Gavusi JK ministrės pirmininkės Theresos May prašymą Europos Vadovų Taryba (EVT) kovo 21 d., ketvirtadienį, susitarė Jungtinės Karalystės išstojimo datą atidėti iki 2019 m. gegužės 22 d., jeigu Jungtinės Karalystės Bendruomenių rūmai ne vėliau kaip 2019 m. kovo 29 d. patvirtins susitarimą dėl išstojimo. Jei iki tos dienos Jungtinės Karalystės Bendruomenių rūmai susitarimui dėl išstojimo nepritartų, EVT susitarimu išstojimo data būtų atidėta iki 2019 m. balandžio 12 d. Tikimasi, kad pastaruoju atveju Jungtinė Karalystė iki šios datos nurodys, kas bus daroma toliau.
Nors Europos Sąjunga toliau tikisi, kad taip neįvyks, tačiau, jei susitarimas dėl išstojimo nebus ratifikuotas iki kovo 29 d., gali atsitikti, kad balandžio 12 d. JK išstos iš ES be susitarimo. ES pasirengė tokiam atvejui ir visą pasirengimo laikotarpį išsaugojo vienybę. Dabar svarbu, kad visi būtų pasirengę ir žinotų praktines tokio išstojimo pasekmes, teigia Komisija.
Išstojusi be susitarimo, Jungtinė Karalystė taptų trečiąja šalimi be pereinamojo laikotarpio taisyklių. Nuo to momento Jungtinei Karalystei nebegaliotų jokie ES pirminės ir antrinės teisės aktai. Nebūtų jokio susitarime dėl išstojimo numatyto pereinamojo laikotarpio. Tai, be abejo, sukeltų didelių nepatogumų piliečiams ir įmonėms.
Tokiu atveju Jungtinės Karalystės santykius su ES reglamentuotų bendroji tarptautinė viešoji teisė, įskaitant Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisykles. ES turėtų savo pasienyje su Jungtine Karalyste iš karto taikyti savo taisykles ir tarifus, pvz., muitinės, sanitarijos ir fitosanitarijos standartų laikymosi patikras ir kontrolę ir atitikties ES normoms patikrinimus. Nors valstybių narių muitinės labai rengėsi, dėl šių patikrų sienos kirtimas galėtų gerokai užtrukti. JK subjektai taip pat netektų teisės gauti ES dotacijas ir dalyvauti ES viešųjų pirkimų procedūrose esamomis sąlygomis.
Be to, Jungtinės Karalystės piliečiai nebebūtų ES piliečiais. Keliaudami per sieną į ES, jie būtų papildomai tikrinami. Siekdamos užtikrinti, kad šios patikros vyktų kuo sklandžiau, valstybės narės daug nuveikė ir uostuose bei oro uostuose, tačiau judėjimas vis tiek gali sulėtėti.
Komisija surengė išsamias technines diskusijas su 27 ES valstybėmis narėmis bendraisiais pasirengimo bei kritinių atvejų klausimais ir konkrečiais sektoriniais, teisiniais ir administraciniais pasirengimo klausimais. EK taip pat jau baigė vizitus 27 ES valstybių narių sostinėse. Šių vizitų tikslas buvo pateikti reikiamų paaiškinimų dėl Komisijos pasirengimo ir kritinių atvejų veiksmų ir aptarti, kaip rengiasi šalys ir kokie jų kritinių atvejų planai. Per vizitus paaiškėjo, kad valstybės narės labai neblogai pasirengusios visiems atvejams.
Pasak EK, jei JK išstotų be susitarimo, būtų taikomos, be kitų, kritinio atvejo priemonės, susijusios su ES biudžetu, žvejybos teisėmis, finansinėmis paslaugomis, susisiekimu keliais, geležinkeliais ir oro transportu, klimato kaitos politika, studentų mainų programa „Erasmus+“ ir vizų abipusiškumu.