Sutartis buvo atmesta Bendruomenių Rūmuose 391 balsu prieš 242, nors Th. May užsitikrino naujų Briuselio garantijų dėl prieštaringiausiai vertinamų „Brexit“ susitarimo elementų. Tarp balsavusių prieš sutartį buvo 75 pačios Th. May Konservatorių partijos nariai.
Šis žingsnis veda Jungtinę Karalystę į didesnį netikrumą, liekant vis mažiau laiko iki planuojamo šalies pasitraukimo iš Bendrijos kovo 29 dieną.
Didėja tikimybė, kad abipus Lamanšo sąsiaurio gali kilti ekonomikos chaosas, jeigu Britanija nutrauks 46 metus gyvavusius ryšius su savo didžiausia prekybos partnere be jokio pereinamojo laikotarpio ir neturint jokio susitarimo dėl išstojimo sąlygų.
Užkimusi Th. May prieš balsavimą ragino įstatymų leidėjus išvengti „ekonominio šoko“, kurį sukeltų išstojimas be jokio susitarimo.
Ji taip pat perspėjo euroskeptikus, kurių daugelis visą savo politinę karjerą agitavo už pasitraukimą iš ES, jog atmetus „Brexit“ sutartį gali žlugti visas šis procesas.
„Jeigu šis siūlymas šį vakarą nebūtų priimtas, jeigu sutartis nebus priimta, tuomet „Brexit“ gali būti prarastas“, – įspėjo premjerė.
Parlamentarams nubalsavus prieš sutarties projektą, Th. May ryžtingai pareiškė toliau kovosianti. Ji pridūrė „iš pagrindų“ atmetanti balsavimo rezultatą.
„Sutartis, kurią esame susiderėję, yra geriausia ir, išties, vienintelė sutartis“, – premjerė sakė nuščiuvusiam parlamentui tuojau po balsavimo.
„Nepavydėtini pasirinkimai“
Th. May pažadėjo leisti parlamentarams trečiadienį balsuoti dėl galimybės išstoti be jokio susitarimo. Jeigu tokia galimybė būtų atmesta, ketvirtadienį būtų sprendžiama, ar reikia kreiptis į ES atidėti išstojimo datą.
Ji sakė, kad nubalsavus pratęsti procesą parlamento laukia „nepavydėtini pasirinkimai“, pavyzdžiui, tikimybė, kad „Brexit“ bus apskritai atšauktas, kad bus inicijuotas antras referendumas arba bus apsispręsta išstoti su kita sutartimi.
Tačiau euroskeptikai įsitikinę, kad vyriausybės suderėta sutartis yra tokia bloga, kad verta rizikuoti išstoti neturint jokio plano.
Balsavimas liko praėjus beveik dvejiems metams po to, kai Londonas po 2016-aisiais surengto referendumo pradėjo išstojimo iš ES procedūrą.
ES vyriausiasis „Brexit“ derybininkas Michelis Barnier pareiškė, jog Bendrija padarė viską, ką galėjo, kad užtikrintų susitarimą su Jungtine Karalyste dėl sklandaus išstojimo, o dabar belieka ruoštis chaotiškoms skyryboms.
„ES padarė viską, ką galėjo, kad padėtų prastumti Išstojimo sutartį. Iš šios aklavietės galima išeiti tik Jungtinėje Karalystėje. Mūsų pasiruošimai (scenarijui) „be sutarties“ dabar yra svarbesni negu kada nors anksčiau“, – sakoma M. Barnier „Twitter“ žinutėje.
Europos Komisijos pirmininko Jeano-Claude'o Junckerio atstovė savo ruožtu sakė, kad Bendrijos narės svarstytų „argumentuotą“ Britanijos sprendimą atidėti išstojimą.
Vokietijos užsienio reikalų ministras antradienį pareiškė, kad vis didėja tikimybė, jog Britanija paliks bloką neturėdama jokio susitarimo, ir apkaltino šalį „nerūpestingai lošiant iš piliečių ir ekonomikos gerovės“.
„Deja, galiu tik pasakyti, kad dabar Vokietija kuo geriau rengiasi visiems blogiausiems atvejams“, – nurodė vokiečių diplomatijos vadovas Heiko Maasas.
Britanijos parlamentarai balsuos dėl „Brexit“ be sutarties scenarijaus
Didžiosios Britanijos įstatymų leidėjai trečiadienį balsuos, ar po dviejų savaičių palikti Europos Sąjungą nesudarius jokios sutarties.
