tokioje vietoje turėtų aiškiai būti paskaičiuojama. Komercinės vaistinės turbūt ne šiaip sau prekiauja kosmetika ir kitais dalykais tam, kad galėtų išsilaikyti. Kitas dalykas, kad ta pati vaistinė vykdytų viešuosius pirkimus reikia personalo. Suprantu, kad ligoninė savo aprūpinimui daro viešuosius pirkimus ir galėtų aprūpinti tiek, kiek savo pacientams dienos stacionaruose reikia. Bet jei ligoninė išsikels tikslą, kad vaistinė turi būti pelninga... Jei nuostolinga tai atimame lėšas iš gydymo, o jei pelninga, tai nuo kada ligoninės ūkine komercine veikla užsiima?
Ypatingai retom ligom visų pirma reikia, kad tie vaistai būtų kompensuojami. Mes kėlėme paprastą problemą, kada vaikai po inkstų, širdies, kepenų transplantacijos, ar vaikai po kaulų čiulpų transplantacijos turi naudoti imunosupresinius vaistus. Kol vaikai guli ligoninėje, ji aprūpina šitais vaistais, tačiau vaistai po to reikalingi naudojimui stacionare. Kadangi pacientų skaičius labai nedidelis, komercinėms vaistinėms, jeigu ir įtrauks į kompensavimą, vis tiek nepasimokės vežti, nes iš tikrųjų labai maži kiekiai. Bet kadangi ligoninių vaistinės galės dienos stacionare išdavinėti tuos vaistus, tai problema ir su dabartiniu projektu išsispręs.
Pirmiausia reikia leisti, kad ligoninių vaistinėse atsirastų tos vaistinės, kurios savo pacientais pasirūpina. Tada pasižiūrėti, kokia situacija ir, jei poreikis bus, daryti. Manau svarbiau, kai pacientai negauna gydymo, nes valstybė nesugeba kompensuoti. O ne pulti daryti populistinius įstatymus, kurie realiai naudos neduoda pacientui“, – mano I. Drėgvienė.
Ji akcentuoja, kad prioritetas sveikatos sistemoje šiuo metu turi būti tikrai ne vaistinės. Pašnekovė pastebi, kad niekas iš valdžios nebekalba, jog onkologinėmis ir kitomis sunkiomis ligomis sergantys pacientai negauna reikiamo gydymo.
„Nuo to, kad jie ligoninėse atidarys vaistines, pacientai ilgiau negyvens ir nuo to jų sveikata nepagerės“, – DELFI sako Lietuvos pacientų forumo valdybos pirmininkė.
Įsitikinę, kad kelią užkirs Europos Komisija
Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Dangutė Mikutienė tvirtina, kad projektas prieštarauja Lietuvos Konstitucijai, Europos Sąjungos stojimo sutarčiai ir pažeidžia konkurenciją.
„Pagal mūsų Konstituciją valstybė gali imti teikti tam tikras paslaugas, jei jos rinkoje neteikiamos, gindama viešąjį interesą. Šiuo atveju vaistinių yra pakankami platus tinklas. Nesuprasi valdančiųjų. Prieš gerus metus aiškina, kad vaistinių per daug, reikia riboti, po to aiškina, kad per mažai. Šiuo atveju valstybė įsikiša ir įsteigia valstybinių vaistinių tinklą ir tai traktuojama kaip parama, nes tos vaistinės bus sveikatos priežiūros įstaigose, kurios priklauso savivaldybėms arba valstybei. Finansavimas eina iš PSDF biudžeto, joms nereikės mokėti už patalpas, įrangą, atlyginimai darbuotojams, logistika, vaistų užsakymai, lėšos vaistams – viskas iš mokesčių mokėtojų pinigų. Apmokėkite mums patalpas, padenkite mūsų kaštus, mes irgi su malonumu dalinsime tuos vaistus visiems nemokamai“, – DELFI komentuoja D. Mikutienė.
Ji tvirtina esanti 99,9 proc. tikra, kad Europos Komisija (EK) neduos leidimo tokiam įstatymo projektui.
„Manau, kad EK leidimą net prieš Vyriausybės posėdį turėjo gauti, jie nusprendė kitaip. Bet tokie argumentai, kad labiau bus vaistai pasiekiami, jie niekiniai. Valstybė sukurs du skirtingus vaistų įsigijimo modelius. Ligoninėms pirks per centrinę perkančią agentūrą. Kai valstybė daro didelius pirkimus, ten eina kainos visiškai kitos. O mums suderės dar kitas kainas. Vaistinės turi nustatytus antkainius, visa rinka pilnai reguliuojama, tik išduodame vaistus ir tokiomis kainomis, kurias nustatė ministerija. Tai mums vienas nustatinės, ten kitas, ir po to sakys – pažiūrėkite valstybinėse vaistinėse daug pigesni vaistai.
