Apie tai pokalbis laidoje „DELFI diena“ su finansų viceministre Migle Tuskiene ir banko „Luminor“ vyr. ekonomistu Žygimantu Mauricu.
– Pone Mauricai, kodėl Jūs sakote, kad šalies ekonomika augs daug sparčiau, o Finansų ministerija prognozę blogina? Kuo jūs remiatės kitaip?
– Augs lėčiau, tik greičiau nei mes prognozavome anksčiau. Yra trys pagrindinės priežastys: lėčiau augančios kainos, dėl ko padidės gyventojų perkamoji galia, kita priežastis – priešingai nei prognozavo daugelis institucijų, dirbančiųjų skaičiaus išaugimas dėl gerėjančio migracijos balanso ir trečias dalykas – turime nebe vieną ekonomikos variklį, ne tik Vilnių, bet ir kitus miestus, pavyzdžiui, Kaunas, Šiauliai, kur darbo vietų skaičius auga labai sparčiai.
– Viceministre, kodėl Jūs per pirmą pusmetį sumažinote augimo prognozę dvejomis dešimtosiomis procento? Nesate optimistai?
– Kaip mes sakome, neturime prabangos būti nei optimistai, nei pesimistai. Mūsų makroprognozės yra tikslios, jos naudojamos ir biudžetui sudaryti, turime būti išlaikyti realistai. Tai nėra dramatiškas sumažinimas, tiesiog šiuo atveju mes atsižvelgiame ir į išores prielaidas. Matome, kad kainos mažės, tačiau išorės prielaidos mus verčia suklusti. Pirmiausia, esame maža, atvira, eksportuojanti ekonomika. Taigi žiūrint į kitas Europos Sąjungas šalis, į Vokietiją, tai visos tarptautinės institucijos ekonomikos augimo prognozes mažina. Taigi nesupraskime, kad mes automatiškai juos sekame, tačiau mes suprantame, kad tai turės poveikį Lietuvai, mažės išorės paklausa ir tai mus paveiks.
– Kas daro įtaką tokioms Jūsų prognozėms?
– M.T. Nežinomųjų ir dėl „Brexit“ yra labai daug, šiandien ir rytoj vyks svarbios diskusijos. Akivaizdu, kad šią savaitę aiškumo nepadaugės. Tai atsispindi ir mūsų prognozėse, bet jos nėra paremtos to kietojo „Brexit“ scenarijumi, nes kol kas mes nežinome, kaip „Brexit“ pasibaigs. Tai reiškia, kad mes turime eiti dvejomis kojomis. Eksportas yra tik viena koja, taip pat labai svarbu vidaus vartojimas ir investicijos.
– Kaip sumažinti ir ar reikia mažinti tokią priklausomybę?
– M.T. Mažinti tos priklausomybės nereikia. Žinoma, investuotojams reikia pagalvoti apie diversifikavimą, į technologijas, gamybinius atsinaujinimus. Mūsų eksportuotojai turi patirties ir mus tas nuteikia džiugiai. Mes nemažiname dramatiškai nei eksporto, nei bendrojo vidaus vartojimo prognozių. Tai nėra toks sumažinimas, kad galėtume kalbėti apie tokius didelius reiškinius.
– Pone Mauricai, kalbant apie eksportą, ar matote kokių nors problemų?
– Taip, grėsmių tikrai padaugėjo, tačiau šiek tiek vilties suteikia tai, kad įmonės nepraranda konkurencingumo, plečia rinkas Vakaruose. Jeigu išsipildys tik ekonomikos sulėtėjimo scenarijus, tai eksportas turi visas galimybes augti, turint omenyje investicijas į paslaugų sektorių. Mes kalbame apie ekonomikos pablogėjimą konkrečiai dėl eksporto sumažėjimo, bet nekalbame apie nuosmukį. Sutikčiau, kad šiais metais bus didesnis vidaus vartojimas. Kodėl mes šiek tiek padidinome prognozes, tai truputį geresni rezultatai vidaus rinkoje. Net ir „Sodros“ duomenys rodo, kad darbo užmokestis sausio mėnesį augo beveik 10 procentų, o mokesčių reformos augimas yra net dar spartesnis. Turint tokį milžinišką pajamų augimą, nežinau, kas tokio blogo gali nutikti, kad sustotų visas ekonomikos variklis.
