Noras grįžti širdyse – didžiulis
Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė DELFI sakė, kad šiuo metu situacija JK yra ypač nestabili.
„Iš tikrųjų to „Brexit“ dabar tiek daug, kad daugelis žmonių yra labai pasimetę ir sako, kad kai tai įvyks, mes ir sužinosime. Ateina net abejingumas, nes kaip diena, taip naujiena.
Žmonės patys stebisi, kaip britai galėjo save įvaryti į kampą, o drauge su jais ir mes visi (lietuviai – red.past.)“, – apie JK pasitraukimą iš ES ir bendrą situaciją šalyje kalbėjo D.Asanavičiūtė.
Anot jos, šiuo metu šalyje žmonės yra išsigandę. Nerimą jiems kelia ir ES pareiškimas, kad JK nepriėmus sprendimo šalies viduje, ES nesutiks su JK išstojimo atidėjimu iki birželio.
„Žinant, kaip parlamentui sudėtinga susitarti dėl išėjimo sutarties, o, ko gero, gal ir neįmanoma šiuo momentu, tikrai darosi neramu“, – teigė ji.
Visgi kalbant apie lietuvių kraustynes iš JK, D.Asanavičiūtė sakė mananti, kad „Brexit“ pasekmes geriausia vertinti bus galima po metų, tačiau neneigė, kad teko girdėti, jog šiuo metu vis daugiau tautiečių kraunasi lagaminus ir keliauja namo.
„Nors garsiai niekas ir nesiskelbia, judėjimas tikrai vyksta. Kai kurie nuoširdžiai nori grįžti į Lietuvą, ir jeigu tiktai būtų galimybė dirbti ir užsidirbti Lietuvoje, jie tikrai grįžtų. Jų noras širdyse – didžiulis“, – sakė ji.
Bendruomenės pirmininkė pasakojo, kad kartais net keista, kad žmonės, kurie sakė, kad tikrai niekada negrįš į Lietuvą, o JK yra nusipirkę ir, pavyzdžiui, namą, dabar sako, kad jau ieškosi darbo Lietuvoje.
Tiesa, būtent jis ir yra svarbiausias tiems, kurie planuoja grįžimą.
„Kaip bebūtų, dauguma mes esame išvykę dėl ekonominių piežasčių, tad dėl ekonominių ir grįžtume.
Lietuvoje yra sukurtų mitų, iliuzijų, kad išvykę grįžtų tik gaudami be proto didelį darbo užmokestį, kuris triskart viršytų Lietuvos vidurkį, bet tai nėra tiesa“, – sakė JK lietuvių bendruomenės pirmininkė.
Ji pasakojo, kad atvykę į JK lietuviai susitaiko su kuklesnėmis gyvenimo sąlygomis, daugiau taupo, o štai grįžę į Lietuvą nori atskiro namo, vilos.
„Tai jeigu mes Lietuvoje dirbtume tiek, kiek dirbame JK, ir kiek kukliau gyventume, nešvaistytume pinigų, Lietuvoje tikrai galima oriai gyventi“, – taigė ji.
Susipakuoja ištisus butus
Štai siuntų pervežimo kompanijos „Toras“ transporto vadovas Marijus Braška pasakojo, kad šiuo metu dėl vykstančio „Brexit“ įmonė skaičiuoja apie 20 proc. padidėjusį paslaugų užsakymo kiekį.
„Nesakau, kad dabar masiškai grįžta emigrantai ir kad vežam tik jų daiktus, bet pastebime, kad tikrai grįžta nemažai žmonių.
Tiesa, yra ir taip, kad daug kas iš Lietuvos vyksta ten, į JK. Jei taip galima sakyti, tai šiuo metu migracija vyksta iš abiejų pusių“, – apie situaciją JK sakė siuntų pervežimo įmonės transporto vadovas ir juokėsi, kad jei lietuvis išsikraustant į JK išsiveža vieną lagaminą, tai iš ten parsiveš dešimt.
„Nereikia manyti, kad visi tik grįžta, netrūksta ir ten atvykstančių. Žmonės skuba įsitvirtinti, jie nori kuo greičiau įleisti šaknis, susirasti darbą.
Mes dėl „Brexit“ daugiau darbo turime iš abiejų pusių, jeigu galima taip sakyti. Žmonės ne tik bėga iš ten, bet ir skuba ten“, – sakė M.Braška.