Mes žinoma informuosime EK. Dar yra prezidentės veto ir atmetimas arba sutikimas su tuo veto. Bet kokiu atveju EK informuosime, jei šitaip jie traktuoja Konstituciją, tai įsivaizduoju ką parašys EK. Tai mes parašysime tikrus faktus, taip kaip yra“, – tvirtina D. Mikutienė.
Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė neslėpė pykčio, kad ligoninių vaistinėms būtų taikomi visiškai kitokie, lengvesni reikalavimai.
„Toms vaistinėms įsirengti net reikalavimai kitokie: nereikia monitorių, nereikia konsultuoti pacientų. O kas bus jei kokios alerginės reakcijos ar dar kas? Jiems nereikia atskirų patalpų vaistų atšaukimui iš rinkos. Yra specialūs reikalavimai. Jiems viskas leidžiama, o mums neleidžiama niekas“, – teigė ji.
Konkurencijos taryba: pigesni vaistai – iliuzija
Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotoja Jūratė Šovienė komentuoja, kad nesvarbu ar tai vadinsime ligoninių vaistinėmis, ar valstybinėmis vaistinėmis, projektas iš esmės nepaiso fundamentalaus principo, kuriuo grindžiamas Lietuvos ūkis. O tai ir kelia didžiausią susirūpinimą.
„Konkurencijos taryba laikosi nuoseklios pozicijos, kad Lietuvoje, kurios ūkio pagrindas – privati nuosavybė, asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva, verslą turi kurti privatūs subjektai. O valstybės institucijų pagrindinė funkcija – nustatyti verslo veiklos taisykles rinkoje, prižiūrėti, kaip verslas jų laikosi, taikyti sankcijas, jeigu nesilaiko. Valstybė versle turėtų dalyvauti tik išimtinais atvejais, kai rinkoje veikiantis verslas negali patenkinti bendrųjų visuomenės poreikių. Tenka apgailestauti, kad valstybės institucijos imasi iniciatyvos pačios ar per savo įsteigtus subjektus dalyvauja rinkoje, deklaruojant siekį didinti konkurenciją, nors tokių iniciatyvų autoriai nepateikia savo planų poveikio konkurencijai vertinimo.
Farmacijos sektorius yra vienas iš labiausiai reguliuojamų būtent dėl jo teikiamos produkto – vaisto – svarbos. Teisės aktais detaliai reglamentuojamos farmacinės veiklos taisykles rinkoje, netgi nustatomi receptinių vaistų antkainiai ir nustatomas svarbiausių vaistų kompensavimo mechanizmas. Valdžios institucijos turi visus įrankius prižiūrėti, kad vaistų prieinamumas pacientams būtų tinkamas. Jeigu yra teigiama, kad vaistų prieinamumas netinkamas ar kad vaistai brangūs, tai pirmiausia reiktų pradėti nuo reguliavimo bei jo laikymosi priežiūros. Konkurencijos taryba ne kartą yra atkreipusi dėmesį, kad esamas reguliavimas palankus rinkos senbuviams, didiesiems rinkos žaidėjams, o nepalankus smulkiajam ir vidutiniam verslui. Būtent reguliavimą ir reikia keisti“ – komentuoja J. Šovienė.
Konkurencijos taryba įsitikinusi, kad valstybės dalyvavimas versle yra kraštutinė priemonė, jis turi būti ypač gerai pasvertas, nes gali turėti ypač neigiamas pasekmes rinkai. O šiuo atveju nepateikiami jokie paskaičiavimai, kiek gi galėtų vaistai atpigti, ar kiek apskritai toks projektas atsieis.
„Valstybinis verslas neturi nieko bendro su mažesnėmis kainomis, geresniu prekių ar paslaugų prieinamumu. Tai tik iliuzija. Lietuvoje yra keletas sektorių, kur valstybės dalyvavimas versle yra pateisinamas, nes tai yra natūralios monopolijos, pavyzdžiui, vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas, šilumos tiekimas arba strategiškai bei valstybės saugumo požiūriu svarbūs sektoriai: energetikos sektorius, geležinkelio infrastuktūra. Monopoliniuose sektoriuose konkurencija iš principo negalima. Tačiau ten neturime mažų kainų, o paslaugų kokybė taip pat tik patenkinama. Bet ten turime daug rūpesčių dėl efektyvumo trūkumo, korupcijos apraiškų.
