Belgija, Didžioji Britanija, Prancūzija, Vokietija ir Lenkija tvirtino, kad Europos pozicija nepasikeitė ir kad Golano Aukštumos pagal tarptautinę teisę ir JT rezoliucijas tebėra Izraelio okupuota Sirijos teritorija.
„Mes nepripažįstame Izraelio suverenumo teritorijose, kurias Izraelis okupuoja nuo 1967 metų birželio, įskaitant Golano Aukštumas, ir mes nelaikome jų Izraelio valstybės teritorijos dalimi“, – žurnalistams sakė Belgijos ambasadorius Marcas Pesteenas de Buytswerve.
„Reiškiame savo didelį susirūpinimą dėl neteisėtos aneksijos pripažinimo platesnių padarinių ir, taip pat, dėl platesnių pasekmių regione“, – sakė jis, šalia stovint keturių kitų šalių ambasadoriams.
Trijose JT Saugumo Tarybos rezoliucijose Izraelis raginamas pasitraukti iš Golano Aukštumų, kurias užėmė per 1967 metų Šešių dienų karą, o 1981-aisiais aneksavo. Tarptautinė bendrija to niekada nepripažino.
Pirmadienį D. Trumpas, atšaukdamas dešimtmečius vykdytą ankstesnę JAV politiką, pasirašė deklaraciją, kuria Jungtinės Valstijos šį strateginės reikšmės plokščiakalnį pripažino Izraelio teritorija.
JAV ambasadoriaus pareigas einantis Jonathanas Cohenas per Saugumo Tarybos susitikimą dėl Artimųjų Rytų sakė, kad Vašingtonas šį sprendimą priėmė norėdamas stoti prieš Sirijos prezidentą Basharą al Assadą ir Iraną.
„Leisti Golano Aukštumas kontroliuoti tokiems (veikėjams) kaip Sirijos ir Irano režimai būtų žiūrėjimas pro pirštus į Assado režimo žiaurius nusikaltimus ir pragaištingą bei destabilizuojantį Irano buvimą regione“, – sakė J. Cohenas.
„Negali būti taikos susitarimo, kuriuo patenkinamai nesprendžiami Izraelio saugumo poreikiai Golano Aukštumose“, – pridūrė jis.
Rusija ir Kinija per Tarybos posėdį pasisakė prieš JAV sprendimą. Tokią pat poziciją pareiškė Indonezija ir Pietų Afrikos Respublika, kurios abi tvirtai remia palestiniečius.
Taryba JAV sprendimą turi aptarti trečiadienį, kai susitiks kalbėtis apie Golano Aukštumose dislokuotų taikos palaikymo pajėgų UNDOF ateitį.