– Pernai ekonomika auga 3,4 proc. Šiemet sakote, t. y. patikslinus, tik 2,6 proc. beveik procento skirtumas. Labai smarkus šuolis žemyn. Ar tai nesukels problemų? Ar tai reiškia, kad ir bus sunkiau imtis naujų reformų ir darbų, nes geriausi laikai praeityje?
– M.T. Kalbant apie ekonomikos augimą, problema būtų, jeigu tas augimas būtų netvarus ir nesubalansuotas. Galime grįžti prie tų faktorių, kaip ir kodėl augame. (…) Augimas šiuo metu tvarus, taip pat mūsų prognozėse matome produktyvių investicijų augimą, kas yra labai gerai ekonomikai. Investicijos yra variklis, bet ateityje tai nebus pagrindinė dedamoji.
Jeigu anksčiau kalbėjome apie produktyvias investicijas ir būtinybę investuoti dėl darbuotojų trūkumo, tai dabar išorinė konkurencija taip pat turėtų versti gamintojus daugiau investuoti į technologijas. Kalbant apie pačius skaičius, vėlgi tas sulėtėjimas – su kuo mes lyginsime. Mes turime save lyginti su tuo klubu, kuriame esame, tai yra Europos Sąjunga. Mes augame sparčiau nei ES ar eurozonos vidurkis, pernai mūsų augimas buvo beveik dvigubai didesnis.
– Ž.M. Manyčiau, kad tai yra pakankamai objektyvi prognozė iš Finansų ministerijos pusės, turint omenyje, kad jie turėtų būti šiek tiek konservatyvesni, ypatingai turint omeny, kad kiti ir šie metai dar bus rinkiminiai. Mes savo prognozę buvome priversti šiek tiek pakelti dėl geresnių nei tikėtasi vidaus rinkos rezultatų.
Tai ypatingai stebino mus. Galima netgi sakyti, kad Lietuva iš vienos nestabiliausių ekonomikų tampa netgi sakyčiau viena iš atspariausių Europos Sąjungoje. Galbūt esame labai susiveržę diržus ir pernelyg jų neatlaisviname. Tai duoda tam tikro pagrindo didesniam optimizmui.
– Pone Mauricai, kainų augimas: koks jis prognozuojamas? Beje, jūs jį matote skirtingą.
– Yra kelios priežastys. Pirmiausia, mažėjančios kuro kainos, taip pat maisto kainų mažėjimas, taip pat nekylančių ar net mažėjančių žaliavų kainų, taip pat auganti konkurencija mažmeninėje rinkoje, kas labai aiškiai matoma avalynės ir drabužių sektoriuje.
– Bet ar tai nėra sezoniškumas?
– Šie duomenys lyginami ir su praėjusiais metais, ir su kitų šalių situacija. Taip pat ir Vokietijoje yra pastebimas kainų augimo sulėtėjimas, bendras infliacinis spaudimas visoje eurozonoje yra sulėtėjęs ir tai yra labai gera žinia Lietuvai, nes tai gali sumažinti sukimąsi spiralės darbo užmokesčio ir infliacijos, apie ką mes labai daug jau esame kalbėję ir perspėję. Tas mūsų blogasis scenarijus neišsipildė, gali būti, kad ir darbo užmokesčio kilimas sumažės iki tam tikro tvaraus lygio.
– Viceministre, kas jūsų akimis labiausiai brangs, o kas galbūt atpigs?
– Mūsų prognozės taip pat numato kainų lėtėjimą. Jeigu pernai kainos augo 2,5 proc., tai šioje prognozėje kainų rodiklį taip pat mažiname ir prognozuojame 2,2 procentų infliaciją. Prielaidos yra panašios, mes remiamės naftos kainų prielaidomis, kurios lyginant su ankstesnėmis prognozėmis, yra mažesnės.
– Kalbant apie atlyginimus, ar jis bus didesnis nei kainų kilimas?
– Jis bus ženkliai didesnis, jeigu infliacija sudarys šiek tiek daugiau nei 2 proc., tai atlyginimų kilimą prognozuojame 8 proc., o vėliau 3 metų vidutinis kilimas darbo užmokesčio bus apie 6 procentus. Matuojant santykį su kainomis, jis bus didesnis 3-4 kartais.
– Ž.M. Yra magiškas žodis „vidutiniškai“, tai darbo užmokestis ne visiems auga, bet kainos auga visiems. Iš karto atsiranda asimetrija.
Visą pokalbį žiūrėkite DELFI TV įraše.
