Po daugiau nei 5 metų galutinį ir neskundžiamą „Payseros“ ir Lietuvos banko ginčo byloje priėmė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT).
Pasak „Payseros“ pranešimo, nesutarimas atsirado dėl to, kad abi įstaigos skirtingai interpretavo „Paysera“ vykdomas paslaugas. Pasak Lietuvos banko, dalis įmonės paslaugų buvo nesusijusios su elektroninių pinigų leidimu, todėl kapitalo poreikis turėjo būti skaičiuojamas ne tik pagal įstatymų normose numatytą metodą D, kuris taikomas elektroninių pinigų įstaigai, bet ir pagal dar vieną iš metodų (A, B arba C). „Paysera“ skundu gynė savo poziciją, pagal kurią, kaip elektroninių pinigų įstaiga, savo nuosavo kapitalo poreikį skaičiavo tik pagal metodą D.
Pažymima, kad „Paysera“ elektroninių pinigų licenciją Lietuvos bankas išdavė 2012 m. rugsėjo mėnesį. Iki tol įmonė veikė pagal mokėjimo įstaigos licenciją ir teikė tik pinigų perlaidos paslaugas, nuosavo kapitalo poreikį skaičiavo pagal metodą B.
Gavus elektroninių pinigų įstaigos licenciją įmonės verslo modelis iš esmės pasikeitė: visiems klientams atidarytos elektroninių pinigų sąskaitos, pradėti leisti elektroniniai pinigai, klientams atsirado galimybė patiems inicijuoti pervedimus. Visos paslaugos tapo susijusios su elektroniniais pinigais, todėl kapitalo poreikis pradėtas skaičiuoti pagal modelį D.
Įstatymai tuo metu, pasak „Payseros“, aiškiai neapibrėžė ribos tarp su elektroninių pinigų leidimu susijusių ir nesusijusių paslaugų, tačiau juose nustatyta sąlyga elektroninių pinigų leidėjui ir įgijėjui susitarti dėl elektroninių pinigų išleidimo ir išpirkimo sąlygų. „Paysera“ bendrojoje sutartyje su klientais šios sąlygos aiškiai apibrėžtos, susiejant įmonės paslaugas su elektroniniais pinigais.
„Paysera“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2016 m. sausį skundą atmetė kaip nepagrįstą. Tada „Paysera“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti administracinio teismo sprendimą ir kreiptis į ES Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą.
Kaip rašoma pranešime, LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2017 birželį nusprendė kreiptis į ES Teisingumo Teismą. Jis patvirtino, kad „Paysera“ paslaugos yra susijusios su elektroniniais pinigais, todėl įmonė negali būti pripažinta pažeidusi nuosavo kapitalo poreikio skaičiavimo reikalavimus ir negalėjo būti įpareigota veikti Lietuvos banko nurodytu būdu (taikyti du skaičiavimo metodus). Atsižvelgiant į tai, LVAT priėmė sprendimą, kuriuo „Paysera“ skundas tenkinamas ir numatyta, kad atsakovas turi atlyginti visas su bylinėjimusi patirtas išlaidas - beveik 860 eurų.
