Tariamas incidentas, remiantis Ispanijos laikraštyje „El Pais“ paskelbtu pranešimu, įvyko vasario 22 d. ir buvo surengtas dešimties netikrais šaunamaisiais ginklais nešinų asmenų, sugebėjusių patekti į ambasados teritoriją, mėginusių ieškoti kažkokios informacijos ir sumušusių viduje buvusius žmones.
Anot Ispanijos žiniasklaidos, užpuolikai supančiojo ambasados personalą virvėmis ir pavogė kuo įvairiausių daiktų, o tada įsėdo į prabangius automobilius ir pabėgo.
Dar nesibaigus jų vykdytai operacijai, vienai korėjietei pavyko išsigauti iš ambasados. Jos riksmai, kaip rašoma laikraštyje, sukėlė ant kojų gyventojus ir šie iškvietė policiją. Į duris pasibeldusiems policijos pareigūnams buvo pranešta, kad nieko nenutiko.
Menama ataka įvyko likus kelioms dienoms iki JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno antro susitikimo Vietnamo sostinėje Hanojuje.
Ganėtinai skubotą D. Trumpo ir Kim Jong Uno susitikimo baigtį iš dalies lėmė nesutarimas dėl to kada, Pchenjanui sutikus nusiginkluoti, turėtų būti atšauktos JT paskelbtos sankcijos. Nepaisant šios aplinkybės, D. Trumpas ir jo patarėjai konstatavo, kad abi pusės išsiskyrė draugiškai nusiteikusios.
Kokių nors detalių apie ambasadoje įvykusį incidentą policija neatskleidžia, kadangi atvejis iki šiol tiriamas. Ispanijos vidaus reikalų ministerija taip pat pareiškė nekomentuojanti tebevykstančių tyrimų. CNN dar bandė kreiptis į Ispanijos užsienio reikalų ministeriją.
JAV vyriausybei artimas šaltinis nurodė, kad ataką, kaip manoma, surengė „Cheollima Civil Defense“ (CCD) – pogrindinė Šiaurės Korėjos disidentų grupė.
Pirmieji apie galimą CCD įsitraukimą prabilo dienraščio „The Washington Post“ žurnalistai, taip pat paaiškinę, kad slapta veikiančios grupuotės tikslas – nuversti Kim Jong Uno režimą. Į CNN užklausą pateikti kokių nors komentarų grupė nesureagavo. Oficialiai atsakomybės už ataką ji taip pat neprisiėmė.
Tarptautinį pripažinimą CCD pelnė tada, kai stojo ginti Kim Han Solo, Kim Jong Namo sūnaus. Kim Jong Namas, vyresnysis Šiaurės Korėjos lyderio įbrolis, 2017 metais buvo nunuodytas nervus paralyžiuojančia medžiaga VX, kai ėjo į Kvala Lumpūro oro uostą. Mirtis jį ištiko per kelias minutes. JAV, Pietų Korėjos ir Malaizijos pareigūnai kaltę už išpuolį suvertė Pchenjanui, tačiau Šiaurės Korėja kategoriškai neigė kaip nors prisidėjusi prie atakos.
Kodėl Kim Jong Namas buvo nužudytas, taip ir liko neaišku, tačiau, kaip sako analitikai, jei atsakomybę už jo nužudymą tikrai turėtų prisiimti Šiaurės Korėja, būtų galima manyti, kad Kim Jong Unas savo brolį ir jo šeimą veikiausiai vertino kaip galinčius sukelti grėsmę jo paties lyderystei.
„Kad taip galėtų būti, pasufleravo operatyvūs grupės „Cheollima Civil Defense“ veiksmai, susiję su Kim Han Solu, Kim Jong Namo sūnumi, praėjus vos kelioms dienoms po siaubingo jo tėvo nužudymo“, – sakė Sung Yoon Lee, profesorius iš Tufts universiteto Fletcherio teisės ir diplomatijos mokyklos.
Spėjimai dėl sąsajų su Kim Hyok Cholu
Ispanijos žiniasklaidoje pasirodė neįvardyto šaltinio citata – spėjimas, kad ambasadoje įvykęs incidentas gali būti susijęs su buvusiu Šiaurės Korėjos ambasadoriumi Kim Hyok Cholu.
Kim Hyok Cholas, šiuo metu einantis vienas iš pagrindinių pareigų derantis su JAV, anksčiau buvo Pchenjano pasiuntinys Ispanijoje. 2017 metais, reaguojant į Šiaurės Korėjos vieną po kito įvykdytus raketų ir branduolinių ginklų bandymus, jo buvo paprašyta išvykti iš šalies.
Profesorius Sung Yoon Lee mano, kad jei ataką surengė „Cheollima Civil Defense“, galimas išpuolio tikslas – gauti informacijos apie Kim Hyok Cholą ir įtvirtinti savo pozicijas.