Jis pabrėžė, kad minčių kalbai parsivežė iš savo vizito Briuselyje, ir teigė kalbėsiąs apie „nenormalią normalios partijos politiką“.
„Kam patinka mokslinė fantastika? Visiems. Na, ok, jei jums nepatinka mokslinė fantastika, jums turi patikti „Žiedų valdovas“. Nepatinka? Na, tada bent Andriaus Tapino šukuosena, kuri yra iš to paties ciklo... Man patinka mokslinė fantastika, mėgstu dar ir dar sykį žiūrėti „Žvaigždžių karus“. O Izakas Azimovas, apskritai, mano nuomone, turėtų būti dėstomas universitete, kaip atskiras dalykas. Filosofijos universitete“, – teigė G. Landsbergis.
Pasak TS-LKD lyderio, mokslinė fantastika žavi tuo, kad ji leidžia įsivaizduoti pasaulį, kurio kūrėjų įrankiai nėra ribojami.
„Nei laike, nei vaizduotėje. Tūkstančiai, milijonai metų į ateitį, niekuo realybėje nepagrįstos technologijos leidžia pirma vaizduotėje, o vėliau ir puslapiuose ar ekranuose sukurti alternatyvią realybę.
Žiūrėdami į ją patikime, kad taip gali būti. Ne taip seniai švedų (ne britų) mokslininkas pasakė, kad vienintelė aktuali literatūra šiandien yra būtent fantastinė, nes ji geriausiai leidžia prognozuoti ateitį. Susiraukęs ir nenoromis jaučiu, kad turiu jam šiek tiek pritarti“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Briuselyje – pagrindinė tema populistai
TS-LKD lyderis pasakojo, kad Briuselyje, kur jis lankėsi, vyko diskusijos apie Europos ateitį po gegužės mėnesį vyksiančių Europos Parlamento rinkimų.
„Pagrindinė tema – populistai, „Brexitas“. „Brexitas“ ir populistai. Pasiduoti ar kovoti. Kolega iš Nyderlandų pasakoja apie prieš dvi dienas vykusius regioninius rinkimus, kuriuose laimėtojais (kitaip negu Lietuvoje, kur laimi visi) pasiskelbė Žalieji (bet ne prekiautojai trąšomis) ir kraštutiniai dešinieji.
Žalieji laimi, nes yra tikri postmodernistai: mirtingųjų pasaulis – ne jiems, pasaulio taika ir švarus klimatas yra pagrindinė darbotvarkė. Nesvarbu, kad tai nepasiekiama, svarbu – kova už tai. Kraštutiniai dešinieji tuo tarpu kovoja prieš tai, kas realu. O musulmonai yra realu (V. Radžvilas, be abejo, pritartų). Deja, aišku, kad pasiūlymų apie mokesčius, švietimą ar kitas „paprastas“ temas trūksta, bet štai musulmonai, sako jie, bus sustabdyti“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Jo teigimu – or centro kairė, kuri vadovavo vyriausybei, ir centro dešinė, kuri laukė savo eilės – nusiminę, nes jaučiasi, kad jų „normalios“ kasdienės politikos nebereikia.
„Reikia antraščių. Kuo agresyvesnių, tuo geriau. Socialiniai tinklai prideda dar daugiau rezonanso – savas burbulas skamba garsiau.
Centro dešinė Europoje sako – mums reikia Europos finansų ministro, mums reikia bendros sienų apsaugos (tai, beje, būtų protingas sprendimas). „Vau!“, sako kokie du politikos apžvalgininkai. „Pfff…“ sako radikalios dešinės balsuotojai. Antraščių – nėra, o feisbuke išvis – nė vieno pasidalinimo. Duokit kraujo!“, – komentavo G. Landsbergis.
O Italijos populistai, pasak jo, bėga paknopstom – „susipykime su Prancūzija, apkaltinkime E. Macroną, kad jis nesusitvarko savo valstybėje“.
„Pora šimtų share'ų (pasidalinimų) ir bent kelios geros antraštės. Nauda? Stipriai dvejotina, ir, tiesą sakant, realaus poveikio – jokio. Nes Macronas pasikvietė Italijos ambasadorių ir paprašė liautis. Populistai, bijodami sankcijų, liovėsi. Bet palyginkite politinį efektą – „Užpuolė E. Macroną“ ir „Pasiūlė įsteigti bendro finansų ministro postą“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Jis ironizavo: „ Orbanas štai irgi gi nesakys: „Mėginu laimėti rinkimus, bičiuliai, todėl čia kiek karščiau pašneku“.
„Ne: „Sorosas moka melejardus gėjams ir musulmonams, kad jie kovotų su krikščionybe“. Vau. Na, čia jau rimta. Gal nebent driežažmogiai būtų rimčiau, bet visuomenė dar nepasiruošusi“, – per dantį traukė G. Landsbergis.
Lietuvoje – irgi tos pačios aktualijos
Partijos lyderis partijos nariams pasiūlė užmesti žvilgsnį į savivaldos rinkimus Lietuvoje. Iš 60 perrinkti 38 merai.