Deja, valstybinių vaistinių steigimo projekto autoriai net nevertino pasekmių rinkai, vartotojams, nepateikti skaičiavimai, kiek tokių priemonių įgyvendinimas gali kainuoti. Viešai kalbama apie galimybes atpiginti vaistus, tačiau nėra pateikta jokio ekonominio pagrindimo, neaišku, kiek valstybės mokėtojų lėšų tam prireiks. Be to, projekto rengėjai neįvertino, kad dėl valstybės pasiryžimo aktyviai dalyvauti prekybos vaistiniais preparatais veikloje atsiranda įvairios teisinės ir ekonominės rizikos: interesų konfliktas, neskaidrumas, korupcija, neefektyvumas, neteisėta valstybės pagalba bei investavimo regione nepatrauklumas, kai privatus verslas dėl galimos diskriminacijos gali nuspręsti nebeinvestuoti.
Tokie valdžios institucijų planai gali neigiamai atsiliepti smulkiajam ir vidutiniam šiame sektoriuje veikiančiam verslui. Valstybės kišenė yra gili, o Konkurencijos tarybos patirtis liudija, kad valdžios institucijos, nepaisydamos konkurencijos neutralumo principo, pernelyg dažnai viešųjų interesų sąskaita linkusios teikti privilegijas valstybinio ar savivaldybių kapitalo įmonėms. Stambesnės privačios įmonės turi „raumenų“ galynėtis su valstybės įmonėmis, o smulkiems žaidėjams valstybė nėra lygiavertis varžovas rinkoje“, – teigia J. Šovienė.
Pasak jos, mažesnes kainas gali užtikrinti tik sąžininga ir veiksminga konkurencija, kurią valdžios institucijos prižiūri kaip arbitras, o šiuo atveju arbitras ir žaidėjas būtų viename asmenyje.
„Nereikia užmiršti ir to, kad žaidėjas, kuriam suteikiama teisė užsiimti mažmenine prekyba vaistais, yra valstybinės ligoninės. Tai įstaigos, kurios užsiimdamos savo veikla, t. y., teikdamos sveikatos priežiūros paslaugas, iš esmės nesusiduria su konkurencija ir šiuo metu, remiantis tiek Lietuvos, tiek Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ekspertų duomenimis, yra vienas iš neefektyvumo viešajame sektoriuje pavyzdžių. Abejotina, kad tokie ūkio subjektai gebėtų efektyviai konkuruoti visai kitame mažmeniniame prekybos vaistiniais preparatais sektoriuje. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nenumatytos lėšos šiai veiklai. Taigi, tikėtina, kad naują valstybinį verslą ketinama vykdyti sveikatos priežiūros paslaugų sąskaita“, – prideda ji.
Informuojama, kad Konkurencijos taryba yra atlikusi du farmacijos rinkos tyrimus (vaistų lygiagretaus importo – 2013 m. ir kompensuojamųjų vaistų sektoriaus – 2016 m.) ir priėjusi išvados, kad konkurenciją šiame sektoriuje riboja teisinis reguliavimas, kuris sudaro kliūtis įeiti į rinką naujiems žaidėjams ir yra naudingas rinkos senbuviams. Manoma, kad dėl ydingo reguliavimo pacientai negauna konkurencijos kuriamos naudos, o PSDF lėšos nėra naudojamos efektyviai. Esminis Konkurencijos tarybos siūlymas – kompleksiškai peržiūrėti teisės aktus, reguliuojančius farmacijos įmonių veiklą, ir ieškoti būdų, kaip skatinti konkurenciją.
„Raginame projekto rengėjus ieškoti kitų alternatyvų veiksmingai konkurencijai farmacijos sektoriuje užtikrinti. Siūloma imtis efektyvių priemonių įgyvendinti ne kartą Konkurencijos tarybos teiktas rekomendacijos dėl lygiagretaus importo skatinimo, generinių vaistų konkurencijos, peržiūrėti esamas įėjimo į Lietuvos farmacijos rinką kliūtis bei jų proporcingumą siekiamiems tikslams, imtis aktyvių veiksmų tobulinant europinį farmacijos sektoriaus reguliavimą, ribojantį vartotojų (pacientų) galimybes pasinaudoti bendrosios rinkos nauda“, – sako J. Šovienė.
