Maisto likučiams pasakė „ne“
Prieš ketverius metus atsakingu vartojimu susidomėjusi vilnietė Aistė pasakoja iki tol net nepagalvojusi, kiek daug maisto likučių nuo jos šeimos stalo patekdavo tiesiog į šiukšlių dėžę.
„Anksčiau apie tai net nesusimąstydavau. Gimus dukrelei, beveik visą savo laiką praleisdavau namuose, todėl gamindavau daug ir dažnai. Tačiau laikui bėgant, pradėjus skaičiuoti savo finansus, pamačiau, kad pinigų maistui, kurio likučiai šaldytuve tiesiog sugesdavo ir juos tekdavo išmesti, išleisdavau tikrai per daug“, – pasakoja moteris.
Supratusi, kiek daug perteklinio maisto tenka išmesti tiesiog į konteinerį, Aistė ėmėsi keisti savo vartojimo ir apsipirkimo įpročius. „Viena draugė man davė iš pažiūros paprastą, tačiau, kaip vėliau pasirodė, labai veiksmingą patarimą – prieš einant į parduotuvę iš anksto susidaryti pirkinių sąrašą. Nors į tai žiūrėjau kiek skeptiškai, per pirmąjį apsipirkimą, mano nuostabai, išleidau ne tik mažiau pinigų, bet ir pats apsipirkimas tapo gerokai patogesnis ir greitesnis. Dabar perku tik tai, ko tikrai reikia, ir net nesižvalgau po kitas lentynas“, – sako Aistė.
Kitas žingsnis, kurio ėmėsi moteris – suplanuotas apsipirkimo laikas ir perteklinio maisto mažinimas. „Nusistačiau apsipirkimo planą ir grafiką – vieną kartą per savaitę, dažniausiai savaitgaliais ir tik tada, kai apžiūriu namų lentynas ir šaldytuvą“, – pasakoja pašnekovė.
Vis dėlto net ir kruopščiai planuojant savo pirkinius, maisto likučių ant Aistės stalo vis dar pasitaiko. „Būna tokių dienų, kai nėra apetito, atsiranda nenumatytų darbų, nespėji pavalgyti ir panašiai, tada atsiranda klausimas, kaip pasielgti su maisto likučiais“, – sako moteris.
Išeitis, pasak jos, labai paprasta – maistą prikelti antram gyvenimui. „Iš pradžių ir man buvo sunku patikėti, kiek daug skirtingų ir gardžių patiekalų galiu pasigaminti naudodama maisto likučius. Pavyzdžiui, į sriubas galima sudėti praktiškai visus maisto produktus – nuo daržovių iki mėsos likučių.
Daugelis likusio maisto gali tapti skaniais nesaldžiais pyragais. Tais atvejais, kai nuo vakarienės lieka, pavyzdžiui, ryžių, šiuos galima paversti puikiu apkepu, o bulvių koše galima įdaryti mėsos maltinukus, keptą mėsą sunaudoti troškiniui ar plovui“, – pasakoja pašnekovė ir priduria, kad būtina į maisto gaminimą pasižiūrėti kūrybiškai ir nebijoti eksperimentuoti.
Maisto likučiams mažinti – dar viena alternatyva
Vis tik, net ir dedant daug pastangų, ne visuomet lengva išvengti maisto likučių ar sunaudoti viso įsigyto ir dar gero maisto, pavyzdžiui, išvykstant atostogauti ar organizuojant draugų vakarėlį. Šiai problemai spręsti Jungtinėje Karalystėje buvo sukurta mobili platforma „Olio“.
„Olio“ – tai kaimynystėje gyvenančius žmones vienijanti programa, kurios pagalba labai nesunkiai galite pasidalinti savo maistu. Mobilia programėle naudotis visiškai nesudėtinga – pasirenkate savo buvimo vietą, nufotografuojate maisto produktus bei parašote kaip ir kada juos galima iš jūsų atsiimti. Pavyzdžiui, nusipirkote daug bananų ar pomidorų, tačiau jiems pradėjus sparčiai nokti matote, kad nespėsite jų suvartoti, tokiu atveju produktais pasidalijate su kaimynais – „Olio“ programėlės vartotojais.
Nors Lietuvoje programėlė tik žengia pirmuosius žingsnius, 32 šalyse veikiančią dalijimosi platforma naudojasi beveik 350 tūkstančių fizinių ir juridinių asmenų. Verta paminėti, kad programėle galima dalintis ne tik maisto produktais, tačiau ir bet kokiais kitais jums nereikalingais daiktais, pavyzdžiui, kosmetika ar valymo priemonėmis.
Dar patogesnis atliekų rūšiavimas
2018 m. gegužės 22 d. Europos Taryba priėmė naują atliekų teisinių dokumentų rinkinį, kuriame nustatytos naujos atliekų tvarkymo taisyklės bei teisiškai privalomi perdirbimo tikslai. Įsigaliojus naujiems reikalavimams, Vilniaus miesto savivaldybė kartu su Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centru (VAATC) ėmėsi įgyvendinti projektus, kuriais tikimasi miestą paversti draugišku aplinkai, vengiančiu atliekų ir naudojančiu jas kaip išteklių.
Viena iš projekto įgyvendinimo priemonių – siekis Vilniaus mieste iki 2020 vasaros įrengti apie 800 vnt. pusiau požeminių konteinerių aikštelių prie daugiabučių, o daugumoje jų pastatyti specialius maisto/virtuvės atliekų surinkimo konteinerius.
„Šiuo metu Vilniaus mieste yra įrengtos 174 naujos pusiau požeminės atliekų surinkimo aikštelės su konteineriais, skirtais maisto atliekoms. Kol kas jie nėra naudojami maisto atliekoms surinkti. Šie konteineriai bus pradėti naudoti dar šiais metais, kai bus parinktas maisto atliekų tvarkytojas“, – pasakoja D. Palšis.
Gyventojams dalins nemokamus konteinerius
Surūšiuotos atliekos, anot VAATC projektų vadovo, tampa kur kas naudingesnės ir efektyvesnės tolimesniam jų perdirbimui. „Atskyrus maisto atliekas visų kitų atliekų kokybė tampa kur kas geresnė – jos ne taip užsiteršia, sumažinamas išmetamų mišrių atliekų kiekis. Taip pat maisto atliekos yra geriausias šaltinis gaminant kompostą bei panaudojant jį energijai – biodujoms išgauti“, – aiškina D. Palšis.
Todėl kitas projektas – atskiras maisto/virtuvės atliekų surinkimas iš Vilniaus miesto individualių valdų. „Šiuo projektu numatoma Vilniaus mieste pasirinkti labiau koncentruotus 3–4 individualius kvartalus su 300–400 namų, kurių gyventojams planuojama išdalinti apie 1100 atskiro maisto atliekų surinkimo konteinerių komplektų. Tokiu būdu gyventojai turės galimybę atsakingai rūšiuoti maisto atliekas“, – pasakoja D. Palšis.
Pasak jo, jei surinkimo iš individualių valdų rezultatai bus teigiami, ateityje būtų planuojamas papildomas tokių priemonių įsigijimas ir dalinimas didesniam skaičiui individualių Vilniaus miesto valdų.
Užsakymo nr.: PT_80596641