Neišeiti tokiu metu su meškere ar spiningu nors pusdieniui prie vandens, sakyčiau, būtų netgi nepadoru. O kur geriausia būtų tą padaryti, tuoj ir sužinosime.
Pietų Lietuva
Druskininkuose, pasak Evaldo Kamarausko, dabar pats mekšrų gaudymo metas. Nemune didesnės ir mažesnės kuojos kimba beveik visose populiaresnėse vietose. Tačiau kibimo intensyvumas priklauso nuo to, kokio dydžio jų būrį pavyks rasi ir kiek šalia turėsi kolegų, su kuriais reiks juo dalintis. Šalia kuojų jau pasitaiko pagauti ir vieną kitą iki aštuonių šimtų gramų sveriantį karšioką. Užkimba viena ar dvi žuvys per žūklę. Ir tai ne kiekvienam. Bet šalia kuojų tokia dovanėlė visada maloniai džiugina akį.
Varėnos pusėje beveik visuose Merkio intakuose dar smagiau nei prieš tai kimba upėtakiai. Kas po 2, kas po 3 per dieną pagauna. Upėtakiai jau pajudėję iš aukštupių, tad dažniau juos pavyksta rasti upių ir upelių vidurupiuose. Iš šiuo metų skaniausių žvaigždžuvėms masalų karaliauja nedideli minnow tipo vobleriukai. Sukriukių žavesys, panašu, kuriam laikui nuslopo.
Alytus, Marijampolė. Kuojos, kuojos ir kuojos. Didesnės. Mažesnės. Po daug. Po mažai. Tas pats girdėti ir Šešupėje ir Nemune. Tai pat neblogai kimba plakiai, šapaliokai (apie didelius egzempliorius nieko negirdėjau). Vienintelė džiugi iš tos pusės žinia – kad jau lyg ir pagaunamas vienas kitas lynas. Bent jau taip vietiniai prasitarė. Tuo tarpu Šešupės aukštupio intakuose kažkas kažkur tyliai gaudo upėtakius. Kur tiksliai – neklauskit. Jei ir žinočiau, nesakyčiau. Nes dar norisi šiame pasaulyje šiek tiek pagyventi.
Vidurio Lietuva
Kaunas. Miesto žūklės parduotuvėse šiuo metu išgirsi tik du žodžius – Nevėžis ir Dubysa. Nevėžis jau turbūt mėnesį dosniai žeria dovanas lyg politikai prieš rinkimus pažadus. Tad žvejų ten tiek, kad, pasak pažįstamo spiningautojo, plaukdamas su valtimi ešeriauti turėtum būtinai dėvėti šalmą. Kitaip šėryklėlėmis nuo krantų kolegos užmėtys. Na, o Dubysos apgultis jau įgavus pagreitį. Kiekvieną pavasarį nuvilnijantis burtažodis – „žiobriai eina“ – jau pasklido plačiai po visą Lietuvą. Nesulaikysi upės bėgimo, o kauniečio žvejo – nuo bandymo pagauti Dubysos žiobrį.
Neryje kimba šapalai. Geriau, blogiau – čia jau kaip kam pasiseka. O štai žinios apie miesto ribose kimbančius žiobrius kažkodėl nuslopo, lyg berniokų dainos Suvalkijos lygumose. Gal buvusi gausesnė jų banga pasistūmėjo Vilniaus link? O gal prisiekusieji žiobrininkai paliko Nerį ramybėj ir persikraustė į Dubysą? Kas dabar gali pasakyti?
Nemune praeitą savaitgalį bandė meškerėmis pasišvaistyti pažįstamas fiderio gerbėjų porelė. Vienas pagavo vieną 2 kg karšį, kitas – nieko. Nieko negirdėti ir iš Jiesios karosų gaudytojų. Pagal metą šios žuvys turėtų kibti, bet arba jų gaudytojai sugeba neišsiduoti arba dar iš tiesų nepagauna.
Jonava. Didysis priešnerštinis salačių kibimas Neryje dar neprasidėjęs. Vietiniai būgštauja, kad šiemet iki draudimo gal ir neprasidės. Salačiai kol kas dar nesibūriuoja – užkimba tik pavienės žuvys. Nekimba šiame krašte ir žiobriai. Jei ką dabar gaudyti ir apsimoka, tai nebent šapalą batonu ar karšį dugnine. Nieko paguodžiančio negirdėti ir iš Šventosios žemupio pusės.
Vilnius. Žinios gana prieštaringos. Vienų šaltinių duomenimis, šlakiai ir viena kita lašiša neblogai kimba aukščiau Vilniaus ir žemiau, prie Rykantų. Tačiau Tomas Mykolaitis, žvejojęs kažkur aukščiau Vievio, sakėsi ne tik kad nesulaukęs ketvirtadienį nė vieno kibimo, nematęs vieno žuvies pasirodymo, bet ir nesutikęs nė prie upės nei vieno spiningautojo. Tą patį pasakojo mūsų portalo bičiulis Gediminas Šaučiuvienas.
Neblogai prie sostinės Neryje kimba šapalai. Kas juos žvejoja plūdinėm, kas – spiningais. Pagauna jų net gaudantys šlakius: 1,5 kg sveriančios plačiaburnės „torpedos‘ nesibaido net 9 cm voblerių.