Prognozuojama, kad Bendruomenių Rūmai balsuos prieš „Brexit“ be sutarties. Visgi šaliai gali tekti palikti Bendriją kovo 29 dieną, nebent būtų sutarta dėl kito galimo scenarijaus.
Kai kurie euroskeptikų stovyklos nariai dabar reikalauja palikti Bendriją nesudarius susitarimo. Th. May įspėjo, kad toks scenarijus gali sukelti „didžiulį ekonominį sukrėtimą“. Dėl to premjerei linkę pritarti nemaža dalis parlamentarų.
Jei „Brexit“ be sutarties scenarijus bus atmestas, vyriausybė ketvirtadienį planuoja dar vieną balsavimą Bendruomenių Rūmuose dėl galimybės prašyti atidėti išstojimą.
Tačiau premjerė įspėjo: „Balsavimas prieš išstojimą be sutarties ir už („Brexit“) atidėjimą neišspręs mūsų problemų.“
„ES norės žinoti, kokios naudos mes tikėsimės iš tokio atidėjimo. Šiems Rūmams teks atsakyti į šį klausimą“, – kalbėjo smarkiai užkimusi vyriausybės vadovė.
„Ar jie nori atšaukti 50-ąjį straipsnį? – klausė Th. May, turėdama galvoje „Brexit“ procesą. – Ar jie nori rengti antrą referendumą? O galbūt nori išstoti su sutartimi, tik ne su šia sutartimi?“
Britanijos žiniasklaida pranešė, kad Th. May gali griebtis desperatiško žingsnio ir organizuoti trečią balsavimą dėl parengto sutarties projekto, vildamasi, kad užkietėję „Brexit“ šalininkai pagaliau nusileis.
Tačiau pagrindinės opozicinės Leiboristų partijos lyderis Jeremy Corbynas (Džeremis Korbinas) pareiškė, kad ši sutartis yra „akivaizdžiai negyva“. Jis paragino premjerę pritarti jo planui dėl glaudesnių ekonominių ryšių su ES.
Grupė įstatymų leidėjų trečiadienį planuoja pristatyti alternatyvų siūlymą atidėti „Brexit“ iki gegužės 22 dienos ir parengti su ES virtinę laikinų susitarimų, kurie galiotų iki 2021-ųjų.
Tačiau ES vyriausiasis „Brexit“ derybininkas Michelis Barnier pareiškė, jog Briuselis nebeturi ką pasiūlyti Londonui, todėl belieka ruoštis chaotiškoms skyryboms.
„ES padarė viską, ką galėjo, kad padėtų prastumti išstojimo sutartį. Iš šios aklavietės galima išeiti tik Jungtinėje Karalystėje. Mūsų pasiruošimai (scenarijui) „be sutarties“ dabar yra svarbesni negu kada nors anksčiau“, – parašė M. Barnier socialiniame tinkle „Twitter“ po antradienio balsavimo.
„Brexit“ atidėjimas?
Kai įstatymų leidėjai sausio mėnesį pirmą kartą atmetė 585 puslapių „Brexit“ sutarties projektą, Th. May pažadėjo, jog bus padaryta pakeitimų dėl vadinamosios apsidraudžiamosios priemonės (backstop), turinčios užtikrinti, kad po šalies išstojimo siena tarp Airijos ir Šiaurės Airijos liks atvira.
Derybose šiuo klausimu persilaužimo pasiekti nepavyko, tačiau balsavimo išvakarėse Th. May nuskubėjo į Strasbūrą susitikti su ES lyderiais. Po susitikimo premjerė paskelbė užsitikrinusi „teisiškai įpareigojamų“ pakeitimų Airijos sienos klausimu.
Tačiau po kelių valandų šalies generalinis atornėjus Geoffrey Coxas pareiškė, kad nauji pakeitimai neišsklaidys visų įstatymų leidėjų nuogąstavimų, kad dėl vadinamosios apsidraudžiamosios priemonės Britanija prieš savo norą gali likti neribotą laiką įstrigusi muitų sąjungoje su ES.
Netrukus grupė „Brexit“ remiančių parlamentarų iš Th. May Konservatorių partijos ir jos sąjungininkės Šiaurės Airijos Demokratinės junionistų partijos (DUP) paskelbė nepalaikysiantys Britanijos ir ES „skyrybų“ susitarimo.
Vis dėlto kai kurie euroskeptikai persigalvojo ir ragino kolegas nerizikuoti viskuo.
