Atsakydamas į paties sau užduotą klausimą, ką jis ketina veikti ateinančius penkerius metus, jei bus išrinktas prezidentu, kandidatas pajuokavo: „mėgausiuosi valdžia“.
Iš karto po to kandidatas surimtėjo, ir prisipažino, kad kaip premjeras sulaukia priekaištų dėl to, kad vis pajuokauja. Jis pažadėjo, kad dabar pristatęs gaires, antradienį pristatys konkrečius darbus su terminais.
Savo darbų programą jis pradėjo nuo teisingumo ir teismų dalies.
„Kalbant apie teisingumą, dar nesugebėjome realiai padaryti lūžio, kalbant apie kovą su korupciją, kol kas laimėtojo nėra“, – sakė S. Skvernelis.
Pasak jo, tą parodė paskutiniai įvykiai, susiję su korupcijos teismuose skandalu. Kandidatas savo planuose minėjo teismų reformą ir siekį sumažinti galimybes piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, kai atvejų nagrinėjimai išsitęsia.
„Teisingumas privalo būti greitas“, – konstatavo S. Skvernelis.
S. Skvernelis pristatyme paminėjo jau anksčiau savo minėtą idėją apie galimą specializuotų, į korupcinių nusikaltimų nagrinėjimą orientuotų teismų steigimą.
Tarp savo programinių nuostatų jis paminėjo ir jau Seimą pasiekusį siūlymą dėl civilinio turto konfiskavimo įvedimą.
Užsienio politikoje akcentas pragmatiniams šalies interesams
Kalbėdamas apie užsienio politikos akcentus, kandidatas pakartojo, kad užsienio politika turi būti ne personalinė, o nacionalinė.
„Konkrečioje situacijoje reikalingi konkretūs sprendimai. (…) Turime nepamiršti, kad visos valstybės turi savo pragmatinius interesus, jų tinkamas atstovavimas – užsienio politikos ašis“, – sakė S. Skvernelis.
Pasak jo, JAV ir NATO transatlantinė dimensija turi būti kertinė ir jai reikėtų skirti didesnį dėmesį.
Kalbėdamas apie strateginę partnerystę, jis sakė, kad ji turi būti pagrįsta abipuse nauda ir partnerių palaikymu, ypač tarptautinėse organizacijose.
Jis akcentavo, kad labai svarbus yra JAV pajėgų buvimas Europoje ir šiame regione.
„Tikrai nepritarsiu ir nepalaikysiu siūlymo dėl Europos kariuomenės įsteigimo. Mano nuomone, tai būtų smūgis Aljansui. (..) Bendradarbiavimas ES formate turi plėstis,(...) bet tai neturi būti alternatyva NATO“, – sakė S. Skvernelis.
ES, pasak kandidato, turėtų tapti integruota dalis kalbant apie vidaus politiką.
„Turime geriau suprasti Europos pulsą ir perduoti žmonėms“, – sakė S. Skvernelis.
Kandidatas nepritarė siūlymams keisti ES modelį, ir ragino girdėti valstybių piliečių nuogąstavimus, nes kitaip atsiranda niša populistinėms jėgoms.
Pasak premjero, Lenkija yra strateginė ekonominė ir saugumo partnerė.
„Broliai latviai ir estai neturi tapti tik deklaracija“, – sakė S. Skvernelis pabrėždamas, kad partnerystę su šiomis šalimis nustato strateginių projektų įgyvendinimas.
Vidurio Rytuose kandidatas pagrindiniu partneriu mato Izraelį, kuris be kitų dalykų „ gali būti tiltu sėkmingesniam bendradarbiavimui su JAV“.
Azijoje S. Skvernelis akcentavo ne Kiniją, o Japoniją, kuri, pasak jo, tampa pagrindiniu partneriu. Jis pasisakė prieš Kinijos investavimą į strateginius objektus ir paskolų ėmimą iš šios šalies bei pabrėžė bendrą poziciją su ES santykiuose su šia šalimi.
Santykiuose su Rusija kandidatas pakartojo jau anksčiau sakytą mintį, kad kol nėra pokyčių dėl tarptautinių teisių laužymo, negalima kalbėti apie proveržį.
