Tačiau daugelį Lietuvos gyventojų žinios apie pradėtą tyrimą sukrėtė ne vien dėl didelio skaičiaus įtariamų teisėjų – vėl susvyravo nuomonė, kad jau pagaliau galima pasitikėti Lietuvos teismais.
Nors visuomenės nuomonės tyrimai dėl pasitikėjimo teismais atliekami nuo 1996 m., tik 2017 m. pirmą kartą fiksuotas didesnis skaičius teismais pasitikinčių Lietuvos gyventojų nei nepasitikinčių. Prie didesnio pasitikėjimo prisidėjo kelios aplinkybės. Prezidentė Dalia Grybauskaitė vienu svarbiausių savo kadencijos uždavinių įvardijo teismų skaidrumo, atvirumo ir efektyvumo užtikrinimą. Be to, ir patys teismai ne vienerius metus kryptingai siekė persitvarkyti. Kartu šios reformos atnešė daug pokyčių, pavyzdžiui, buvo pertvarkyta teisėjų atrankos tvarka, įdiegta teismų vadovų rotacija, padidintas atvirumas, įdiegta automatizuota bylų skirstymo teisėjams sistema, įgyvendinta daug kitų svarbių proceso pakeitimų.
Teisėjų taryba patvirtino kovos su korupcija teismuose programą, pagal kurią kiekvienas teismas (įskaitant Aukščiausiąjį Teismą) tvirtina savo konkretų kovos su korupcija planą. Be to, Nacionalinė teismų administracija (NTA) daug nuveikė siekdama geriau supažindinti visuomenę su teismų darbu ir skatindama teisėjus viešai aiškinti savo sprendimus. Daugelis nuogąstauja (ir, reikia pripažinti, ne be pagrindo), kad ši korupcijos byla vėl sugriaus visuomenės pasitikėjimą teismais. Tokį požiūrį dar labiau sustiprina politiniai procesai: artėjant rinkimams, nemažai politikų ėmė garsiai kaltinti teismus korupcija ir reikalauti didelių reformų, nepasiūlydami jokių konkrečių sprendimų, o kartais ir gerai nesuprasdami, kaip veikia teismų sistema.
Ši byla puikiai iliustruoja, kaip svarbu valdžios institucijoms bendrauti su visuomene – tai galioja ir institucijoms, kur vyksta tyrimas, ir tyrimą vykdančioms institucijoms. Nors, atrodytų, keista daug dėmesio skirti viešųjų ryšių strategijai, kai mesti tokie rimti kaltinimai, bet nepakankamai įvertinti viešųjų ryšių svarbą tokiose bylose būtų klaida.
Kalbant apie teismus, visų pirma, tokioje situacijoje būtina suprantamai paaiškinti, kodėl atliekamas konkrečių asmenų ir įvykių tyrimas neturi įtakos visos institucijos legitimumui. Demokratinė valstybė neįsivaizduojama be visuomenės pasitikėjimo teismais. Be to, nepakankamas pasitikėjimas teismais gali prisidėti prie korupcijos, nes teismais nepasitikintys žmonės gali būti linkę spręsti tarpusavio ginčus ne teisme, o pasiūlydami kyšius valstybės pareigūnams; institucijai praradus visuomenės pasitikėjimą, jos tarnautojai patys gali būti linkę lengviau pateisinti korupcijos ar neetiško elgesio apraiškas. Atrodo, kad NTA gerai supranto, kaip svarbu šioje situacijoje vadovautis ir veikti pagal tinkamą komunikacijos strategiją.
Netrukus po įtarimų paviešinimo buvo surengta spaudos konferencija, kurioje visuomenei buvo priminta, kad teismuose dirbantys šimtai teisėjų savo sąžiningu darbu kasdien vykdo teisingumą ir vertybe laiko skaidrumą ir nešališkumą, o patys teismai ieško būdų panašioms rizikoms užkirsti kelią ateityje.
Oficialiuose teismų kanaluose ir socialiniuose tinkluose visuomenė ne tik buvo informuojama, kad, nepaisant kilusio skandalo, teismų veikla nesustojo, bet ir atsakoma į gyventojų klausimus. NTA taip pat pasinaudojo galimybe paaiškinti, kokių priemonių imamasi rizikai mažinti: gyventojams priminta, kaip kreiptis ir pateikti pranešimus apie galimai netinkamą teisėjų elgesį, išsamiai paaiškinta, kokia tvarka bylos paskirstomos atskiriems teisėjams.
Aiški teismų komunikacija leidžia viltis, kad teismų reputacijai nebus padaryta daugiau žalos nei ta, kurią jau padarė įtarimai.
Šis tyrimas parodė ir tai, kad tyrimą vykdančioms institucijoms taip pat būtina veikti pagal apgalvotą komunikacijos strategiją – ypač dabar, interneto amžiuje. Anksčiau su korupcija susiję tyrimai dažnai būdavo atliekami atokiau nuo visuomenės akių, viešai išplatinant tik ribotą informaciją. Dabar padėtis visiškai pasikeitė.
Vos pasirodžius oficialiam STT pranešimui spaudai apie atliekamą tyrimą, socialiniai tinklai ir interneto naujienų portalai sureagavo akimirksniu. Nuomonę išsakė politikai, vieši komentatoriai dalijosi savo įžvalgomis internete, visi eiliniai šalies gyventojai turėjo galimybę socialiniuose tinkluose išsakyti savo vertinimus ir viešai reikšti nusivylimą.
Nors vis dar diskutuojama, ar kovos su korupcija tyrimai visais atvejais turėtų būti vieši, tokiose jautriose bylose pirmiausia svarbu užtikrinti tam tikrą aiškumą. Priešingu atveju, galimas atvirkščias rezultatas – tyrimas gali prisidėti prie viešo naratyvo, kad „visi yra korumpuoti“, ir taip pakirsti visuomenės ryžtą kovoti su korupcija ar net sužlugdyti visuomenės pasitikėjimą politine sistema apskritai. Tai gali dar labiau paskatinti korupciją, nes, kaip rodo tyrimai, politinės sistemos institucijomis nepasitikintys gyventojai dažniau pateisina neteisėtą elgesį.
Todėl STT visuomenei skirti pranešimai tokiose jautriose bylose turi būti išsamūs ir aiškūs. Šiuo aptariamu atveju, jau turėjome progos įsitikinti, kokį poveikį gali turėti nepakankamai aiški komunikacija. Tiksliai neįvardijus, kokiais proceso pagrindais buvo areštuoti įtariami teisėjai, pradėta viešai abejoti arešto teisėtumu, visų pirma – teisininkų bendruomenėje.
Šiuolaikinėms kovos su korupcija tarnyboms svarbu suprasti, kad jų veikla neišvengiamai domisi visuomenė, todėl labai svarbu, kad visuomenė neprarastų pasitikėjimo atliekamų tyrimų teisėtumu, neturėtų nepagrįstų lūkesčių. Pavyzdžiui, jei bylos pradžią lydi vieši areštai, tačiau galiausiai apsiribojama baudomis, visuomenei gali pasirodyti, kad vis dar yra „neliečiamųjų“, kurie gali nesunkiai išvengti sunkių padarinių.
XXI amžiuje įvykusi informacijos revoliucija neišvengiamai pakeitė kovą su korupcija – skaidrumas ir komunikacija tapo dar svarbesni. Institucijos privalo išmokti veikti šioje naujoje aplinkoje.