Du nesusiję šaltiniai BNS patvirtino, kad Ž. Marcinkevičius ketina kreiptis į Vilniaus komercinio arbitražo teismą (VKAT), reikalaudamas atlyginti dėl šio sandorio patirtą maždaug 230 mln. eurų žalą. Teigiama, kad jo advokatai į arbitražą kreipėsi vasario pabaigoje, apie tai yra informuoti N. Numavičiaus atstovai, tačiau sprendimas dėl bylos pradėjimo dar nėra priimtas.
Ž. Marcinkevičiaus ir N. Numavičaus atstovai šią informaciją BNS komentuoti atsisakė.
„Negalėčiau komentuoti“, – BNS kelis kartus pakartojo Ž. Marcinkevičius.
„Net jeigu būtų gautas ieškinys, gerbdami Vilniaus komercinio arbitražo teismą ir konfidencialumą, apie tai diskutuoti negalėtume. Džiaugiamės visais teisėtais akcininkų teisių gynimo būdais ir esame pasirengę toliau ginti savo teises“, – BNS teigė N. Numavičiaus šeimos biuro atstovas Nerijus Maknevičius.
Skirtingai nuo bendros kompetencijos teismo, komercinis arbitražas yra konfidencialus – ginčo faktas, šalys bei jo dalykas išlaikomi paslaptyje. Dažniausiai apie arbitražo procesą ir sprendimus viešai tampa žinoma tuomet, jei viena iš ginčo pusių dėl to kreipiasi į bendrą teismą.
BNS šaltinių teigimu, Ž. Marcinkevičiaus ieškinys grindžiamas tuo, kad sandoris su N. Numavičiumi bei „Bertona Holdings“ dėl akcijų pardavimo neva buvo pasirašytas esant ekonominiam, socialiniam ir teisiniam spaudimui, o į VKAT pasirinktas dėl sutartyje numatytos arbitražinės išlygos.
Teigiama, kad Ž. Marcinkevičiui šiame ginče atstovauja tarptautinė advokatų kontora „Sidley Austin“, Šveicarijos „Habegger Arbitration“, kurios įkūrėjas Philippas Habeggeris kaip patarėjas ir arbitras yra dirbęs apie 200 arbitražo procesų, taip pat Baltijos šalyse ir Švedijoje veikianti advokatų kontora „Glimstedt“. Ž. Marcinkevičiaus patirtos žalos vertinimą atliko Šveicarijos „Senogles & Co“.
Ž. Marcinkevičius iki šiol sandorio viešai nekritikavo
2016-ųjų kovą pasirašęs akcijų pardavimo sutartį, Ž. Marcinkevičius BNS tvirtino, kad „tai yra seno etapo pabaiga ir naujo pradžia“, taip pat minėjo, kad tai visų pirma yra socialinis, o ne ekonominis sandoris.
Kalbėdamas apie tuomet jau į viešumą iškilusius N. Numavičiaus nesutarimus su kai kuriais kitais smulkiaisiais VP grupės akcininkais, įskaitant jo brolius Mindaugą ir Gintarą, Ž. Marcinkevičius teigė norintis turėti normalius santykius su visais.
„Versle visi pykstasi, aš bene vienintelis grupės akcininkas, kuris nesu nei ieškovas, nei atsakovas. Man tie dalykai absoliučiai svetimi“, – BNS tvirtino Ž. Marcinkevičius.
Tai, kad jis galbūt nėra patenkintas akcijų pardavimu, paaiškėjo pernai kovą, kai Vilniaus miesto apylinkės teisme N. Numavičiaus advokatė Liudvika Meškauskaitė paviešino Mindaugo, Žilvino ir Gintaro Marcinkevičių, taip pat Dariaus Nedzinsko ir Juliaus Numavičiaus 2017-ųjų pavasarį pasirašytą susitarimą.
Susitarimą pasirašę verslininkai nurodė siekiantys kartu reikalauti didesnės kainos už šiuo metu turimas ir parduotas VP grupės įmonių akcijas ir numatė šiai kovai finansuoti kartu suformuoti 5 mln. eurų fondą.
Patys verslininkai šios sutarties pasirašymo fakto viešai nėra patvirtinę, tačiau kaip 2017 m. rašė 15min.lt, už šį sandorį Ž. Marcinkevičius sumokėjo rekordinę šalyje, 19,5 mln. eurų, gyventojų pajamų mokesčio (GPM) sumą.
Akcijų pardavimu piktinosi G. Marcinkevičius
G. Marcinkevičius, VP grupės įmonių akcijas pardavęs 2017-ųjų pradžioje, tuomet buvo kur kas atviresnis ir BNS tvirtino, kad akcijos iš jo perkamos ne rinkos kaina.
„Nerijaus Numavičiaus kontroliuojamos VP įmonių grupės įmonės užversdamos kaltinimais teismuose privertė taip pasielgti. Jaučiuosi labai prastai, tarsi išprievartautas, taip pat paaiškėjus Valstybinės mokesčių inspekcijos bendradarbiavimo su VP aplinkybėms, supratau, kad neturiu šansų kovoti – būsiu sudorotas (...) Tai buvo aštuonerių metų spaudimo, šantažo ir kitokio tyčiojimosi kaina. Nelabai turėjau kitokio pasirinkimo“, – tuomet BNS aiškino G. Marcinkevičius.
Akcijas perkančios „Bertona Holdings“ Lietuvos skyriaus vadovas ir smulkusis VP grupės akcininkas Ignas Staškevičius 2017-ųjų sausį neigė G. Marcinkevičius teiginius, taip pat minėjo, kad pastarasis tuomet dar turėjo galimybę atsisakyti sandorio, jei jo sąlygos jam yra nepriimtinos. G. Marcinkevičius tuo nepasinaudojo ir vasario pabaigoje sandoris buvo baigtas.
VP grupės įmonių akcijų iki šiol nepardavęs M. Marcinkevičius 2015-ųjų vasarą pareiškė, kad jam pasitraukus iš „Akropolius“ valdančios įmonės vadovo pareigų, prasidėjo pokyčiai – pradėjo kurtis dešimtys holdingų, skirtų atriboti veikiančias bendroves nuo grupės akcininkų. M. Marcinkevičius tikino, kad „Vilniaus prekybos“ grupėje buvo taikoma „ypač agresyvi“ mokesčių planavimo sistema.
„Vilniaus prekybos“ grupės atstovai kaltinimus mokesčių slėpimu neigia ir tvirtina, kad taip M.Marcinkevičius jam naudingomis sąlygomis siekia agresyviai pasitraukti iš grupės. Neoficialiai teigiama, kad M. Marcinkevičius už akcijas norėtų gauti apie 320 mln. eurų – kur kas daugiau nei kiti pastaruoju metu akcijas pardavę grupės akcininkai.
2009 metais, prieš VP dešimtuko byrėjimo pradžią, N. Numavičius valdė apie 37 proc., Vladas Numavičius – 24,6 proc., Ž. Marcinkevičius – 13,9 proc., J. Numavičius – 7,2 proc., M. Marcinkevičius – 7,9 proc., I. Staškevičius. G. Marcinkevičius, Mindaugas Bagdonavičius ir Renatas Vaitkevičius – apie 2 proc., D. Nedzinskas – 1,65 proc. grupės įmonių akcijų.
Šiuo metu N. Numavičius netiesiogiai valdo apie 77 proc., M. Marcinkevičius – 11 proc., V. Numavičius – 9 proc., I. Staškevičius – 3 proc. „VP grupės“ įmonių akcijų.