Vadinamuosiuose karosinio tipo ežeruose jau pradėjo kibti lynai. Įdomu, kad kai kur dar dalį ežero paviršiaus dengia ledas, bet lynai jau nubudę ir neatsisako masalo. Parduotuvėse atsiradęs naktinių sliekų poreikis irgi liudija, kad šių žuvų gaudymo sezonas ežeriukuose palei Vilnių jau prasidėjo.
Šiaurės ir rytų Lietuva.
Jonaviečiai dalinasi gandais, kad tiek Ukmerge esą pagaunama šlakių ir šlakiukų. Net viena graži lašiša, esą, krito. Tuo tarpu iš Utenos ir Molėtų girdėti vien dejonės ir keiksmažodžiai. Niekas nekimba. Nėra kur gaudyti: ežeruose dar tirpstantis ledas, o Šventoji esą tuščia kaip šulinys. Spiningautojams kimba nebent uždraustosios lydekos. Pasak Algio Kalinausko, norintiems pažvejoti šiame krašte šį savaitgalį jis galį rekomenduoti nebent tik porą ...Utenos alaus barų.
Iš Anykščių rajono teko išgirsti, jog Šventosios upėje neblogai sukibostambūs karšiai. Kas vieną pagauna, kas du. Bet užtat tikrus plačiašonius – sveriančius po du kilogramus.
Zarasų pusėje ant ledo jau galimybių užlipti nėra, tačiau visą savaitę pūtęs stiprus pietvakarių vėjas Antalieptės mariose suvarė ledus į tą galą, kur kasmet pavasarį gerai kibdavo gaudant dugninėmis karšiai. Šiuo metu žvejybinį alkį šiame krašte gali numalšinti tik Šventojoje, prie buvusios valčių nuomos. Čia gerai kimba aukšlės ir viena kita raudė. Pavažiavus į Dusetų pusę, esą, galima pagauti ir šapalų. Tiksliau kur – nepavyko sužinoti.
Panevėžys, Pasvalys. Labai prieštaringa informacija. Anot Dainiaus Šuačiūno, šapalų bumas Mūšoje bent jau kol kas baigėsi. Niekas jais nesigiria. Šiuo metu gerai kimba ešeriai bei pasigauna pavieniai žiobriai. Kitokia informacija sklinda iš Panevėžio. Per Biržų rajoną tekančioje Mūšos atkarpoje lyg ir smarkiai pakilo vanduo ir sustiprėjo srovė. Ir maždaug trys dienos, kaip čia pradėjo gerai kibti stambūs šapalai. Jų sugauna ir spiningautojai, ir dugninės bei plūdinės mėgėjai. Tad kuo labiau tikėti – palieku spręsti jums.
Nevėžyje prie Panevėžio gerai kimba ešeriai. Gaudantys jig rig sistemomis pagauna jų daug. Deja, ne visi laikosi leistinų pagavimo normų, tad sklinda gandai apie kibirus ir maišus pagaunamų, nuo pienių ir ikrų išsipūtusių dryžuočių. Tačiau nesnaudžia ir gamtosauginininkai. Šįmet jau daugelis žvejų buvo patikrinti. Kai kurie – net ir po du kartus.
Vakarų Lietuva
Šilutė, Rusnė. Nemuno Žemupyje jau prasidėjo pavasarinė karštligė. Kas žino kur, Nemuno atšakose gaudo lynus. Po truputį pradeda kibti ir karšiai. Šių metų tendencija – plačiašoniai laikosi aukščiau dungo, todėl masalą jiems reikia kelti aukščiau.
Paulius Korsakas sako, kad stinta jau pasidavusi aukščiau – stovi kažkur ties Priekule. Tad Minijos žemupys jau atsilaisvinęs. Vanduo čia dar aukštokas, bet kuojas jau galima gaudyti. Jo nuomone, kelių dienų klausimas, kada prasidės Minijoje sėkminga žiobrių žūklė. Vandens lygis krenta kasdien, stojo ganėtinai šilti orai. Viskas į gera. Tuo tarpu Skirvytėje dar stovi stinta. Kitos žuvies dėl stiprios srovės šiuo metu ten nelabai pagaudysi.
Klaipėdos apylinkės. Gintaro Zakso spėjimu, savaitgalį geras vanduo šlakiautojams bus tik Šventojoje ir galbūt – Danėje. Minijoje ir Veivirže jis bus per aukštas. Geriausiu atveju šių upių aukštupiuose bus galima žvejoti tik sekmadienį. Upelių aukštupiuose jau pradeda kibti upėtakiai.
Žmonės pradėjo plaukti į Kuršių marias, ties Kiaulės nugara žvejoti iš laivų dugninėmis karšių. Kaip sekasi su karšiais, sunku pasakyti. Tačiau daug kas pagauna (ar net tikslingai gaudo) šlakių ir sidabrinių lašišaičių. Tad vertėtų į tai dėmesį atkreipti aplinkosaugininkams.
Tokios žinios iš Lietuvos šią valandą. Puikaus jums savaitgalio. Susitiksime prie vandens! Spėju – Dubysoje.
