Mano nuomone, jie tiesiog negyvena, bet merdi bijodami, kad nesugestų buitinė technika ar neprakiurtų stogas, ar nereikėtų ligos gydymui skirti didelės sumos. Kada ir kaip kardinaliai keisis šitas kančių kelias ir ką ruošiatės daryti, kad visa ta senelių kankinimo era pasibaigtų? Turiu daug pažįstamų ir kaimynų pensininkų, kurie negali sau leisti nieko: nei į kelionę išvykti, nei atnaujinti savo buitį. Higienos priemonių irgi negali įpirkti. Daugelis tūno kampe žiūrėdami į vieną tašką ir tuos centus skaičiuoja ar pavyks sulaukti nebadaujant kitos pensijos. Pas daugelį užėjus sklinda nemalonus kvapas. Pažiūrėkite per TV3 „TV Pagalbos“ ar „24 valandų“ laidas kaimo pensininko buitį pamatysite labai akivaizdžiai.
Viskas supeliję, viskas apleista, nes nėra jėgų ką nors veikti, kai nėra lėšų nei vitaminams, nei maistui, nei buities pagerinimui. Tik man nesakykite, kad prezidentas čia niekuo dėtas. Prezidentas patvirtina socialinių reikalų ministrą, kuriam turi parodyti kryptį, ką jis privalo daryti. Jei nesugebės, tada tokio neskirti. Jei paskyrė ir blogai dirba, turi akimirksniu keisti ir netempti gumos su pažadais. Soc. reikalų ministru geriau būtų moteris, nes vyrams tinka kitos sritys, bet ne socialiniai reikalai.
Neužtenka prieš rinkimus pašokti ratelį su kaimo bobutėmis, čia reikia veikti tiksliai ir netrypčiojant vietoje. Jeigu nutarėte eiti į šį postą, tai prašau rodyti rezultatus. Tokia yra mano nuomonė, o demokratiškoje valstybėje aš turiu teisę ją išsakyti. Šie dalykai yra svarbesni už anglų kalbos mokėjimą. Jei atėjęs prezidentas padarys perversmą socialiniuose reikaluose, konkrečiai, pensijų klausimais, tai bus išaukštintas visos tautos. Kas iš to, jei gerai mokės anglų kalbą, o trypčios vietoje. Tam yra vertėjai, kurie turi dirbti savo darbą.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt arba spauskite apačioje.