Po jo 2003 m. pasirodęs albumas „Life for Rent" vėl sulaukė pasaulinės sėkmės. Per visą karjerą Dido jausmingą, atpalaiduojančią elektroninę muziką pamėgo daugybė žmonių, visame pasaulyje parduota daugiau nei 40 mln. jos albumų. Įdomu tai, kad sėkmės viršūnėje ji liovėsi važinėti į koncertinius turus ir galiausiai apskritai nustojo koncertuoti.
„Neplanavau nutraukti pasirodymų, – sako ji. – Surengiau didelį koncertą „Live 8" (2005 m.), o kadangi jau šešerius metus jutau nuovargį, pamaniau – atsikvėpsiu. Taigi padariau pertrauką. Kuri truko 15 metų."
Ramiai, be didelės reklamos ji išleido dar du albumus. Naujausiojo (išleisto 2013 m.) pavadinimas „Girl Who Got Away" („Mergina, kuri pabėgo") patvirtino, kad ji vengė viešumos.
Pertrauka dainininkei išėjo į naudą. 47 m. Dido – įsikūnijusi sveikta. 2010 m. ji ištekėjo už rašytojo Rohano Gavino, jie gyvena šiaurinėje Londono dalyje, netoli tos vietos, kur ji augo. 2011 m. jiems gimė sūnus Stanley.
„Buvau puikus gyvenimo tarpsnis – leidau laiką su šeimą, mačiausi su draugais, keliavau. Muzika niekada nebuvo dingusi iš gyvenimo. Visada dainuoju, kuriu dainas. Per muziką suvokiu pasaulį. Tiesiog dainavau ir grojau vien tik artimiesiems."
Kovo 8 d. pasirodė naujas Dido albumas „Still on My Mind". Jos balsas nepasikeitęs, švarus, švelnus, įgaunantis kimumo, atliekant aukštas natas, skelbiama nzherald.co.nz.
Jos dainos, kaip ir anksčiau, yra jaukios, melodingos vinjetės. „Esu sudėta iš smulkiausių emocijų. Mano dainos – mažutės mikroakimirkos, maži dalykai stipriai mane paveikia", – teigia dainininkė.
Naujame jos albume – dainos apie jėgų teikiančią ramybę ir paprastumą, amžiną meilę („Hurricanes"), baladžių apie besąlyginę tėvų meilę vaikams, kurie vieną dieną užaugs ir išeis („Have to Stay"). Atlikėja sako, kad visas dainas sieja panaši tematika, „nostalgijos ir apgailestavimo dėl žengtų žingsnių, svarstymo, ar tie sprendimai buvo teisingi, mišinys".
Dido nutyla ir susimąsto, iš kur atėjo tokios dainos.
„Baigiu penktą dešimtį. Manau, kai praeina pradinė euforija susilaukus kūdikio, jam paaugus imi suvokti, kad daugiau vaikų neturėsi. Gal dainos – būdas pažvelgti atgal. Kuo vyresnis esi, tuo daugiau kelio nueita, į kurį žvelgi, tuo daugiau išminties įgyji."
Albumą ji sukūrė kartu su vyresniu broliu Rollo Armstrongu, kuris įkūrė grupę „Faithless".
Jis ir prodiusavo jos albumą.
Brolis ir sesuo augo bohemiškuose ir knygiškuose namuose Islingtone. Velionis jų tėvas buvo leidyklos „Sidgwick and Jackson" direktorius, o velionė motina Clare – poetė. Tikrasis Dido vardas (tiksliau vardai) yra Florian Cloud de Bounevialle O'Malley Armstrong.
„Baisiai kvailas vardas, – sukrizena ji. Dido, kaip Kartaginos karalienės Dido (lietuviškai – Didonė) vardu ją praminė vaikystėje. – Mūsų namai buvo ne visa įprasti."
Nuo mažens ji lankė Guildhall muzikos mokyklą, mokėsi groti pianinu ir smuiku. 6 m. amžiaus ji grojo išilgine fleita klasikinės muzikos ansamblyje.
