Po net dvejus metus užsitęsusio Savivaldybės ir Kultūros paveldo departamento Panevėžio padalinio nesusišnekėjimo, prieš porą dienų pagaliau patvirtintas teritorijos, ribojamos Ukmergės ir J. Basanavičiaus gatvių, Laisvės ir Savanorių aikščių, detalusis planas.
Savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjos Daivos Gasiūnienės teigimu, tai reiškia uždegtą žalią šviesą judėti ne tik link naujos autobusų stoties, bet ir daugiabučio tarp Laisvės aikštės ir dabartinės stoties statybų.
Pasak vyriausiosios architektės, dabar skubiai bus atliekami teritorijos kadastriniai matavimai, suformuojami sklypai ir skelbiamas viešųjų pirkimų konkursas naujos autobusų stoties pastato su peronu ir stogine techniniam projektui parengti.
Kad gautų tam lėšų, Savivaldybė paraišką kartu su techniniu projektu Centrinei projektų valdymo agentūrai privalo suspėti pateikti iki šių metų spalio.
Vizijoje – neatpažįstama stotis
Miesto Taryba dar pernai priėmė sprendimą kreiptis dėl finansavimo Darnaus judumo plano priemonėms mieste įdiegti – tai yra įvesti elektroniniam bilietui ir naujos autobusų stoties statyboms. Pasak Savivaldybės Investicijų projektų poskyrio specialistės Nijolės Janėnienės, bendra jų vertė siektų 2,79 mln. Eur. N. Janėnienės teigimu, kiek kainuos naujos stoties statybos, kol nėra parengto jos techninio projekto, negalima įvardyti.
Pagal dabartinę viziją, Savanorių aikštėje, esamo vadinamojo alyvų skvero vietoje, turėtų iškilti vieno aukšto, 458 kv. m stoties pastatas. Perone su stogine numatytos dvi keleivių išlaipinimo vietos ir devynios autobusų stovėjimo vietos.
Dabartinėje stoties vietoje asfaltą turėtų pakeisti žalioji zona – naujas parkas, o esamą aptriušusį stoties pastatą rekonstravus į jį iš Laisvės aikštės būtų perkeltas Turizmo informacijos centras bei šiuo metu Kranto gatvėje veikiantis Verslo konsultacinis centras, dar dalis patalpų liktų bendruomenių veiklai.
D. Gasiūnienės teigimu, patvirtintas teritorijos detalusis planas leis išjudinti iš mirties taško ir dar kelis projektus.
„Atsirado galimybė esamos autobusų stoties asfalto dangos vietoje įrengti parką, tarp jo ir Laisvės aikštės formuoti sklypą daugiabučiui“, – teigė D. Gasiūnienė.
Rado išeitį
Vyriausiosios architektės teigimu, detalusis planas galėjo būti patvirtintas jau seniai. Visgi Savivaldybė ir Kultūros paveldo departamento Panevėžio padalinys įsisuko į metų metus trukusį nesusikalbėjimo maratoną ir miesto projektus paliko aklavietėje.
Iš mirties taško reikalai pajudėjo tik įsikišus Kultūros paveldo departamento naujajam direktoriui Vidmantui Bezarui. Šis atvykęs į Panevėžį prie vieno stalo susodino jam pavaldžius paveldosaugininkus, taip pat miesto valdininkus. Tik tuomet buvo sutarta, kad Kultūros paveldo departamentas nereikalaus su juo derinti autobusų stoties teritorijos detalųjį planą.
„Departamento vadovas, išsamiai išnagrinėjęs visus teisės aktus, konstatavo, jog ši teritorija yra Savivaldybės, ne valstybės, saugomas objektas, todėl departamentas nekels savo reikalavimų. Tada traukinys pajudėjo, nors iki tol kone dvejus metus su departamento vietiniu padaliniu aiškinomės“, – kalbėjo D. Gasiūnienė.
Naujos stoties nenori
Panevėžio savivaldybės užmojai esamo alyvų skvero vietoje pastatyti naują, modernią autobusų stotį, o esamos vietoje įrengti parką įvertinti labai nevienareikšmiškai.
Tarybos opozicijoje esančios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovas Maurikijus Grėbliūnas teigia manantis, jog imtis naujos stoties statybų nėra racionalu. Jo nuomone, pakaktų, kaip kad planavo dar 2011–2015 m. kadencijos valdantieji, vadovaujami konservatorių, tiesiog sutvarkyti esamą pastatą ir jo aplinką.
„Jau susiformavo tam tikros tradicijos ir stoties įvaizdis, tik jį reikėtų pakeisti sutvarkant aplinką. Pastatas susmegęs, aikštė baisi, bet nemanau, kad reikia leisti tiek pinigų naujos stoties statyboms. Užtektų esamos remonto. Bet dauguma turėjo kitokią nuomonę, pasiekė savo rezultatą ir, manau, bus tokia stotis, kokią jie planuoja. Nors esu įsitikinęs, kad pirminis variantas buvo labiau ekonomiškai pagrįstas“, – kalbėjo M. Grėbliūnas.
Ginčams deda tašką
Taip pat opozicijoje šią kadenciją buvusio Liberalų sąjūdžio atstovas Laimutis Sėdžius mano, kad politiniams ginčams, kaip turėtų atrodyti Panevėžio autobusų stotis, laikas padėti tašką. Anot jo, praeitais metais Tarybai vėl balsuojant dėl stoties reikalų, jiedu su kolege Zita Kukuraitiene palaikė naujos statybas, kad pagaliau būtų pajudėta iš mirties taško.
„Jau per daug ilgai diskutuojama ir svarstoma. Džiaugiuosi, kad kažkas pagaliau juda į priekį. Šitiek metų būdavo atidėliojama, stabdoma, todėl dabar ir esame tokioje situacijoje, kad gyvename su aptriušusia stotimi. Todėl Panevėžyje taip ir gyvename, kad ištisai ginčijamės, o panevėžiečiai laukia, kad greičiau būtų rezultatas“, – mano L. Sėdžius.
Kosmetinio pagražinimo neužtenka
Panevėžio meras Rytis Mykolas Račkauskas ne kartą yra gandais pavadinęs jo politinių pirmtakų TS-LKD teiginius, esą dar anoje kadencijoje jau buvo parengtas dabartinės stoties sutvarkymo projektas. Anot mero, tebuvo palikti abstraktūs skaičiavimai. Anot jo, netgi iki pat 2018 m. nebuvo europinių finansavimo priemonių naujai, šiuolaikinius poreikius atitinkančiai autobusų stočiai statyti.
„Esu įsitikinęs, kad stočiai ir jos prieigoms neužtenka tik kosmetinių priemonių. Kompleksiškai tvarkydami miesto viešąsias erdves siekiame, kad ši vieta – Aukštaitijos sostinės vizitinė kortelė – pagaliau būtų moderni ir patraukli“, – tvirtino meras.
