Reiwa laikotarpis prasidės gegužės 1-ąją – kitą dieną po to, kai 85 metų imperatorius Akihito atsisakys Chrizantemų sosto ir perduos jį savo vyresniajam sūnui.
Dėl imperatoriškosios šeimos kultūrinės svarbos slaptas pavadinimo parinkimas ir paskelbimas kaustė šalies dėmesį.
Po kelių savaičių karštligiškų spėlionių ir ypač slaptų susitikimų pavadinimą pirmadienį paskelbė premjeras Shinzo Abe. Pavadinimas sudarytas iš dviejų japonų kalboje naudojamų kiniškų hieroglifų.
Jis buvo pirmą kartą paimtas ne iš kinų klasikos, o iš senovinės japonų knygos – prieš 1 200 metų sudarytos japoniškų eilėraščių antologijos „Manyoshu“, pasak premjero, „simbolizuojančios mūsų valstybės ypatingą viešąją kultūrą ir senas tradicijas“.
Žodis „Reiva“ minimas šios knygos dalyje, kurioje rašoma apie slyvų žiedus. Juo užsimenama, kad „kultūra užgimsta ir yra puoselėjama žmonių širdims dailiai buriantis draugėn“.
Sh. Abe nesakė, kurios prasmės iš virtinės abiejų hieroglifų prasmių taikomos epochos pavadinimui.
Ekspertai ir žiniasklaida pateikė daug interpretacijų; pradiniuose pranešimuose dažniausiai būdavo minimas „darnos siekis“. Pirmasis hieroglifas „Rei“ taip pat gali reikšti tvarką, valdymą, klestėjimą, gerą ar palaimingą dalyką. Antrasis hieroglifas „Wa„ gali reikšti taiką, darną, susitaikymą ar minkštumą.
Užsienio reikalų ministerijos pareigūnas antradienį paskelbė oficialų vertimą.
„Reiva“ geriausiai interpretuojamas kaip „daili darna“, – sakė Masaru Sato, generalinio konsulo pavaduotojas ir Japonijos informacijos centro Niujorke direktorius.
„Reiva“ kalba apie slyvų žiedų grožį po sunkios žiemos, o išvestinė reikšmė yra žmonių grožis jiems suburiant savo širdis kultūrai puoselėti“, – pridūrė jis.
Naujos eros pavadinimo paskelbimas Japonijoje laikomas didžiuliu įvykiu, kurį lydi specialieji laikraščių leidimai, kaligrafijos šou ir vieši renginiai.
Diskusijos apie epochos pavadinimą dominavo Japonijos laikraščiuose ir televizijos pokalbių laidose, o parduotuvėse pradėtos pardavinėti prekės su Reivos simbolika.
Viena Tokijo kepyklų pardavinėjo atitinkamai dekoruotus keksus, o suvenyrų parduotuvėlėje Japonijos parlamento pastate buvo greit išpirkti pyragai su Reivos logotipu. Kai kurie knygynai įrengė skyrius, skirtus „Manyoshu“, o daug šios antologijos leidimų interneto parduotuvėje „Amazon“ jau išsibaigė.
Parduotuvės planuoja pardavinėti auksines monetas su užrašytu naujo laikotarpio pavadinimu.
Po oficialių pranešimų vyriausybė, verslas ir žmonės turi vos mėnesį tam, kad prisitaikytų prie Japonijos visuomenę ženkliai paveikiančio pakeitimo, nors pagal šalies pokario konstituciją imperatorius neturi politinės valdžios. Laikotarpių pavadinimai tebėra plačiai vartojami vyriausybės ir įmonių dokumentuose, kalendoriuose. Daug žmonių vartoja juos kartoms ir istoriniams periodams nusakyti.
Laikotarpio pasikeitimo aptarinėjimas iš anksto šį kartą nebuvo laikomas tabu, nes Akihito pats atsisako sosto, nors tai yra itin neįprastas žingsnis.