Kaip skelbia Lietuvos privačių geležinkelių įmonių asociacija (LPGĮA), Lietuvos geležinkelio paslaugų bendrovė „LGC Cargo“ 2017 m. pabaigoje gavo licenciją gabenti krovinius Lietuvoje – įmonė planavo vežti krovinius iš NVS į ES šalis, taip pat vykdyti vietinius vežimus Lietuvoje.
Vis dėlto bendrovei vykdyti šią veiklą Susisiekimo ministerijai pavaldi Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) leidimo nesuteikė.
„Mūsų nuomone, tokiais Susisiekimo ministerijos ir jai pavaldžių institucijų veiksmais yra ribojama konkurencija. Kadangi jau tiek laiko viena bendrovė negali imtis krovinių gabenimo veiklos Lietuvoje, nors tai nėra draudžiama ar ribojama įstatymais, esame priversti prašyti pagalbos EK“, – teigė LPGĮA direktorius Tomas Keršis.
Bendrovė EK apskundė 4 Lietuvos institucijas: Susisiekimo ministeriją, jai pavaldžią Lietuvos transporto saugos administraciją, geležinkelių infrastruktūros valdytoją „Lietuvos geležinkelius“, rinkos reguliuotoją Ryšių reguliavimo tarnybą.
„Pagrindinė skundo esmė, kad buvo 8 mėnesius vilkinamos derybos su infrastruktūros valdytoju. Iš kitos pusės, Transporto saugos administracijos veiksmai ir perdėti, nepagrįsti reikalavimai lėmė, kad įmonei „LGC Cargo“ nebuvo suteikti infrastruktūros pajėgumai“, – žurnalistams sakė T. Keršis.
Jo teigimu, bendrovė nuolat teigė skundus Ryšių reguliavimo tarnybai, tačiau jie buvo nagrinėjami vangiai.
„Eilėje teisės aktų Lietuvos jau yra numatyta, kad visada prioritetą turi įmonė, kuri veža daugiau. Kadangi turime Lietuvoje monopolį, visą laiką daugiau veš „Lietuvos geležinkeliai“. Skundžiame ir Ryšių reguliavimo tarnybos abejingumą. Jai pateikti skundai nuo rugpjūčio mėnesio yra labai vangiai nagrinėjami. Paskutinis skundo punktas – „Lietuvos geležinkelių“ naudojamas kryžminis subsidijavimas. Pajamomis, kurias gauna iš tranzito, jie gali dotuoti kitus pervežimus, o kiti vežėjai tokių sąlygų neturi“, – teigė T. Keršis.
Pasak jo, susidaro įspūdis, kad naujokams galima gabenti krovinius tik ten, kur jų iš viso nėra, – Valstybės kontrolės ataskaitoje pažymima, kad 39 proc., „Lietuvos geležinkelių“ užsakytų geležinkelių infrastruktūros pajėgumų nepanaudojama.
„Rinkoje nėra konkurencijos, todėl infrastruktūra panaudojama neefektyviai. (...) Visi pajėgumai Klaipėdos ir kitomis pagrindinėmis kryptimis oficialiai paskelbti perpildytais, pirmenybę turi tas, kas veža daugiau. Kitaip tariant, valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“, – įsitikinęs T. Keršis.
T. Keršio teigimu, sutartis su „Lietuvos geležinkeliais“ dėl naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra pasirašyta gruodį.
Susisiekimo ministerijos Eltai atsiųstame komentare teigiama, kad tokie bendrovės veiksmai – spaudimo priemonė Lietuvos valdžios institucijoms.
„Natūralu, kad bendrovė „LGC Cargo“ naudojasi visais įmanomais būdais, siekdami apginti, jų manymu, pažeistą teisę gauti prieigą prie viešosios geležinkelių infrastruktūros. Vis dėlto bendrovės kreipimasis į EK, o ne siekis savo teises, visų pirma, apginti naudojantis nacionalinėmis priemonėmis, t. y. kreipiantis į Konkurencijos tarybą ar teismą, laikytinas spaudimo priemone Lietuvos valdžios institucijoms“, – rašoma Susisiekimo ministerijos komentare Eltai.
Pasak ministerijos, viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus skiriančios institucijos – Lietuvos transporto saugos administracijos sprendimas neskirti „LGC Cargo“ pajėgumų motyvuojamas tuo, kad „LGC Cargo“ nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad, naudodamasi viešąja geležinkelių infrastruktūra pagal prašomus jai skirti pajėgumus, bendrovė nevykdys krovinių vežimo tranzitu veiklos, ir taip nepašalino pagrįstos abejonės, kad „LGC Cargo“ vykdys veiklą, kurią vykdyti išimtinai gali tik Lietuvos valstybės valdomas vežėjas.
Tuo metu „Lietuvos geležinkeliai“ komentuoja, kad Europos Sąjungos direktyva bei Lietuvos teisės aktai numato, kad krovinius iš Rusijos tranzitu į Kaliningrado sritį gali vežti tik Lietuvos valstybės kontroliuojamas vežėjas, ir ši taisyklė patvirtinta, siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą.
„Kai „LGC Cargo“ kreipėsi dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų, kurie naudojami ir tranzitui į Kaliningradą, jų buvo paprašyta patvirtinimo, kad pajėgumai nebus naudojami Rusijos krovinių tranzitui. Prašomų patvirtinimų „LGC Cargo“ nepateikė.
Primename, kad Ryšių reguliavimo tarnyba atmetė „LGC Cargo“ skundą kaip nepagrįstą. Konstatuota, kad infrastruktūros valdytojas „Lietuvos geležinkeliai“ elgėsi pagal teisės aktus“, – teigiama „Lietuvos geležinkelių komentare.
Pasak bendrovės, viešai minimas ir skaičius, neva „Lietuvos geležinkeliai“ nepanaudoja net 39 proc. užsakytų pajėgumų. „Lietuvos geležinkeliai“ teigia suskaičiavę, kiek užsakytų pajėgumų realiai buvo panaudota per 2018 metus.
„Visų metų visų maršrutų vidurkis – nepanaudota tik 21 proc. pajėgumų. O svarbiausiuose ruožuose nepanaudojama vos 5 proc. Kai kuriuose maršrutuose panaudojami visi pajėgumai“, – teigiama bendrovės pranešime.
