Po ilgų svarstymų bei diskusijų pagaliau pajudėjo Reformatų skvero tvarkymo darbai. Po rekonstrukcijos Reformatų skveras virs Reformatų sodu.
Pavadinimo pasikeitimas reiškia, kad ir žalioji erdvė transformuosis.
Vilniaus miesto plėtros departamento vyresnioji patarėja Rūta Matonienė sako, kad šiuolaikinių miestų žaliosios erdvės vadinamos parkais, sodais, skverais. Pats paprasčiausias skirtumas tai jų dydis: „Tačiau ne tik jis. Pavyzdžiui, didžiausias sostinės parkas – Vingio parkas yra miško parkas, didžiąja dalimi jis yra natūralus miškas ir tuo skiriasi nuo kitų, kraštovaizdžio architektų suprojektuotų parkų. Bernardinų sodas bene geriausias 19 a. pabaigoje suprojektuoto parko pavyzdys. Beje, terminas sodas, kaip ir pats objektas, buvo kiek primirštas ir dabar vėl atgimsta. Sodas nuo kitų žaliųjų erdvių skiriasi tuo, kad jame sodinami ir vaismedžiai, ir uogakrūmiai, dažnai numatomos vietos prieskoninių augalų darželiams taip tarsi primenant jo senąją paskirtį“.
Jei anksčiau miesto sodai buvo gana uždari, dažniausiai prie vienuolynų, juose augindavo įvairius vaismedžius, vaistinius augalus, tai šiandien šie želdynai yra atviri visiems miestiečiams. Parkuose ir soduose žmonės ne tik vaikšto, ilsisi, bet ir važinėja dviračiais, riedučiais, bėgioja, sportuoja, ten žaidžia vaikai, veikia kavinės, prekiaujama ledais.
Todėl kraštovaizdžio architektams tenka nemažai padirbėti projektuojant žaliąsias erdves, kuriose siekiama išlaikyti ir istorinę dvasią ir sukurti komfortišką aplinką šiuolaikiniam lankytojui.
Nuo daržų iki jaukaus sodo
Dabartinio Reformatų skvero vieta ilgai buvo neurbanizuota, čia driekėsi miestiečių ir vienuolynų sodai bei daržai, o aukščiau, ant kalno, buvo vilniečių pamėgta pasivaikščiojimų vieta.
Vėliau čia ėmė kurtis reformatų bendruomenė. Būtent iš čia ir dabartinis pavadinimas. Žinoma, kad medinė bažnyčia buvo pastatyta iki 1651 m., bet 1655 m. maskvėnams užėmus Vilnių – sudeginta kartu su kitais pastatais. Nepaisant to, kad Evangelikai Reformatai pasistatė naują bažnyčią dabartinėje Volano gatvėje ir turėjo karališkąsias privilegijas. XVI a. pab. – XVII a. buvo liepta iškeldinti reformatus už miesto sienos. Yra duomenų, kad jau 1581 m. Evangelikai buvo laidojami už Trakų vartų, taigi Reformatų kapinės dabartinio skvero centrinėje dalyje buvo XVI a. pabaigoje. Dabartinio skvero teritorijoje per laikmetį iki Antrojo pasaulinio karo buvo pastatyti ir kiti Evangelikų Reformatų pastatai – Sinodas, Konsistorija, kapinių tvora, ūkiniai statiniai. Senosiose kapinėse buvo pastatytos Šreterių ir Vinholdų koplyčios-mauzoliejai. Visų nebeišlikusių pastatų, kaip ir pirmosios medinės bažnyčios vieta, buvo identifikuoti atliekant archeologinius tyrinėjimus.
Sovietmečiu šį erdvė buvo suniokota taip, kad neprimintų nei kapinių, nei bažnyčios. R.Matonienė sako, kad tai buvo įprastas elgesys stengiantis iš žmonių atminties ir kraštovaizdžio ištrinti bet kokius sakralius paveldo ženklus: „Reformatų kapinės buvo sulygintos su žeme, pakeistas vietovės reljefas, 1983 m. kertant kapinių teritoriją pastatyti masyvūs modernistiniai laiptai bei didžiulis „Tarybinių partizanų ir pogrindininkų paminklas“, demontuotas “. 20 a. antrosios pusės skvero pertvarkymas suformavo ir naujus vilniečių įpročius – Reformatų skvero teritorija tapo tranzitine pėsčiųjų zona.
