Faros ligos atvejis priverčia susimąstyti: kodėl tymais serga suaugę

Kol visame pasaulyje vyksta judėjimas prieš skiepus, specialistai pastebi, kad didėja sergamumas užkrečiamomis ligomis. Lietuvoje, kaip ir Europoje, šiuo metu viena iš aktualiausių užkrečiamų ligų – tymai. Šia liga šalyje užsikrečia vis daugiau žmonių, o daugiausia – suaugę.

Ketvirtadienį DELFI rašė, kad šiuo metu sunkiai tymais serga atlikėjas Aleksandras Ivanauskas-Fara. Kodėl tymais serga suaugę?

Tymų liga yra labai užkrečiama, medikai sako, kad vienas susirgęs gali užkrėsti net 18 asmenų. Vaistų nuo tymų nėra, tačiau dažniausiai užsikrėtusieji gydomi namuose. Jei kyla komplikacijos, pacientai guldomi į ligoninę.

Neseniai DELFI kalbinta Kauno klinikinės ligoninės 40-metų pacientė pripažino, kad sirgti tymais – ypač nemalonu ir baisu.

Pagal Užkrečiamųjų ligų AIDS centrą (ULAC), Lietuvoje tymų vakcina pradėta skiepyti nuo 1964 m. viena vakcinos doze. Asmenys, kurie gimė iki tų metų, didelė tikimybė, kad tymais jau sirgo ir taip įgijo imunitetą.

Skiepijantis, kad susidarytų pilnas imunitetas prieš ligą, skiepytis reikia dviem vakcinomis.

Nuo 1988 m. skiepyta dviem vakcinos dozėmis, tačiau šia galimybe, skiepydami savo vaikus, gimusiais tuo metu, galėjo pasinaudoti ne visi.

Kaip sakė Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Usonis, 1992 Lietuvoje atsisakyta rusiškos vakcinos, kuri iki tol buvo naudojama šalyje ir tik apie 1993-1994 metais pradėta nuosekliai skiepyti vaikus dviem vakcinomis.

Pagal dabartinį nacionalinį skiepų kalendorių, Lietuvoje vaikai yra skiepijami 15 mėn. ir 6-7 m. amžiaus.

Jei asmuo sužino, kad nėra paskiepytas nuo tymų arba šia liga nesirgo, galima skiepytis ir vyresniems asmenims.

Kaip pasitikrinti, ar nuo tymų esate apsaugoti?

Jei norite įsitikinti, ar turite imunitetą nuo tymų, galite tai sužinoti kreipdamasi į savo šeimos gydytoją, jei jūsų gydymo įstaigoje yra išlikusi sveikatos knygelė, pildyta nuo gimimo.

Kita būdas – atlikti specialų kraujo tyrimą.

Pagal Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, iki kovo 4 dienos buvo žinoma, kad Lietuvoje yra 89 patvirtinti tymų atvejai (iš jų 30 vaikų, 59 suaugę), daugiausia atvejų registruojama Kauno apskrityje (58).

Vasario 25 d. buvo užregistruoti 67 patvirtinti tymų atvejai (iš jų 21 vaikas, 46 suaugę).

Kovo 1 d. buvo užregistruoti 86 patvirtinti tymų atvejai (iš jų 30 vaikų, 56 suaugę).

Pacientų skiepijimų būklė yra įvairi (neskiepyti, skiepyti 1 vakcinos doze), ne visų pacientų skiepijimų būklė yra žinoma. Taip pat susirgo vaikai, kurie dar yra per jauni skiepams.

Kas yra tymai?

Tymai - tai ūmi, itin užkrečiama virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu ir pasireiškianti karščiavimu, bėrimu ir kvėpavimo takų bei akių junginės uždegimu. Tymai buvo ir iki šiol yra viena dažniausių mirčių priežasčių tarp visų vakcinomis kontroliuojamų ligų. Tymais vis dar labai daug sergama šalyse, kur skiepijimų apimtys nepakankamos.

Koks sukėlėjas?

Tymų sukėlėjas priklauso Paramyxovirus šeimos Morbillivirus genčiai. Tai vieno antigeninio tipo RNR turintis virusas, mažai atsparus išorinėje aplinkoje. Tymų virusai yra ypač lakūs, todėl nesiėmus specialių priemonių, jie plinta oro srautais pastato ribose: koridoriais, laiptinėmis, ventiliacijos kanalais, instaliacijų šachtomis ir pan. Virusas labai jautrus ultravioletiniai radiacijai, todėl lauke tikimybė užsikrėsti labai maža.

Kaip užsikrečiama tymais?

Tymų infekcijos šaltinis - sergantis žmogus. Iš infekuoto asmens tymų virusas išsiskiria per kvėpavimo takus, pradedant pirmomis ligos dienomis, iš viso 4-7 dienas. Pagrindinis perdavimo būdas – oro lašelinis. Tymams imlūs yra ir vaikai, ir suaugusieji. Iki 90-95% imlių, imuniteto neturinčių asmenų, kontaktavusių su sergančiuoju tymais, suserga.

Kokie yra tymų simptomai?

Tymų inkubacinis periodas trunka nuo 7-9 iki 17, kartais – iki 21 dienos. Liga prasideda karščiavimu, kosuliu, sloga, akių junginių uždegimu. Po 1–2 dienų nuo ligos pradžios išberia, pirmiausia – galvos srityje, vėliau bėrimas „leidžiasi“ žemyn, apima liemenį, galūnes. Bėrimui nykstant, jo vietoje dar kurį laiką išlieka rusva pigmentacija. Sergant tymais, dažnai dar prisideda viruso sukeltas plaučių uždegimas, gerklų pakenkimas (krupas), rečiau – smegenų uždegimas (encefalitas). Dažniausios tymų komplikacijos – pneumonijos, laringitai, otitai. Retais atvejais gali komplikuotis encefalitu.

Koks gydymas?

Specifinių tymų gydymo priemonių nėra, taikomas simptominis gydymas.

Kaip apsisaugoti nuo tymų?

Tymų vakcina pasaulyje skiepijama jau daugiau nei 40 metų. Tai gyvų susilpnintų virusų vakcina, skiepijama antraisiais gyvenimo metais. Kad susidarytų ilgalaikis imunitetas ir imuninės atminties mechanizmai, tymų vakciną būtina įskiepyti bent du kartus. Lietuvoje vaikai pagal nacionalinį skiepų kalendorių yra skiepijami 15 mėn. ir 6-7 m. amžiaus. Skiepijama kombinuota tymų-epideminio parotito-raudonukės (MMR) vakcina. Lietuvoje nuo tymų pradėta skiepyti 1964 metais.