Visgi pastaruoju metu įmonė vis dažniau į Lietuvą parveža ir tautiečių užgyventą turtą. Tai, kaip sakė, ir televizoriai, buitinė technika, skalbimo mašinos, lagaminai su rūbais, dėžės su daiktais.
„Kaip žmonės gyveno ten, taip susikrauna daiktus į dėžes ir gabenasi į Lietuvą. Tiesiog didelių daiktų, kaip baldai, sofos, juos pervežti yra brangu, tad vežasi tik tai, ką jiems persivežti yra ekonomiškai naudinga“, – aiškino M.Braška ir sakė, kad būna, jog tautiečiai užsisako ir viso buto ar namo perkraustymą su visais daiktais.
„Mes atvažiuojame, sukrauname viską, supakuojame, sudedame į mašiną, tada atvežame, tarkime, į Vilnių, ir viską iškrauname, sunešame. Šiemet tokių užsakymų daug. „Brexit“ įtaka tikrai jaučiama“, – pasakojo jis.
„Brexit“ ruošėsi iš anksto
Emigrantų daiktus vairuotojai veža ir mikroautobusais, ir vilkikais, o pastarųjų įmonė prieš „Brexit“ gretas net pasipildė.
„Rudenį nusipirkome dar vieną vilkiką, kad galėtume patenkinti augantį užsakymų skaičių. Dabar turime 2 vilkikus ir 25 mikroautobusus.
Vilkiko pirkimas susijęs su „Brexit“, nes jį įsigijome su ta mintimi, kad kai JK išstos iš ES, atsiras eilės, tad antras vilkikas turėtų užtikrinti sklandų krovinių pervežimą“, – atviravo M.Braška.
Ar brangu emigrantams parsivežti užgyventą turtą į Lietuvą?
Pasak vadovo, viskas priklauso nuo miesto, iš kurio vyksta kraustynės, ir dar keleto dalykų, tačiau naudojant didelį mikroautobusą daiktus į Lietuvą, kaip tikino, kompanija gali parvežti vidutiniškai už 1,5 tūkst. Eur.
Išsigando ir įmonės
O štai su juridiniais asmenimis dirbančios krovinių gabenimo įmonės „Imp-ex Lietuva“ vadovas Rimantas Narbutas DELFI sakė, kad ne mažiau JK išstojimui iš ES ruošiasi ir importu užsiimančios kompanijos.
„Sujudimas taip pat jaučiamas, žmonės bijo „Brexit“, – sakė jis.
Kaip teigė, šiuo metu kompanijos užsakinėja įvairiausias prekes, nes, paprasčiausiai, bijo, kad įvykus „Brexit“ atsiras muitinės, o už importuojamą produkciją teks patuštinti pinigines mokant muitus.
„Šiuo metu pastebime suaktyvėjusį srautą tiek užsakant prekes iš JK į Lietuvą, tiek lietuviai užsisako, kad atvežtume iš JK“, – pasakojo jis ir sakė, kad visas sujudimas ir prasidėjo kovo mėnesį.
R.Narbutas užsiminė, kad iš Lietuvos į Angliją jo įmonė vežanti įvairią produkciją: drabužius, sukneles, medžio dirbinius, net langus.
„Esu ir pats iš nuogirdų girdėjęs, kad lietuviai vis daugiau grįžta į Lietuvą“, – teigė įmonės vadovas.
Grįžtančių daugėja
Naujausi Statistikos departamento duomenys taip pat rodo, kad į Lietuvą grįžtančių tautiečių vis daugėja.
Štai praėjusiais metais į Lietuvą imigravo 28,9 tūkst. žmonių – 1,4 karto (8,5 tūkst.) daugiau nei 2017 m. Daugiau nei pusė (57,4 proc.) imigravusiųjų – į savo šalį grįžę gyventi Lietuvos piliečiai.
Tuo metu praėjusiais metais iš Lietuvos emigravo 32,2 tūkst. gyventojų – 1,5 karto (15,7 tūkst.) mažiau nei 2017 m.
Taip pat skelbiama, kad praėjusiais metais daugiausia Lietuvos piliečių grįžo iš: JK – 7,6 tūkst., arba 45,8 proc., Norvegijos – 1,9 tūkst., arba 11,3 proc., Airijos – 1,2 tūkst., arba 7,4 proc. ir Vokietijos – 1,2 tūkst., arba 7,3 proc.
Palyginti su 2017 m., iš JK ir Airijos grįžusių Lietuvos piliečių skaičius padidėjo po 1,5 karto, Norvegijos ir Vokietijos – po 1,9 karto.
