GRYNAS.lt žurnalistė lankėsi proteste ir jį įamžino vaizdo įraše.
Kaip pasakoja viena iš protesto Lietuvoje organizatorių Austė Juozapaitytė, tokia protesto forma buvo įkvėpta kassavaitinių Gretos Thunberg mokyklos streikų, kurie prasidėjo 2018 metų rugpjūtį. Mergina išmainė pamokas į protestą prie vietinių vyriausybės padalinių, reikalaudama klimato teisingumo.
Nuo to laiko judėjimas ėmė plisti ir greita įgavo. Kovo 15 dieną streikuose ir demonstracijose dalyvaus aktyvus jaunimas iš daugiau nei 90 skirtingų valstybių visuose žemynuose neskaitant Antarktidos.
Judėjimo siekis ― nešti aiškią, taikią žinią apie klimato teisingumą ir skubinti visas valstybes veikti. Pagrindinis tikslas ― pasiekti, kad visos pasirašiusios šalys laikytųsi Paryžiaus susitarimo.
Judėjimo narys iš Vokietijos Linus Steinmetz’as įsitikinęs: „Padėtis kurioje esame dabar yra unikali. Mes esame paskutinė karta, kuri dar turi realių šansų išvengti klimato katastrofos. Pagal tarptautinę klimato kaitos ataskaitą (plačiau žinomą kaip IPCC), turime mažiau nei 12 metų įgyvendinti pokyčius, kurie padėtų nelaimės išvengti, tačiau kol kas neturime priemonių. Negalima delsti, turime veikti. Privalome gelbėti savo planetą dabar!”
Lietuviai taip pat kviečiami prisijungti. Vilniuje šį penktadienį nuo 12 iki 17 val. protestas vyksta Vinco Kudirkos aikštėje.
Protesto judėjimo „Fridays for Future“ (liet. „Penktadieniai už ateitį“) simbolinė figūra yra 16-metė Švedijos moksleivė Greta Thunberg, kuri jau daug savaičių penktadieniais nelanko mokyklos ir tą dieną rengia akcijas už kovą prieš klimato kaitą. Ji tapo klimato apsaugos aktyvistų ikona visame pasaulyje.
Pradžioje jaunų žmonių inicijuotas judėjimas jau sulaukia ir kitų kartų paramos. Be kita ko, moksleivių tėvai stojo jų pusėn, sukūrę judėjimą „Parents for Future“ (liet. „Tėvai už ateitį“). Jie, be kita ko, prašo atsisakyti drausminių priemonių, jei moksleiviai dėl protestų nelanko mokyklos.
Laikas spaudžia: jau dabar, Pasaulio klimato tarybos (IPCC) duomenimis, klimatas sušilo maždaug laipsniu, lyginant su priešindustriniu laikotarpiu. 2015–2018 metai, meteorologų duomenimis, buvo keturi šilčiausi nuo orų stebėjimų pradžios XIX amžiuje. Jei tendencija nesikeis, šio šimtmečio pabaigoje pasaulyje bus trimis laipsniais šilčiau. Tarp fatališkų klimato šilimo padarinių yra daugiau karščio bangų, ilgesnės sausros bei daugiau audrų, liūčių ir potvynių. Kad klimato kaita būtų sustabdyta, būtina smarkiai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.
