„Su vakcinacija – kaip su krašto gynyba, kol ramu, atrodo, kad nieko daryti nereikia. (…) Tymai yra tik ledkalnio viršūnė, kai sugrįš poliomielitas, difterija, tada jau bus per vėlu galvoti“, – sakė Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Infekcinių ligų centro Priėmimo–skubiosios pagalbos skyriaus vedėjas, gydytojas Linas Svetikas.
Pasak mediko, su tymais jie, pirmiausia, susidūrė prieš kokius penkerius metus.
„Ilgą laiką ta infekcija (kaip ir daugelis kitų, kurios dar nesugrįžo) buvo pamiršta. Ir jos buvo pamirštos todėl, kad sovietmečiu buvo padarytas vienas geras darbas, tai yra pradėta masinė vakcinacija. Nes iki to laiko tymai, raudoniukė, visos kitos užkrečiamosios ligos siautėjo ir nusinešdavo tūkstančius gyvybių. Kas yra aiškinama, kad geriau nesiskiepyti, o natūraliai persirgti, yra visiška nesąmonė. Jegu pasidomėtų tie žmonės, kas taip šneka, kaip gyveno tie žmonės, kurie susirgo poliomielitu arba turėjo įgimtą raudoniukės sindromą, daugybės kitų infekcijų atvejų, tai tikriausiai tada taip nešnekėtų“, – kalbėjo L. Svetikas.
Gydytojas diskusijas apie tai, ar reikia skiepytis, prilygino kalboms, ar žemė yra plokščia.
„Visuomenė yra saugi, nes buvo efektyvi vakcinacija, (sovietmečiu) buvo 95 proc. populiacijos paskiepyta“, – sakė L. Svetikas per Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos frakcijos surengtą spaudos konferenciją Seime.
Kalbėdamas apie tymų atvejus, gydytojas sakė, kad dalis tų atvejų yra lengvi, tada susirgę žmonės gali sveikti ir namuose.
„Tačiau yra atvejų, kai reikia stacionarinio gydymo. Tymai, kaip ir koks nors gripas, gali būti su sunkiomis komplikacijomis. Šiuo atveju, skirtingai nei gripo, mes neturime jokio specifinio gydymo šiai infekcijai. Vienintelis efektyvus būdas saugotis yra skiepytis“, – sakė L. Svetikas.
Mokslininkai pradžioje net nepatikėjo, ką girdi
VU Gyvybės mokslų centro imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėja prof. Aurelija Žvirblienė pasakojo, kad pradžiai net negalėjo patikėti tuo, ką girdi, iš D. Kepenio lūpų.
„Pirmiausia, reikėtų pradėti nuo Kepenio, kuris paskleidė žinią labai plačiai. Esu net kažkiek jam dėkinga, nes išgirdau, kokie gandai sklando visuomenėje, ir dar baisiau, kad dalis žmonių tuo tiki“, – sakė A. Žvirblienė.
Mokslininkė sakė, kad kai žurnalistė paskambino ir paprašė jos pakomentuoti teiginius apie abortuotų kūdikių ir beždžionių ląsteles, ji pradžioje pamanė, kad gal ji ne taip suprato Seimo narį.
Ji teigė paaiškinusi, kad tai netiesa, kad nėra vakcinose nėra jokių lastelių, kad vakcinoms taikomi bioetikos ir saugumo reikalavimai.
„Kitą dieną išgirdau „naujieną“, (…) kad „vakcinose yra DNR priemaišų, ir kad jos padaro iš žmonių GMO, ir tos vakcinos turi poveikį ateinančioms kartoms“. Teko parašyti paneigimą“, – kalbėjo A. Žvirblienė.
Mokslininkė pabrėžė didžiulę Seimo narių atsakomybę kalbėti tokiais klausimais.
„Tai labai kenkia Seimo reputacijai, mūsų mokslininkų bendruomenė yra apstulbinta. Nežinau, kokių reikia pajėgų, kad tokios žinios nesklistų“, – sakė A. Žvirblienė.