Tačiau, pasak jo, kalbant apie mūsų interesus techniniame lygmenyje tokie santykiai gali būti.
Akcentas – paramai šeimai
Kalbėdamas apie socialinę sritį S. Skvernelis akcentavo paramą šeimoms ir tolesnį Vyriausybės darbų tęsimą siekiant mažinti skurdą.
Pasak jo, iki 2025 m. viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai turėtų būti susieti su aiškiais kriterijais, pavyzdžiui, vidutiniu darbo užmokesčiu.
Švietime kandidatas akcentavo jau Vyriausybės pradėtas reformas. Jis paminėjo siekį didinti mokytojo profesijos prestižą, pažadą dėl nemokamų bakalauro studijų, galimybę svarstyti apie apmokėjimą dalį išlaidų studijoms ir pragyvenimui tiems, kurie studijuotų prestižiniuose universitetuose.
Kalbėdamas apie regioninę politiką jis akcentavo prezidento lyderystę užtikrinant ekonominę diplomatiją.
Energetikos srityje kaip svarbiausią darbą jis minėjo sinchronizaciją.
Santykiai su Rusija – pragmatiniams klausimams spręsti
Atsakydamas į klausimą apie tai, kokie būtų pirmi darbai santykiuose su Rusija ir Baltarusija, premjeras sakė, kad pirmą darbą jau padarė.
„Su Baltarusija padariau pirmą praktinį darbą – įvairiai vertinamą“, – sakė S. Skvernelis tikriausiai turėdamas mintyje savo siūlymą Astravo atominę elektrinę pertvarkyti į dujinę.
Su Rusija, pasak jo, svarbu turėti galimybių spręsti pragmatinius klausimus.
„Su Rusija, jei ištiktų nelegalios migracijos krizė, neturėtume karštos linijos, kur galėtume ieškoti sprendimo būdų. Tas pats susiję su teisėsaugos bendradarbiavimu“, – sakė S. Skvernelis, kurio nuomone būdų spręsti tokius konkrečius klausimus turėtų būti.
Pensininkui Viktorui kilo klausimas apie mokesčius
Į diskusiją VU TSPMI atėjęs pensininkas Viktoras pasipiktino, kad S. Skvernelis, tapęs premjeru, esą pamiršo pažadą apie menamą „turčių mokestį“.
„Kai tik tapote pirmininku iš karto užmiršote, aš prisimenu, ką Jūs sakėte, Jūs sakėte: „nebent į kadencijos pabaigą“, bet dar atsiklausite tautos, ar tauta sutiks įvesti turčių mokestį? Klausimas toks: pirmas dalykas – kam Jūs atstovaujate? O antras dalykas, kodėl Jūs nevykdote programos ir kaip aš galiu tikėti Jūsų programa, jeigu to punkto nevykdote?“, – rėžė pensininku Viktoru pristatęs vyras.
S. Skvernelis puolė gintis, kad tikrai jokio „turčių mokesčio“ niekur rinkiminėse programose nėra, nes jo būti negalime.
„Mes kalbame ir ne tik kalbame apie sprendimus, kas susiję su prabangos mokesčiu, tai yra padaryta jau du kartus per tuos dvejus su puse metų. Pirmiausia, tai įvestas ne pagrindinio nekilnojamo turto prabangos mokestis, o nuo šių metų sausio 1 dienos jis yra dar diferencijuotas pagal vertę. (…)
Antra atsakymo dalis, kalbant apie Gyventojų pajamų mokestį ir progresyvumą, tai ši Vyriausybė – pirma, kuri įvedė progresinius mokesčius“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Pasak jo, tai yra diskusijų klausimas, ar reikėtų plėsti tokias iniciatyvas, ir pabrėžė, kad priimant sprendimus reikia suprasti situaciją rinkoje.
„Šiandien – tokia aplinka, kad aš galiu įmonę registruoti neišėjęs iš savo namų, jeigu mes su mokesčiais susifeilinsim, ir padarysime taip, kad patrauklesnė investicinė aplinka bus Latvijoje, Lenkijoje arba Estijoje, tai tas verslas ir persikels, ir mes negausime nei to , ką suplanavę“, – kalbėjo S. Skvernelis.