Viešojoje erdvėje vėl kilo diskusija dėl Mobilumo paketo, kuris 2 balsų persvara buvo įtrauktas į EP darbotvarkę. Tuomet susisiekimo ministras Rokas Masiulis pažėrė kritikos Lietuvos europarlamentarams, mat balsavime iš 11 dalyvavo tik vienas.
Dienos temoje - pokalbis su Vairuotojų profesinės sąjungos pirmininke Jovita Jančauskiene bei ilgųjų reisų vairuotojais dirbančiais Arūnu Klegeriu ir Ovidijumi Žebrausku.
Pašnekovai papasakojo, kodėl jie palaiko Mobilumo paketą ir kaip skiriasi darbo sąlygos lietuviškose bei užsienio įmonėse.
Atėjo sunkūs laikai
J. Jančauskienės teigimu, mažos įmonės sugebės išsiversti, tačiau tai pavyksta tik darbuotojų sąskaita.
„Tai sukėlė daug diskusijų, nemanau, kad tai būtų tik žala. Įvertinus turtingiausią Lietuvoje sąrašą, antras žmogus yra transporto įmonės valdybos narys. Jeigu sugebama sugeneruoti tokius milžiniškus pelnus... Bet darbuotojų sąskaita.
Darbuotojų užmokestis siekia tarp 500-600 eurų į rankas. (…) Manome, kad mažos įmonės sugebės išsiversti, yra vairuotojų, kurie sugebėjo dirbti Lietuvos transporto įmonėse ir pakankamai mažose, bet dėl prastų sąlygų išvyko į užsienio kompanijas, jos taip pat nebankrutuoja“, - sako J. Jančauskienė.
Sąlygos užsienyje ir Lietuvoje nepalyginamos
Laidoje dalyvavę vairuotojai vienareikšmiškai tikina, kad užsienyje jiems – daug geriau.
„Dirbu šiame sektoriuje nuo 1994 metų, 20 metų esu atidavęs Lietuvos transportui. Paskutinius penkerius metus buvau tiesiog priverstas išvažiuoti iš Lietuvos, dirbau Olandijoje. Sąlygos kaip diena ir naktis, visų pirma, nekalbėkime apie darbo užmokestį, o apie darbuotojus ir darbdavius, verslininkus.
Kažkodėl užsienyje jie sugeba mokėti atlyginimą ir nuo jo atskaičiuoja mokesčius, pas mus verslininkams visada blogai, mūsų atlgyinimai vos 400 eurų. Aš ranką prie širdies galiu pridėti, nėra Lietuvoje įmonės, kurioje būtų mokama už viršvalandžius, už savaitgalius, nėra naktinių tarifų. Užsienyje taip yra. Aš nemanau, kad Lietuvoje kažkas pasikeitę. Darbdaviai yra neteisūs“, - pasakoja A. Klegeris.
Jam antrina ir O. Žebrauskas, vyras pabrėžia, kad sąlygos tikrai yra kitokios.
„Sąlygos Lietuvoje būdavo tokios, kad dirbau už minimumą ir dienpinigius, o Vokietijoje gaudavau 60 į dieną. Skandinavijoje šiek tiek daugiau, o švedai moka gerokai daugiau. Mano situacija kiek kitokia, aš dar esu „ant lietuviško minimumo“, nes tie švedai yra atidarę įmonę Lietuvoje. Per tą įmonę jie nuomojasi, įdarbina pigiau darbuotojus. Švedijoje darbo valandos yra ne tik vairavimas, bet visas bendras darbo laikas. Būna net 15 valandų per dieną“, - sako vairuotojas.
Miegas kabinose
Jis taip pat tikino, kad turi nemažą stažą, tačiau kartais atrodo, kad vairuotojai Lietuvoje yra tarsi nereikalingi, nes jų vietas užėmė ukrainiečiai.
„Nenoriu sumeluoti, bet neseniai turėjau reikalų dėl formų pristatymo, nes esu Lietuvos pilietis, tik dirbu kitur. Mano darbo stažas nemažas, nebuvau papuolęs į įmonę, kur mums braukydavo ir tas stažas tikrai yra susikaupęs, o dabar ukrainiečių tiek daug, mes nebereikalingi“, - sakė O. Žebrauskas.
Nemažas diskusijas sukėlė ir miegojimas vilkiko kabinoje. Tiesa, vairuotojų nuomonės šiuo klausimu kiek skiriasi.
„Dėl vilkiko kabinos miegojimo, mano nuomonė yra tokia, kad mūsų darbdaviai nenorėjo dirbti vakarietiškomis sąlygomis, jie norėjo dirbti sovietinėmis sąlygomis, kai viską būdavo juodais pinigais. ES viskas kitaip, nuolat kartojama, kad turi būti padorūs atlyginimai“, - sakė A. Klegeris.
„Aš dirbu su olandišku kontraktu, dirbu pagal valandas. Atlyginimas būna didesnis negu olandiškas minimumas, man moka už valandas, Mano mėnesio pajamos yra padorios“, - taip pat priduria A. Klegeris.
Tuo tarpu O. Žebrauskas tikina, kad miegant kabinoje galima turėti net labai geras sąlygas.
„Kievienas vairuotojas miega kabinoje, ten aš net susidarau labai geras sąlygas, tokių nebūna net viešbutyje. Man reikia ramybės ir interneto. Man labai nepatinka, kad nėra vietų, kur išsiskalbti“, - sako O. Žebrauskas.
4 pagrindiniai tikslai
DELFI primena, kad Lietuvos banko paruoštoje Lietuvos ekonomikos apžvalgoje rašoma, kad šiuo įstatymų paketu siekiama 4 pagrindinių tikslų. „Pirma, gerinant vairuotojų darbo sąlygas, numatomas reguliarus savaitinis poilsis ne vilkiko kabinoje.
Antra, reisai turės būti planuojami taip, kad bent kas keturias savaites vairuotojams būtų užtikrinta galimybė grįžti namo. Trečia, ribojami pervežimai kitos šalies teritorijoje. Kabotažo, arba pervežimų vykdymo kitos šalies teritorijoje, tvarka nebus keičiama. Per septynias dienas bus galima atlikti tris krovinių gabenimo operacijas.
Tačiau, siekiant išvengti nesąžiningo elgesio, Europos Komisijos (EK) transporto komitetas siūlo taikyti penkių dienų atvėsimo laikotarpį, kurio metu ta pačia transporto priemone toje pačioje valstybėje pervežimai bus ribojami. Daugiau apribojimų pateikiama ir dėl maršruto tarp pirminio kelionės tikslo bei kilmės šalies. Ketvirta, šių taisyklių laikymąsi užtikrinti planuojama išmaniaisiais tachografais, kurie privalo būti įdiegti visuose vilkikuose iki 2024 m.“, – aprašo Lietuvos bankas.
Visas pokalbis – DELFI TV įraše.
