aA
pasakyčiau, jeigu manęs kas klaustų?
Vytautas Landsbergis
© DELFI / Domantas Pipas

Broliai ukrainiečiai, užgautieji ir įžeistieji aklo smurto pramaišiui su beveidžių išdavystėmis, būkite kuo oresni ir protingesni. Grasinimai pulti, nubausti ir tuoj atsiimti, kas užgrobta vos prieš penkerius metus, yra kaip tik tai, ko iš jūsų nori Kremliaus planovikai.

Ir iš mūsų buvo atėmę laisvę ir orumą ištisus 50 metų. Iš jūsų – tik Krymą, ir tik penkerius metus. Dabar plėšikauja pakraščiais, pajūriais. Bet užgrobėjai patys pūva ir griūva. Išvenkite tokio proceso, ir tai bus jūsų pergalė.

Reikia statyti geresnę valstybę toje žemėje, kuri neokupuota. Žinoma, neleisti, kad okupuotų dar kokius gabalus. Krymas grįš į Europos civilizaciją, kai žmonės Rusijoje nusivils politika, kuri laidoja šimtus ar tūkstančius milijardų pinigų, panaudotinų protingesniems dalykams negu carų tuštybė ir mirštantys jūrų vandenys.

Teritorijų dydis – tai liga, kurios apimtieji, apsėstieji gali ir numirti. Kai susivoks mirtinai sergantys, pradės galvoti. Tada visiems teks ieškoti taikingos išeities. Mat alternatyva – pragaras. O yra ir lėtas pragaras – agonija. Procesas eina. Jo trukmė gali būti penkeri, dešimt, penkiasdešimt metų, bet pasirinkimo teisė ir proga vis tiek prašvinta.

Tokia mūsų, Lietuvos, patirtis.

Ištvermės ir darbštumo!

Nesižudykit.