„Aš ketinau įsigyti kokią nors labai pigią transporto priemonę, nebrangų naudotą automobilį, kuriuo galėčiau grįžti į Fort Judo regioną, – kalbėjo į pensiją pasitraukęs kariuomenės veteranas, kuris dažnai leidžiasi į maždaug 250 km keliones. „Bet tada šovė mintis: „Juk galiu nusipirkti geresnį automobilį, per daug neišlaidaudamas.“
Tokia logika vadovaujasi „Airbnb“ tipo paslaugas teikiančios interneto platformos, pastaruoju metu tapusios itin paklausios, nes naujų automobilių kainos smarkiai auga, skolinimosi kaina pakilo iki aukščiausio lygio per dešimtmetį, o vartotojai linkę imti ilgalaikes paskolas, kad susimažintų išmokas. Tokie startuoliai kaip „Turo Inc.“ ir „Getaround Inc.“ padeda automobilių savininkams sumažinti transporto išlaidas tokiomis pat priemonėmis, kokiomis „Airbnb Inc.“ leidžia nekilnojamojo turto savininkams padengti būsto išlaidas, naudojantis tarpusavio skolinimo („žmogus-žmogui“, angl. peer-to-peer) nuomos sandoriais.
Dalijimosi automobiliais startuolių veikla labiau primena pardavimo įrankius, nei platformas, keliančias didelę grėsmę tradicinei automobilių nuosavybės teisei ir susirūpinimą automobilių savininkams. Tiek „Fiat Chrysler Automobiles NV“, tiek „Volkswagen AG’s Porsche“ eksperimentuoja ir, naudodamosi „Turo“ paslaugomis, mėgina išsiaiškinti, ar joms pavyktų įsiūlyti pirkėjams brangesnę prekę ar pritraukti naujų pirkėjų; tuo tarpu „General Motors Co.“ praėjusią vasarą pristatė paslaugą, leidžiančią jos pagamintų automobilių savininkams juos išnuomoti.
Naujo automobilio įsigijimas – „jau nebėra traktuojama kaip tik laisvė, tam tikras lengvabūdiškas apsipirkimas, kuriuo dalis pirkėjų galėjo mėgautis pastaruosius kelis dešimtmečius“, interviu sakė „Turo“ vykdomasis direktorius Andre Haddadas. „Vis daugiau ir daugiau žmonių į tai žvelgia kaip į matematikos uždavinį, kurį privalo išspręsti.“
Tik 10–15 proc. iš maždaug 350 000 automobilių, esančių „Turo“ sąraše, yra nauji, sakė A. Haddadas, o vidutinis transporto priemonės amžius siekia 3–4 metus. Maždaug 60 proc. savininkų, kurie įtraukia savo automobilį į platformą, gautas pajamas naudoja paskolai už automobilį padengti, daugiau nei pusė iš jų – pirminėms išlaidoms padengti arba santaupoms papildyti, rodo praėjusią vasarą atlikta 3 900 „Turo“ platformos vartotojų apklausa.
2018 metais tyrimas, kurį atliko Kalifornijos universiteto (Berklsi) dėstytoja Susan Shaheen, nustatė, kad dauguma žmonių, prisijungusių prie dalijimosi automobiliu „žmogaus žmogui“ paslaugų, nekeitė automobilio; tuo tarpu beveik pusė iš jų ieškojo alternatyviosios transporto priemonės, nes neturėjo savo nuosavo automobilio. Dar 20 proc. žmonių prisijungė prie platformos, kad užsidirbtų pinigų dalydamiesi savo automobiliu.
„Mes vis labiau ir labiau įsitikiname, kad pirkėjų, galinčių sau leisti įsigyti naują automobilį, dalis traukiasi, – sakė vyresnioji „Autotrade“ analitikė Michelle Krebs. – Būtent įperkamumas lemia, ar žmonės domėsis mobilumo paslaugomis, kad ir kokios paslaugos būtų parsirenkamos: ar dalijimasis automobiliu („žmogus-žmogui“), ar „Uber“ ar Lyft“ pobūdžio paslaugos.
„Turo“, įkurta 2009 metais, pritraukė 205 mln. JAV dolerių iš investuotojų, įskaitant „Daimler AG“, korporacijos „Liberty Mutual Insurance Co.“ rizikos kapitalo padalinį, bei rizikos kapitalo įmonę „Kleiner Perkins“. Bendrovė, 2018 m. kovo duomenimis, yra įvertinta maždaug 760 mln. JAV dolerių, rodo „Prime Unicorn Index“, atspindinti 116-os JAV privačių įmonių, įvertintų 500 mln. dolerių ir daugiau, veiklą.
Galimybė pasipelnyti iš savo automobilio tampa ypač paranki laikotarpiu, kai naujų automobilių įperkamumas stringa. Metiniai pramonės pardavimų augimo tempai šių metų vasarį buvo lėčiausi per aštuoniolika mėnesių ir siekė 16,6 mln. Automobilių skolintojai griežtina kreditavimo sąlygas, o žmonių su pradelstomis skolomis skaičius pernai šoktelėjo iki rekordinio lygio, iki daugiau nei 7 milijonų.
61-ų metų Harley Foxas, gyvenantis Rokvude, Mičigano valstijoje, sakė, kad jam būtų tekę parduoti savo vyšnių spalvos triratį motociklą, „Polaris Slingshot“, jeigu jis nebūtų jo išnuomojęs per „Turo“ platformą. Įmokos už naujutėlaitę transporto priemonę, kurią jis įsigijo 2016 metais už 27 000 JAV dolerių, siekia iki 700 JAV dolerių per mėnesį.
H. Foxui, karo veteranui, išgyventi padeda iš socialinio draudimo sistemos gaunamos invalidumo išmokos ir transporto priemonės nuoma per „Turo“ platformą. „Man užtenka pinigų atlikti visus būtinus mokėjimus ir dar šis tas lieka“, – sakė jis pridurdamas, kad per tris mėnesius per programėlę uždirbo apie 4 700 JAV dolerių.
Dalijimasis automobiliais yra greičiausiai nišinė veikla, sakė Markas Wakefieldas, konsultacinės įmonės „AlixPartners“ automobilių pramonės praktikos vadovas. Vis dėlto automobilių gamintojai trokšta eksperimentuoti paslaugomis ir rinkti duomenis apie tai, kaip žmonės jomis sėkmingai naudojasi. Pavyzdžiui, koncernas „Fiat Chrysler“ paskelbė trijų mėnesių bandomąją programą Bostone, per kurią kai kurie visureigių savininkai įtraukia į „Turo“ platformą savo džipus, kad užsidirbtų papildomų pajamų.
Vidutinė naujo „Jeep Wrangler“ kaina 2018 metais siekė 42 473 JAV dolerius, – 59 proc. didesnė nei prieš dešimt metų, rodo rinkos tyrimų įmonės „Edmunds“ duomenys.
25-erių metų inžinierius iš Filadelfijos Mattas Ogdenas įprato po darbo teikti „Uber“ ir „Lyft“ pavėžėjimo paslaugas savo automobiliu „Honda Civic“. 2018 metais įsigijęs „Jeep Wrangler“ per išperkamosios nuomos sutartį, jis nusprendė nuomoti jį per „Turo“ platformą, net jei jis išgalėjo kas mėnesį mokėti 389 JAV dolerius įmokas. „Aš galiu sau leisti turėti dailesnį automobilį už daug mažesnę kainą, – sakė jis. – Tiesiog stengiuosi uždirbti pinigų iš visko, ką įsigyju.“