Mama su susirgusiu vaiku nuėjo į polikliniką
Lietuvos medicinos studentų asociacijos prezidentas Adomas Danilevičius per spaudos konferenciją pasidalino savo užpraeito penktadienio patirtimi.
„Kaip tik turėjau vaikų infekcijos ciklą, ir su dėstytoja vaikštinėjome po skubios pagalbos-priėmimo skyrių, ir kaip tik atvyko viena mama su kūdikiu, kuriam, kaip vėliau išsiaiškinome, buvo tymų atvejis. Klausėme, kada ir kur tas atsitiko, ar buvo išėję kur nors? Pradėjo pasakoti, kad buvo poliklinikoje, ten buvo daug mažų kitų vaikų. Žodžiu – įmanoma užkrėsti kitus, tada pasipylė vis daugiau atvejų iš tos gydymo įstaigos“, – pasakojo A. Danilevičius.
Būsimasis gydytojas supranta, kad tėvai nelabai žino, ką daryti tokiais atvejais, kai įtaria, kad vaikas gal susirgo tymais – kad reikia vykti į specialiai paruoštą skyrių Infekcinėje ligoninėje, kad pacientą ten apžiūrėtų. Studentai dar svarsto, kokiais būdais plačiau skleisti informaciją tais klausimais.
„Kas man skauda – kad svarbus kolektyvinis imunitetas. Yra vaikų, kurie turi imunosupresiją, negali būti skiepijami. Yra vaikų, kuriuos paskiepija, bet tas imunitetas nesusiformuota toks stiprus. Yra vaikai, kurie iki 15 mėn. nėra paskiepijami, ir jie yra labai jautrūs, ir mes negalime galvoti tik apie save. Esame visuomenė, turime rūpintis vieni kitais“, – sakė A. Danilevičius.
Žmonėms trūksta informacijos
Seimo narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė apgailestavo, kad dabartinėje situacijoje žmonėms nėra aišku, kur kreiptis, kaip reaguoti, pavyzdžiui, tokiu atveju, jeigu darželyje yra tymų atvejis.
„Apie tuos atvejus sužinoma kur kas vėliau, vadinasi tas kontaktinis skiepas, kurį galima gauti per 72 val., jau nebėra aktualus. Tėvai nutruktgalviškai skambina į institucijas ir nesulaukia tinkamos informacijos. Imuniteto tyrimas užtrunka daugiau nei savaitę. (…)
Žinau atvejų, kai turėjus kontaktą su sergančiąja žmogus savaitei laiko yra „įkarantinintas“ namuose. Tas, žinoma, yra gerai, apsisaugant nuo jo kaip galimo ligos skleidėjo. O, jeigu kraujo tyrimas parodys, kad jis imuniteto neturėjo, tai jis praleis 21 dieną namuose“, – pasakojo R. Morkūnaitė Mikulėnienė.
Parlamentarė tokiu būdu atkreipė dėmesį, kad, „kai ministerija sako, kad vakciną arba kraujo tyrimą kompensuoti yra brangu, tai reikėtų paskaičiuoti, kiek valstybei kainuoja tokios situacijos, kai žmonės yra priversti imti nedarbingumą“.
Neprognozuoja tymų epidemijos
Santaros klinikų gydytojas mano, kad tymų protrūkis artimiausiu metu turėtų nuslopti.
„Nemanau, kad mes išgyvensime tymų epidemiją. (…) Besikreipiančiųjų skaičius yra bent jau nedidėjantis. (…) Dabar turime daugiau nei 300 atvejų, dauguma – Kaune“, – sakė L. Svetikas.
Tačiau gydytojas nemano, kad reikėtų nusiraminti ir nieko nedaryti.
„ Kaip čia taip gražiai išsireiškus: reikia skiepytis ir taškas“, – sakė L. Svetikas.