Asmeninė higiena tikrai labai svarbi sveikatai, ir daugumai žmonių privalu reguliariai praustis po dušu. Be to, jau nekalbant apie švarą, vanduo padeda mažinti skausmą, tad prausimasis gali būti laikomas tam tikra hidroterapijos forma.
Vonia, dušas, sauna, pirtis ir kiti švarinimosi būdai:
- Stiprina imuninę sistemą
- Malšina raumenų skausmą ir maudimą
- Mažina tinimą
- Gerina kraujotaką
- Gerina koncentraciją
- Mažina nuovargį
- Lengvina kvėpavimą
Prausiantis po dušu, galima gauti visų šių išvardytų privalumų. Be to, prausiantis po dušu švarinama oda, pašalinamos negyvos odos ląstelės, išvalomos poros, odos ląstelės gali veiksmingiau atlikti savo funkcijas. Vanduo ir prausimosi priemonės pašalina bakterijas ir kitus dirgiklius, galinčius sukelti niežėjimą ir kitų odos problemų.
Visgi pagrindinė priežastis, kodėl žmonės taip dažnai prausiasi po dušu, yra socialiniai standartai, keliami asmeninei švarai ir išvaizdai. Atitikdami visuomenės keliamus reikalavimus, mes paprasčiausiai jaukiau jaučiamės tiek darbo, tiek socialinėje aplinkoje, tiek savo pačių kūne.
Prausimasis po dušu skirtingais metų laikais
Pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose žiemos gana šaltos ir sausos, o vasaros – karštos ir drėgnos. Metų laikas ir oro temperatūra yra vienas iš veiksnių, lemiančių prausimosi dažnumą. Žiemą šaltis ir patalpų šildymas sausina odą. Dauguma dermatologų pataria tokiu metu keisti prausimosi ritualus.
Štai ką jie pataria norintiems išvengti odos sausumo ir su juo susijusių problemų:
Odos priežiūra po prausimosi
Norėdami veiksmingai užrakinti drėgmę odoje, po prausimosi drėkinamąsias ar maitinamąsias priemones bei aliejus tepkite per pirmąsias tris minutes po prausimosi.
Prausimasis ir amžius
Bėgant metams, kinta ir prausimosi įpročiai.
Kūdikiai
Amerikos pediatrų asociacijos teigimu, kūdikių nebūtina maudyti kiekvieną dieną. Ekspertai pataria reguliarias maudynes pradėti mažyliams ėmus ropoti ir valgyti maistą.
Vaikai
Dermatologų teigimu, nors kasdien maudytis 6–11 metų vaikams nekenksminga, bet iš tikrųjų pakanka tai daryti kas kelias dienas. Prasidėjus brendimui, maudynių poreikis tampa individualus. Dauguma teigia, kad tokiu gyvenimo etapu asmens higiena itin svarbi.
Paaugliai
Dauguma paauglių yra fiziškai aktyvūs, tad prausimasis po dušu po sporto treniruotės ar užsiėmimo yra ne kas kita, o būtinybė.
Suaugusieji
Kadaise jokių problemų nekėlęs prausimasis po dušu kai kuriems suaugusiems pradeda kelti problemų. Vieniems, norint apsaugoti odą, išvengti infekcijų ir blogo kvapo, tikrai nereikia po dušu praustis kiekvieną dieną, o kitiems privalu. Dažnai po dušu praustis pakanka kartą ar du per savaitę, kitomis dienomis pakanka apsiprausti, teigia ekspertai.
Prausimasis po dušu ir darbas
Tai, kokį darbą dirba žmogus, lemia, kaip dažnai jam reikia praustis. Sėdimą darbą prie stalo dirbantys ir didžiąją dienos dalį uždaroje patalpoje praleidžiantys nejaučia poreikio praustis taip dažnai, kaip dirbantys su pavojingomis medžiagomis, gyvūnais ar paprasčiausiai fizinį darbą, kuomet gausiau prakaituojama.
Profesijos, kurių atstovams higiena itin svarbi:
Mėsininkai
Atliekų tvarkytojai
Išminuotojai
Parazitų naikintojai
Su pavojingomis medžiagomis dirbantieji privalo praustis po dušu kaskart pasibaigus pamainai. Su augalais dirbantys ir lauke daug laiko praleidžiantys žmonės turėtų po dušu nusiprausti vos grįžę į patalpą – tokiu būdu galima išvengti alerginių reakcijų ir odos pažeidimų (pavyzdžiui, vanduo nuplauna žiedadulkes ir kitus alergenus).
Nyderlanduose atliktas tyrimas atskleidė: kuo dažniau žmogus prausiasi po dušu, tuo mažiau dienų per metus dėl ligos negali dirbti. Šiuo atveju ligų padeda išvengti maudynės po šaltu dušu. Mokslininkai išsiaiškino, jog tie, kurie maudydamiesi bent 30 sekundžių pastovėdavo po šalto vandens stove, 29 proc. rečiau sirgo (lyginant su tais, kurie grūdinimosi procedūros neatliko).
Ar įmanoma po dušu maudytis per dažnai?
Prausiantis po dušu nuo odos pašalinamos bakterijos, o tai reiškia, kad nuplaunamos ir vadinamosios gerosios bakterijos, saugančios organizmą nuo infekcijų.
Muilai ir šampūnai, naudojami prausiantis, gali džiovinti odą ir plaukus. Tai (kaip ir prausimosi dažnumas) priklauso nuo to, kokio tipo odą žmogus turi, ir klimato, kuriame gyvena.
Jeigu po vandens procedūrų juntamas odos tempimas, tai nėra ženklas, jog esate švarus. Tai ženklas, jog jūsų oda per sausa, ir reikia kažką keisti.
Su rankų plovimu susiję tyrimai parodė, jog ant medicinos seselių rankų, pažeistų dažno plovimo ir guminių pirštinių mūvėjimo, gyvena daugiau infekcijas sukeliančių organizmų nei ant tų, kurių oda problemų neturi. Taigi, jeigu dažnai plaunant rankas pažeidžiama rankų oda, rezultatas – priešingas, nei norėtųsi.
Prausimasis po dušu turi svarbios įtakos aplinkai. Muilai ir šampūnai, ką jau kalbėti apie kuriuose produktuose esančias plastiko mikrodaleles, patenka į gruntinius vandenis, ežerus, upes ir vandenynus. Tai reiškia, kad kas kartą prausdamiesi mažiname geriamo vandens atsargas.
Išvados
Nors prausimasis duoda fizinės, psichologinės ir emocinės naudos, praustis po dušu kiekvieną mielą dieną tikrai nėra poreikio. Per dažnai prausiantis sausėja oda ir plaukai, eikvojami gamtiniai ištekliai, skatinama vandens tarša.
Bandant nustatyti, kaip dažnai vertėtų praustis po dušu, svarbu rasti konkretaus žmogaus švaros poreikių ir pagarbos gamtiniams ištekliams bei aplinkai pusiausvyrą. Medikai rekomenduoja per savaitę po dušu praustis kartą ar du, esą, to pakanka fizinei sveikatai ir higienai užtikrinti. Tam tikrus darbus dirbantiems ar didelį fizinį krūvį patiriantiems reikia maudytis žymiai dažniau.
