35-erių metų vyro, įsteigusio startuolį „Bytedance Ltd.“, turtas, „Bloomberg Billionaires Index“ duomenimis, siekia apie 13 mlrd. JAV dolerių, ir jis yra devintas turtingiausias Kinijos pilietis bei vienas iš sparčiausiai šiais laikais tokius didžiulius turtus susikrovusių žmonių.
Verslas, įsteigtas 2012 metais, turi per milijardą aktyvių mėnesinių vartotojų per aštuonias mobiliąsias programėles, įskaitant naujienų apibendrinimo programėlę ir vaizdo medžiagos naudojimo platformą.
Zhangas Yimingas yra jauniausias savo jėgomis iškilęs milijardierius Azijoje, rodo „Bloomberg Billionaires Index“ 500 turtingiausių pasaulio žmonių sąrašas. Jo spartus turto kaupimas rodo, kad Kinija neprarado savo gebėjimo skatinti superturtuolius-įmonių steigėjus, nepaisant lėtėjančios ekonomikos. Be to, tai paaiškina ir kodėl šalies valdžia, regis, laikosi pakantesnio požiūrio į bendrovės struktūrą, plačiai naudojamą šalies technologijų magnatų, kurių dauguma registruoja savo verslą užsienio rinkose.
Zhango Yimingo turto vertę sunkiau paskaičiuoti nei „Baidu Inc.“ ir „Tencent Holdings Ltd“ steigėjų, iš dalies dėl to, kad jo bendrovė nesikotiruoja akcijų biržoje. Turto vertę sunku nustatyti ir dėl to, kad „Bytedance“ struktūra yra tokia pat kaip ir dviejų minėtų technologijų milžinių – sudėtinga nuosavybės sistema (VIE), žinoma kaip juridinis asmuo, kuriame investuotojas turi kontrolinį akcijų paketą, nors ir neturi daugumos akcijų nuosavybės.
Iš 44 Kinijos magnatų, įrauktų į „Bloomberg“ milijardierių indeksą, aštuoni yra technologijų magnatai, kurių VIE registruotas už Kinijos ribų. Bendra milijardierių grynojo turto vertė, šių metų kovo 21 dienos duomenimis, viršijo 150 mlrd. JAV dolerių, o jų turima akcijų dalis nebuvo viešinama tol, kol bendrovės neinformuodavo reguliuotojų apie planus viešai platinti savo akcijas Niujorke ar Honkonge. Kinijos vyriausybė niekad nėra oficialiai patvirtinusi VIE. Bet, pripažindamos tokios sistemos svarbumą, pareigūnai ketina artimiausiu metu suteikti leidimą VIE viešai platinti savo akcijas šalyje, leisdami joms kotiruoti akcijas naujoje technologijomis paremtoje biržoje, kuri turėtų pradėti veikti artimiausiais mėnesiais.
Sudėtinga struktūra
„Bytedance“ (kol kas) yra glaudžiai susijusių akcijų VIE, su sudėtinga struktūra iš kelių kontroliuojančių bendrovių sluoksnių. Jos pagrindinis verslas, „Jinri Toutiao“, priklauso Zhangui Yimingui ir „Bytedance“ vyresniajam viceprezidentui Zhangui Lodiongui per Pekine įregistruotą kontroliuojančią įmonę, rodo Kinijos „National Enterprise Credit Information
Publicity System“ duomenys. Zhangas Yimingas pažadėjo savo 98,8 proc. akcijų dalį kitai Pekino bendrovei, kuri, savo ruožtu, priklauso Honkonge registruotai įmonei. Tas ūkio subjektas, kuriam vadovauja Zhangas, priklauso įmonei, registruotai Kaimanų salose.
Turimais duomenimis, „Bytedance“ rinkos vertė 2018 metų pabaigoje išliko ties 75 mlrd. dolerių lygiu ir įmonė tapo vertingiausiu startuoliu pasaulyje, – nors šis rodiklis nenaudojamas skaičiuojant grynojo turto vertę, nes informacija nėra patvirtinta. „Bytedance“ atstovė spaudai atsisakė komentuoti informacijos paie Zhango Yimingo turtą ar nuosavybės struktūrą.
Zhangas Yimingas naudoja VIE sistemą, nes Kinijos taisyklės riboja užsienio investicijas daugiau nei 30-yje sektorių, įskaitant internetą, telekomunikacijas ir švietimą. VIE struktūra, leidžianti lengvatinio apmokestinimo bendrovėms kontroliuoti vidaus kinų bendroves per sutartinius susitarimus, apeina taisykles ir leidžia, pavyzdžiui, „Baidu“ kontroliuojančiai bendrovei kurtis lengvatinio apmokestinimo zonoje (ir kotiruotis JAV biržoje), tuo pat metu išliekant dominuojančia jėga Kinijoje.
Interneto milžinė „Sina Corp.“ pirmoji naudojo VIE modelį, idant galėtų perkelti pajamas iš vidaus rinkoje veikiančių įmonių į lengvatinio apmokestinimo bendroves; toks susitarimas reiškė, kad Kaimanų salose veikiantis ūkio subjektas 2000 metais galėjo kotiruotis „Nasdaq“ akcijų rinkoje.
Pasak Kinijos teisės specialisto iš George Washingtno universiteto Donaldo Clarke‘o, užsienio investuotojai susiduria su rizikomis, susijusiomis su tokia struktūra.
„Neteisėtos paskirties sutartis negalioja pagal Kinijos įstatymus, – sako jis. – Jeigu vyriausybė tik panorėtų, ji galėtų nutraukti ją bet kuriuo metu“. Ir vis dėlto tai nesutrukdė daugiau nei šimto įmonių naudoti VIE sistemą rengiant pirminį viešą akcijų platinimą (IPO) lengvatinio apmokestinimo zonose, rodo Zhou Fango, teisės įmonės „JunHe LLP“ partnerio (Pekians), atlikta analizė; eksperto prognozėmis, tokių įmonių skaičius ateityje tik augs. Toks augimas paaiškina, kodėl valdžios institucijos neskuba naudoti VIE. Šių metų kovą Kinija priėmė užsienio investicijų įstatymą, kuris kiek nuramino investuotojus dėl tokių bendrovių ateities, tuo tarpu startuoliai, kurių rinkos vertė viršija milijardą dolerių, galės kotiruoti akcijas naujojoje Šanchajaus biržoje, dar žinomoje kaip „Tech Board“.
„Tam tikra prasme, visa tai rodo, kad vyriausybės susirūpinimas dėl VIE slūgsta, – bet jai vis dar rūpi, kas yra pagrindinis įmonės valdytojas“, – sakė „Allbright Law Offices“ partneris Zhangas Biwangas. Tol, kol įmonės valdytojas išlieka Kinijos pilietis, „vyriausybė neapsimes nieko nematanti ir ignoruojanti tikrovę, kad tik priverstų bendroves atsisakyti VIE“.