„Kodėl taip atsitiko? Nes gyvenimas normalizavosi. Gatvės už Europos pinigus pagaliau daugiau ar mažiau nutiestos, mokyklos apšildytos, net jei ir tuščios. Beje, tikra istorija iš Lazdijų door to door – „už ką balsuosite?“, „už Margelį“, „kodėl?“, „sutvarkė mokyklą, naują valgyklą įrengė“, „bet mokykla uždaryta!“. Kaip „perlaužti“ normalią politiką? Krauju“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Ir paaiškino logiką: „reikia priešų, baisių, dantuotų, geriausia gėjų ar musulmonų. Pageidautina viename asmenyje. Sorosas dar padėtų“.
„Aišku, nežinau ar Lazdijuose, bet, patikėkite, mes jau irgi netoli to. Ir kas svarbiausia – nedemokratai, kaip Orbanas, tai moka itin gerai. Putinui – čečėnai, Orbanui – Sorosas. Lietuvoje... ką gi, ir Lietuvoje.
Reikia priešų – priešų bus, sakė maždaug visi nedemokratai pasaulyje. Klausimėlis, o ką į tai centro dešinė? Sėdės patyliukais ir žiūrės, kaip jos „normali, pasverta ir konsensusu grįsta“ politika lėtai trauksis šalin, iki kito pasaulinio karo? Grįžkime į pradžią. Mes nustojome svajoti“, – akcentavo G. Landsbergis.
Jis apgailestavo, kad ateities fantastines svajones pakeitė arba pragmatinis žingsniavimas į priekį arba beprotiškai antidemokratiški Banono balti sapnai.
„Nėra kuo tikėti. Nėra gražesnės ateities. Atsiminkime Kenedį: „We. Are. Going to the Moon.“. Va čia – gražu! Joks populistas nepasakytų geriau. Vienintelė mažytė bėda, tai pasakyta buvo prieš šešiasdešimt metų. Šiandien mes vietoje to tariame – em, bendras finansų ministras? Europa labai ilgai džiaugėsi vienybe, kuri išties neturi analogų pasaulyje. Ir šiandien džiaugiasi – „mes vis dar vieningi, nepaisant britų išėjimo“, sako Europos vadovai.
Aš nenoriu ginčytis, džiaugiuosi drauge. Bet man panašu būtų, jei NASA vadovas sakytų, na bet bent jau Kenedis pažadėjo mums Mėnulį. Taip, bet praėjo šešiasdešimt metų, o galėtų būti: „Europos mokslininkai išgydys šiandien nepagydomas ligas“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Pasak jo, Europa gali daugiau nei tik diskutuoti apie tai, kaip čia sukurti kokį nors portalą, kad įveiktų informacijos ribojimą Rusijoje ir Baltarusijoje.
„Europa gali paleisti palydovus į kosmosą ir garantuoti nemokamą internetą visiems, ne tik europiečiams, bet ir tiems, kurie gyvena priespaudoje. Pabėgėliai iš Sirijos. Reikia sienų apsaugos – žinoma. Bet jungtinės Europos, ne Rusijos, pajėgos Sirijoje leistų stabilizuoti pabėgėlių srautus, neleistų atsigauti Assadui. Nes dabar nuo jo ir Putino (ne nuo V. Orbano kovų su migrantais) malonės priklauso, bus ar nebus atnaujintas pabėgėlių srautas“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Apibendrindamas jis teigė, kad Europos normaliai politikai reikalinga nenormali darbotvarkė.
„Nauja darbotvarkė, kuri būtų kartu ir aiški, bet dėl jos reiktų kovoti. Europos centras pavargęs, gal net nepratęs kovoti. Paskutiniai dešimtmečiai buvo gražaus susitarimo – politikos pabaigos – laikas. Bet dabar politika sugrįžo ir nereikia jos bijoti.
Aš suprantu, kad „normalioje politikoje“ tokios kalbos ankstyvos, nesuderintos, neturinčios plataus palaikymo. Keliančios antakius. Suprantu visa tai ir gal net pritariu – nekalbėkime. Žiūrėkime, kaip laimės populistai ir, anot Radžvilo, tikrai ateis Europos pabaiga. Šiandien Europoje normalioms partijoms reikia nenormalios darbotvarkės“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Pasak jo, laikai tapo tokie normalūs, kad kita pergalės priklausys nenormaliesiems.
„Beliko apsispręsti ar antiskiepininkams, ar svajotojams. Ir pačiai pabaigai: yra priežastis kodėl Orbanas taip nenori išeiti iš EPP. Jis jau daug kartų galėjo jungtis prie vienų, ar kitų populistų, kurie jo laukia. Bet jis supranta, kad „normali“ partija išliks, stipresnė ar kiek silpnesnė, bet ji išliks. Ir yra vienintelė tikra jėga, kuri gali įgyvendinti efektyvią politiką. O populistai, kaip buvo, taip ir liks paraštėse“, – teigė G. Landsbergis.