Atrodo natūralus žingsnis, nes visas pasaulis didina investicijas į DI, o JAV ir toliau siekia išlikti lydere šioje srityje. Bet, pasirodo, tai buvo JAV vadovo reakcija į Kinijos ketinimus iki 2030 metų investuoti 150 mlrd. dolerių ir tapti DI lydere pasaulyje. Startas dirbtinio intelekto lenktynėms jau paskelbtas.
Kinija, kurią dar prieš dešimtmetį vertinome kaip trečio pasaulio valstybę, vaikams nuo pirmos klasės pradėjo dėstyti DI pagrindus. Sveikai mąstantis žmogus supranta, kad po 11 metų, baigęs mokyklą, dabartinis vaikas be DI pagrindų negalės pritaikyti ir tinkamai realizuoti savo kūrybinių galių. Tą supratę kinai labai kryptingai juda pirmyn. Nepamirškime, kad kompiuterinio raštingumo pagrindai vaikui ten suteikiami jau ikimokyklinio ugdymo įstaigose.
Skeptikai, manau, jau ištraukė argumentus, kad DI lenktynės vyksta tik tarp galingųjų. Bet pažiūrėkime, kas vyksta visai šalia mūsų: Suomija – nedidelė, 5,5 mln. gyventojų turinti valstybė nusprendė, kad jos proveržiu gali tapti dirbtinis intelektas. Suomiai pradėjo ženkliai investuoti į dirbtinį intelektą, ėmė save pozicionuoti kaip dirbtinio intelekto šalį. Universitetai kuria DI pagrindų mokymo programas, prieinamas kiekvienam norinčiam nuotoliniu būdu įgyti daugiau žinių apie dirbtinį intelektą.
Neseniai skelbtame straipsnyje pasakojama, kad Suomijoje į vieno universiteto nuotolinio mokymo kursus per pusę metų užsirašė 130 tūkst. žmonių. Internetinio kurso tikslas – užtikrinti, kad kuo daugiau suomių suprastų DI pagrindus. Beje, tarp šių besimokančių yra ir santechnikas iš Nigerijos. Kai kurso koordinatoriai pasidomėjo, kodėl, atsakymas buvo stebinančiai aiškus – jam įdomu, kaip DI teikiamas galimybes jis gali pritaikyti savo profesiniame ir asmeniniame gyvenime.
Suomija nėra vienintelė šalis pastebėjusi šią galimybę – nenorinčios pasilikti užribyje ES šalys pradeda dideliu tempu judėti į priekį. Ir pirmas žingsnis yra žinių ir kompetencijų suteikimas žmonėms. Dirbtinis intelektas visame pasaulyje jau tapo technologija, kurios plėtrą ir galimybes stebi vyriausybės ir verslas, taip pat rengia jo pritaikomumo ir žmonių kompetencijų atnaujinimo strategijas.
Manau, pirmiausia, norėdami išjudinti Lietuvoje situaciją iš mirties taško, turime pradėti nuo stereotipų griovimo. Iki šiol daugelis galvoja, kad DI niekada nepalies jų gyvenimo. Bet jis jau supa mus – priminimų įrašymas, muzikos paieška, e. prekyboje pirkinių pasiūlymas pagal jūsų iki šiol įsigytų prekių atitikmenis, paieškų sistemos internete, autopilotai, savaeigiai automobiliai, navigacinės sistemos, detali diagnostika, veidų atpažinimas Facebooke – visa tai yra atliekama su DI pagalba. Dirbtinis intelektas jau aptinka ankstyvus diabeto požymius pagal širdies ritmo jutiklių duomenis, padeda autizmu sergantiems vaikams valdyti emocijas bei suteikia pagalbą silpnaregiams.
Skeptikai labai dažnai deklaruoja, kad įmonės diegdamos DI pirmiausia siekia sąnaudų mažinimo. Apklausos rodo, kad 84 proc. darbdavių dirbtinį intelektą vertina kaip konkurencinio pranašumo įgijimą arba išlaikymą, o 75 proc. – kaip būdą patekti į naujas verslo sritis, 63 proc. tai būdas sumažinti išlaidas ir įgyti konkurencinį pranašumą bei plėsti verslą. DI ir automatizavimas padidins produktyvumą, mažins kainas, tai sukurs naujas prielaidas didesniam darbo užmokesčiui, didesnei paklausai ir užimtumo augimui.
Daugelis žmonių baiminasi, kad DI ir įmonių automatizavimas atims jų darbo vietas. Taip, tikrai pakeis darbo rinką, nes pramonė keičia savo pobūdį, bet žmonių laiku įgytos naujos kompetencijos atvers jiems kitas, naujas galimybes. Technologijos kurs darbo vietas – iki šiol jos sukūrė daugiau darbo vietų nei sunaikino. Kol kas sunku prognozuoti, kaip ir kiek, bet akivaizdu, kad automatizavimas ir DI taip pat kurs darbo vietas, kurių, tikėtina, šiandien net neįsivaizduojame. Pagal neseniai atliktą „Gartner“ tyrimą, DI panaikins 1,8 mln. darbo vietų, bet sukurs 2,3 mln. naujų.
Akivaizdu, kad DI atveria ženkliai daugiau galimybių verslui. Daugelis įmonių vis dar lėtai investuoja į pažangesnes technologijas. Tačiau dar svarbesnis klausimas, su kuriuo susiduria įmonės, – žmonių kvalifikacija ir žinios, atliepiančios sparčiai besikeičiančią ir reiklią pramonę. Įmonės gali investuoti į technologijas, bet norimo konkurencinio pranašumo nebus, jeigu vadovai neužtikrins, kad jų darbuotojai būtų pasirengę kuo geriau jas išnaudoti.
Akivaizdu, kad tik įmonės, besirūpinančios savo darbuotojų perkvalifikavimu, situacijos Lietuvoje nepakeis. Bendradarbiavimas su universitetais ir profesinio rengimo mokyklomis, o taip pat jų aktyvus įsitraukimas yra būtinas, kad ne tik įmonių darbuotojai, bet ir visi norintys galėtų nuolatos atnaujinti savo žinias ir kompetencijas. Bet klausimas, į kurį manau daugelis žino atsakymą, ar tokiems iššūkiams yra pasirengusi mūsų švietimo sistema?
Pirmoji pramonės revoliucija davė postūmį visai ekonomikai ir atvėrė naujas galimybes žmonėms. Iki šiol skelbtos studijos rodo, kad ketvirtoji pramonės revoliucija atims rutininius darbus, bet žmogaus vis tiek reikės, tačiau ne stovinčio su kastuvu, bet su kompiuterinio raštingumo žiniomis ir DI išmanymu. Dirbtinis intelektas jau dabar transformuoja kiekvieną mūsų gyvenimo aspektą, todėl yra labai svarbu kiekvienam išnaudoti jo teikiamas galimybes. Bet ar visuomenėje yra suvokimas šiuo klausimu?
Artėjant visai bangai rinkimų, kai išgirsime dešimtis pažadų dirbti vardan mūsų visų ir Lietuvos, tiesiog prisiminkime, ką seniai jau įsisąmonino visas pažangus pasaulis – investicijos į žinias moka geriausias palūkanas. Gal kažkas pažadės ir tai? O gal net įvyks stebuklas ir per kelerius metus tai bus įgyvendinta?
