Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovė teigia, kad, preliminariu vertinimu, kyla klausimų dėl tokios pirkimo schemos. Kai kurie BNS kalbinti ekspertai bei su energetikos projektais dirbę specialistai sako, jog neskelbiamą pirkimą gali lemti įvairios aplinkybės.
„Lietuvos energija“ BNS pranešė, kad jėgainė tokiu būdu pasitelkė projekto valdymo komandą.
„KKJ neturi savo projekto valdymo komandos, projektą įgyvendina akcininkų „Lietuvos energijos“ ir „Fortum Heat Lietuvos“ sudaryta projekto komanda, kurioje yra įvairių sričių ekspertų: energetikos, IT, projektų valdymo, teisės, viešųjų pirkimų“, – BNS komentavo grupė.
Pernai spalį pasirašytos sutartys numato, kad konsultavimo paslaugos bus teikiamos iki šių metų spalio.
Centriniame viešųjų pirkimų portale (CVPP) nurodoma, jog pirkimas vyko be išankstinio skelbimo. „Lietuvos energija“ aiškina, kad šiuo atveju reikalingos specializuotos žinios, patirtis, be to, tik akcininkai disponuoja projektui reikalinga konfidencialia informacija.
„Skelbimas apie pirkimą, kuomet žinoma, jog vien tik bendrovės akcininkai gali suteikti nurodytas paslaugas, būtų savitikslis, nesukeltų didesnės konkurencijos rinkoje ar geresnių pirkimo rezultatų bei galimai apsunkintų projekto įgyvendinimą dėl nekvalifikuotų ir nekompetentingų tiekėjų pasiūlytų paslaugų“, – nurodo įmonė portale cvpp.eviesiejipirkimai.lt.
Grupė BNS nurodė, kad ekspertai iš šalies projekto konsultuoti negalėtų dėl informacijos apsaugos. Be to, „Lietuvos energija“ ir „Fortum Heat Lietuva“ akcininkų sutartyje yra numatę pareigą suteikti žinias ir kompetencijas KKJ projektui.
„Lietuvos energija“ konsultuoja projektą už 435,6 tūkst. eurų, o „Fortum Heat Lietuva“ – už 653,4 tūkst. eurų (su PVM). Lėšos numatytos KKJ akcininkų patvirtintame bendrovės veiklos biudžete.
VPT direktorė: keisti dalykai, reikės kalbėtis
Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė Diana Vilytė teigia, kad situacija kelia abejonių, todėl VPT ketina kalbėtis su „Lietuvos energija“ ir jos antrine bendrove Verslo aptarnavimo centras (VAC).
„Reikia pirmiausia kalbėtis su „Lietuvos energijos“ Verslo aptarnavimo centru, kaip jie visa tai strategavo ir bandyti suprasti logiką ir žiūrėti, ar tikrai nėra įstatymų pažeidimų. Tai kalbėsimės, o paskui jau darysime sprendimus, ar vertinti tuos sandorius, ar ne. Kol kas yra labai keisti dalykai“, – BNS sakė D. Vilytė.
Jos teigimu, reikėtų analizuoti, pavyzdžiui, kiek iš tiesų pagrįstas argumentas dėl konfidencialumo.
„Šiek tiek panašus yra iškreiptas atvirkštinis vidaus sandoris, „dukros“ perka iš „motinų“. Kaip žinoma, valstybės valdomų įmonių vidaus sandoriai yra uždrausti. Tai čia pasirinktas toks, apeinant įstatymą turbūt, ieškomas būdas ir pasirinktos neskelbiamos derybos. Matyt, reikia įvertinti tos konfidencialumo sutarties, kiek ten yra aplinkybių, kur tas konfidencialumas, kad tikrai negalima skelbti. Bet pats sandoris keliantis abejonių“, – komentavo VPT vadovė.
„Pačioje „Lietuvos energijos“ grupėje yra gana uždara cirkuliavimo paslauga – perkama iš savų (...) Aišku, kelia klausimų, kodėl pasirinkta tokia strategija. Bet, matyt, ištakų reikėtų ieškoti holdingo kūrimo metu, kai buvo galvojama, strateguojama“, – pridūrė D. Vilytė.