„Nepamenu tokio gyvenimo laikotarpio, kad nebūčiau vienur ar kitur grojusi. Ir vis tik niekada nesijaučiu natūraliai. Visada jaučiu nervingą įtampą, visada tai – nedidelė trauma."
Vidurinėje mokykloje ji dainavo džiazo ansamblyje.
Vėliau dirbo literatūros agentūroje, naktimis mokėsi teisę, o muziką laikė brangiu pomėgiu, kurio per daug neafišavo. Tuo metu penkeriais metais vyresnis brolis Rollo įkūrė muzikos grupę „Faithless", kurioje Dido buvo pritariamasis vokalas. „Faithless" baigus koncertuoti, ji studijoje įrašydavo savo dainų.
„Tai buvo nedidelis, smagus projektas, kad galėtume pasilinksminti su broliu po darbo. Turėti garsajuostę su savo dainomis, kurių pati galiu klausytis, buvo didžiulis džiaugsmas."
Net brolis Rollo patarė jai nesieti gyvenimo su muzika, manydamas, kad ji neatlaikys toje srityje esančio spaudimo. „Vargu ar kada norėjau išgarsėti, tik norėjau įrodyti broliui, kad jis klydo", – sakė atlikėja.
1998 m. Dido pasirašė sutartį su Amerikos muzikos įrašų kompanija „Arista". 1999 m. pasirodė jos albumas „No Angel", o daina „Thank You" patraukė dėmesį, nes nuskambėjo filme „Atsargiai, durys užsidaro" („Sliding Doors"). 2000 m. reperis Eminemas paprašė Dido leidimo perdainuoti šią dainą.
„O tada užvirė pragaras, – pasakoja dainininkė. – Gerąja prasme." Eminemo daina „Stan" užėmė pirmą vietą 12-os šalių grojaraščiuose, be to, tai dar labiau išpopuliarino Dido albumą – jo pardavė 22 mln. kopijų.
Dainuodama ji visada prisimena, kaip sukūrė dainos žodžius. „Daina „Thank You" visada nukelia mane į vonios kambarį sename bute Londone. Pajuntu, kaip laikau rankose šlapią popieriaus lapą." Ši daina – apie tuometinį sužadėtinį Bobą Page'ą, kuris tapo ir lyriškos baladės „White Flag" veikėju.
Kritikai niekada per daug neliaupsino Dido. Kažkodėl jos besišypsantis veidas ir lengva dainavimo maniera tapo nuobodulio sinonimu. Jos dainose gausu jaukių, su namais susijusių detalių – „arbatos puodelių ir lietaus". Ji juokauja: „Jei tai nuobodu, galbūt ir aš esu nuobodi."
Ji įtikinamai sako, kad dėl kritikos niekada per daug nesijaudino. „Jei muzika patinka, klausykitės, jei nepatinka, išjunkite. Visa kita nesvarbu."
Beje, Dido sako pajutusi savotišką palengvėjimą, kai 2008 m. pasirodęs jos albumas „Safe Trip Home" nesulaukė tokios sėkmės, kaip ankstesni jos albumai (parduota milijonas jo kopijų – praktiškai nesėkmė, pagal jos standartus). „Man patinka tas albumas. Bet supratau – visiškai normalu tiesiog kurti muziką ir leisti žmonėms ją atrasti."
Vėliau ji atsidėjo šeimyniniam gyvenimui, o finansinio saugumo suteikė ir pasiekta šlovė.
„Man nebereikės dirbti ar kurti dėl pinigų, – neslepia dainininkė. – Bet tai niekada nebuvo motyvacija. Muzika – mano gyvenimas.
Labai ilgai gyvenau vien tik muzika, muzika, muzika, o visa kita atsidurdavo šalikelėje. Žlugę santykiai, – pasakojo Dido. – Paskui viską mečiau, sukūriau šeimą. Tai buvo tarsi du skirtingi dalykai. Noriu pažiūrėti, ar galiu šias abi sritis susieti į vieną."
