„Esame lyginę nacionalinių biudžetų priklausomybę nuo ES lėšų. Pamatėme, kad Lietuvoje labai didelė dalis viešųjų investicijų finansuojama ES lėšomis. Tai reiškia, kad ilgainiui tai gali sukelti rimtų problemų, nes lietuviai gyvena vis geriau ir ateityje paramos gaus vis mažiau ir mažiau.
Turėsime būti labai protingi tam, kad susidorotume su šiuo iššūkiu. Kitos šalis ES lėšomis finansuoja kur kas mažesnę viešųjų investicijų dalį“, – antradienį Valstybės kontrolėje surengtoje spaudos konferencijoje žurnalistams sakė jis.
Buvęs finansų ministras pridūrė, kad pinigai iš ES gali sustoti kokios nors krizės atveju, pavyzdžiui, Jungtinei Karalystei iš Bendrijos pasitraukus nesklandžiai.
„Vienas sprendimo būdų būtų skirti lėšas iš nacionalinio biudžeto“, – svarstė jis.
R. Šadžius pastebėjo, kad yra sričių, kur Lietuva atrodo puikiai.
„Taip pat atliekame veiklos auditus, kuriuose lyginame šalis nares. Kartais šie palyginimai Lietuvai labai palankūs. Pavyzdžiui, ES finansinių priemonių auditas parodė, kad Lietuva šioje srityje atrodo puikiai“, – sakė jis.
Spaudos konferencijoje taip pat dalyvavęs Europos Audito Rūmų (EAR) pirmininkas Klausas Heineris Lehne sakė, kad sunku apibendrinti, kaip efektyviai konkreti valstybė panaudoja ES lėšas.
Kaip aiškino R. Šadžius, EAR neturi pakankamai resursų tam, kad patikrintų viską.
„Paprastai, kai audituojame finansines sąskaitas ir operacijų atitiktį įstatymams, transakcijas atrenka kompiuterinė programa. Gana retai šios transakcijos būna iš konkrečios ir nelabai didelės šalies, kaip Lietuva.
Iki šiol turėjome pavyzdžių, susijusių su žemės ūkio politika. Konkreti problema, kurią radome, buvo tai, kad buvo sukčiaujama smulkaus verslo statusu, siekiant gauti paramą. Dar pasitaikė, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra nepatikrino iš anksto, kad tuo pačiu adresu galima rasti 24 smulkias įmones.
Šiuos dalykus audituoja Valstybės kontrolė ir pateikia savo išvadas Europos Komisijai, kuri surenka duomenis iš visų valstybių narių“, – pasakojo R. Šadžius.