Ekspertai: modelių gali būti įvairių
Su tarptautiniais energetikos projektais susipažinęs pavardės nenorėjęs viešinti ekspertas BNS teigė, kad projekto valdymo modelių gali būti įvairių, ir, priklausomai nuo aplinkybių, konkursai gali būti neskelbiami.
„Pasirinktas projekto valdymo modelis, mano supratimu, galimas įvairus. (...) Dažniausias modelis, kad būtent valdymo, koordinavimo darbus atlieka arba pats operatorius (...), arba turi tam dedikuotas įmones, bet tiktai dažniausiai tuo atveju, kai tarptautinis projektas – tarp dviejų ar trijų šalių. O kad viso projekto valdymui kažką trečią imtų – bent jau nesu susidūręs su tokiais atvejais (...)“, – BNS sakė ekspertas.
Jo žiniomis, elektros jungties su Švedija „NordBalt“ atveju, tokių sprendimų, kai neskelbti konkursai, nebuvo. O elektros jungties su Lenkija „LitPol Link“ atveju buvo įsteigta bendra perdavimo operatorių įmonė.
Ekspertas pabrėžė, kad KKJ atvejo nekomentuos, nes jo aplinkybių nežino.
Viešosios įstaigos Viešųjų pirkimų agentūra direktorius Rytis Maliukevičius teigia, kad įstatyme numatyta išimčių, kada neskelbiamas pirkimas, tačiau tokius sprendimus reikia pagrįsti. Viešųjų pirkimų ekspertas pabrėžė negalintis vertinti šios konkrečios situacijos, nes nėra su ja susipažinęs.
„Viešųjų pirkimų įstatymas numato išimčių, kada pirkimo galima neskelbti dėl techninių ar kažkokių priežasčių, tik konkretus (tiekėjas – BNS) gali suteikti tą paslaugą. Bet žiūrima, ar realybėje tai atitinka situaciją, tą išimtį. Viskas priklauso nuo pagrindimo“, – BNS sakė R. Maliukevičius.
Kita vertus, jis teigė, kad ir VPT vertinimai kartais taip pat gali būti subjektyvūs.
„Nes jeigu aš, pavyzdžiui, dirbu labai specifinėje sferoje ir galbūt geriau žinau visus savo sferos niuansus ir pasakau: mano argumentai yra tokie ir tokie ir niekas kitas tikrai negali man suteikti tokios paslaugos. Tai VPT pasakymas, kad šitų argumentų trūksta, irgi gali būti neobjektyvus. Bet situacija tokia, kad čia viską sprendžia VPT: jeigu nesutinka tie pirkėjai (...), jie gali skųsti sprendimus teismui“, – sakė R. Maliukevičius.
„Lietuvos energija“: Vilniaus ir Kauno projektų valdymas skiriasi
„Lietuvos energija“ teigia, kad Vilniaus ir Kauno kogeneracinių jėgainių projektai skiriasi, nes pirmasis įgyvendinamas su ES parama ir jo rizikas valdo rangovai, o projekto valdymu užsiima bendrovės komanda.
„Ją sudaro inžinerijos, aplinkosaugos, finansų, teisės ir kiti specialistai. Dalis šios komandos atėjo iš kitų grupės įmonių, dalį ekspertų pritraukėme iš išorės, vykdant viešas atrankas. Vilniaus ir Kauno atvejai skiriasi dėl kitokios projektų specifikos. Vilniaus projektas įgyvendinamas FIDIC rangos sutartimi, taip vadinamu principu „iki rakto“, kai Europos Sąjungos lėšomis įgyvendinamų projektų esminės rizikos yra perkeliamos rangovams“, – komentare BNS teigė grupė.
Pasak jos, Kaune yra partneris, turintis didelę patirtį panašiuose projektuose – „Fortum Heat Lietuva“ – ir naudojamas Skandinavijoje paplitęs EPCm principas, kai projektas įgyvendinamas pasirašant daug rangos sutarčių, jo rizikas prisiima projekto vystytojas, o dalis užsakovo funkcijų perkeliama EPCm konsultantui.
„Lietuvos energija“ iki šių metų pabaigos planuoja baigti jėgainių statybą, jas „užkurti“ numatoma 2020 metų sausį, o komercinė jų veikla turėtų prasidėti 2020 metų gegužę.