Ji pasakoja, kad rengiant Reformatų skvero atkūrimo projektą teko įvertinti daugybę įvairių aspektų: istorinį, urbanistinį, paveldosauginį, jau susiformavusį pėsčiųjų takų tinklą, želdynus, taip pat potencialių sodo lankytojų poreikius. Juk istorinės atminties išsaugojimas turi derėti su šiandieniniais miestiečių poreikiais.
„Apie Reformatų skvero rekonstrukciją pradėta galvoti jau prieš gerą dešimtmetį, kai 2007 m. savivaldybės užsakymu buvo parengta „Vilniaus miesto reformatų skvero rekonstrukcijos galimybių studija“, tuo metu pasiūliusi projekto įgyvendinimui įsteigti VšĮ „Reformacijos draugijos istorijos-kultūros centrą“, kurio steigėjais būtų Savivaldybė, Kultūros ministerija bei Lietuvos Evangelikų Reformatų bažnyčia. Tuo metu tai atrodė vienintelis kelias išjudinti ir finansuoti projekto pradžią. Tais pačiais metais kraštovaizdžio architektė I.Daujotaitė atliko skvero medžių dendrologinius tyrimus, medžių inventorizacija antrą kartą buvo atlikta 2015 m., buvo pašalinti avarinės būklės medžiai. Tačiau pasiruošimo ir projektavimo darbai ilgokai užsitęsė: buvo parengti skvero projektiniai pasiūlymai, techninis projektas, 2014-2015 m. projekto sprendiniai buvo pristatomi įvairiuose viešuose renginiuose, 2017 m. įvyko atviras skulptūrinių – architektūrinių idėjų Lietuvos Reformacijos ir lietuviškos raštijos pradininkų atminimo įamžinimui paminklo konkursas, toliau vyko su reformatų bendruomene – būtina ne tik atsižvelgti į sakralinį bei istorinį šios vietos palikimą, bet ir nutarti, kaip geriausiai jis turi būti įamžintas. Patvirtinus skvero rekonstrukcijos planą dėl dalies vilniečių nepasitenkinimo kilo nauja diskusijų banga po kurios projektą buvo sutarta peržiūrėti. Atlikus Reformatų bažnyčios archeologinius tyrinėjimus , buvo atrasti senosios XVI a. bažnyčios pamatai, kurių pažymėjimas irgi sąlygojo projekto papildymą. Būtent todėl parko rekonstrukcijos darbų pradžia kiek užsitęsė“, – pasakoja R.Matonienė.
Praeities ženklus atrasti
Iš rašytinių istorinių šaltinių ir ikonografijos žinoma, kad šią teritoriją sudarė trys sklypai, kurie priklausė Reformatų bendruomenei. Todėl ir naujai projektuojamo sodo kompozicija tokia: kiekvienoje bus suformuoti skirtingi želdynai, taip pažymint tris buvusias skirtingas istorines posesijas.
„Kadangi šiuo metu Reformatų skvere jau yra susiformavęs tam tikras pėsčiųjų takų tinklas – žmonės yra įpratę jais patogiai kirsti šią erdvę, tai ir po rekonstrukcijos tai daryti bus patogu. Tačiau norime, kad šį erdvė būtų ne tik tranzitinė kaip yra dabar, bet ir įtraukianti, kurioje savo istoriją galėtų paminėti Evangelikų Reformatų bendruomenė, renginius galėtų organizuoti vietos gyventojų bendruomenė, vaikščioti tėvai su vaikais arba tiesiog atsipūsti pavargęs praeivis. Būtent todėl čia kartu su Evangelikų Reformatų bendruomene surasta ir suprojektuota erdvė paminklui Reformacijos pradininkams, vieta lauko kavinei, tualetas bei vaikų žaidimo aikštelė. Netrukus visuomenei bus paskelbtas pagal archeologinius radinių vietas ir suinteresuotų šalių siūlymus atnaujintas Reformatų sodų projekto brėžinys ir bus toliau tęsiami projekto įgyvendinimo darbai“, – ateities vizija dalijasi R.Matonienė.
Medžiaga parengta pagal Vilniaus miesto savivaldybės užsakymą. Turinys apmokėtas
Užsakymo nr.: PT_80715707