Tačiau antradienį susitarimas buvo atmestas 149 balsų skirtumu. Premjerės pralaimėjimas nebuvo smarkiai mažesnis nei sausio 15-ąją, kai jos išsiderėtas „Brexit“ planas buvo atmestas 230 balsų persvara.
Jei britų parlamentarai trečiadienį pasisakys prieš išstojimą be sutarties ir ketvirtadienį išreikš norą, kad „Brexit“ būtų atidėtas, tam turės pritarti likusios 27 Bendrijos valstybės.
Jų lyderiai kovo 21–22 dienomis susitiks Briuselyje.
Tačiau bet koks galimas „Brexit“ atidėjimas tikriausiai būtų labai trumpas.
Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris pirmadienį sakė, kad „Brexit“ procesas turėtų būti užbaigtas iki Europos Parlamento rinkimų, vyksiančių gegužės pabaigoje.
Pagrindiniai siūlyto „Brexit“ susitarimo elementai
Britų parlamentarai antradienį vakare balsavo dėl ministrės pirmininkės Th. May „Brexit“ susitarimo, kuriuo siekiama užtikrinti sklandų Didžiosios Britanijos išstojimą iš Europos Sąjungos ir numatomas po jo prasidėsiantis pereinamasis laikotarpis, galintis trukti iki 2022 metų.
585 puslapių išstojimo susitarimą sausio mėnesį britų parlamentarai ryžtingai atmetė, bet vyriausybė vylėsi, kad artėjanti kovo 29-oji – numatoma „Brexit“ data – ir pirmadienį išpešti paskutinės minutės pakeitimai privers daugelį parlamento narių apsigalvoti.
Griežtos „Brexit“ linijos šalininkai ypač prieštaravo susitarime numatytos „apsidraudžiamosios priemonės“ (backstop) dėl Airijos sienos nuostatoms, su kuriomis, kaip jie baiminasi, Britanija gali neribotam laikui įstrigti muitų sąjungoje su ES.
Po dar vienų derybų Briuselyje Th. May pirmadienį paskelbė užsitikrinusi „teisiškai įpareigojamų“ pakeitimų Airijos sienos klausimu.
Tačiau jos generalinis atornėjus, gerbiamas teisininkas, antradienį nusprendė, jog „lieka nepakitusi teisinė rizika“, kad Britanija neturės teisinių priemonių atsisakyti šios priemonės be ES pritarimo, ir gali įstrigti, jei derybos su ES dėl alternatyvos žlugtų.
Kiti pagrindiniai susitarimo elementai yra piliečių teisių apsauga ir ES galutinė sąskaita Britanijai.
Pateikiame svarbiausius susitarimo punktus.
Pereinamasis laikotarpis
Pereinamuoju laikotarpiu iki 2020 metų gruodžio 31-osios išliktų status quo, o Britanija ir ES turėtų laiko derėtis dėl būsimų santykių.
Tuo metu vyriausybės, kompanijos ir piliečiai turėtų laiko adaptuotis prie gyvenimo po „Brexit“.
Vienintelis didelis skirtumas šiuo periodu būtų tas, kad Britanijai nebebūtų atstovaujama ES institucijose.
Britanija toliau priklausytų ES muitų sąjungai ir bendrajai rinkai, privalėtų gerbti ES taisykles dėl laisvo prekių, kapitalo, paslaugų ir darbo jėgos judėjimo.
Pereinamasis periodas gali būti vieną kartą pratęstas vieniems ar dvejiems metams, ir tai reiškia, kad jis galėtų trukti iki 2022 metų gruodžio 31-osios.
Airijos „apsidraudžiamoji priemonė“
Susitarime numatoma „apsidraudžiamoji priemonė“, kuria siekiama neleisti, kad prie JK provincijos Šiaurės Airijos ir ES narės Airijos sienos būtų atnaujintos patikros, jei šalys nesusitartų dėl laisvosios prekybos pakto po pereinamojo laikotarpio.
Pagal susitarimą Britanija ir ES suformuotų bendrą muitų teritoriją, o Šiaurės Airija taip pat laikytųsi ES bendrosios rinkos taisyklių dėl prekių judėjimo, kad siena liktų atvira.
Šiaurės Airijos kompanijos galėtų be apribojimų vežti prekes į ES bendrąją rinką.
Bet kuriuo metu po pereinamojo laikotarpio ES arba Britanija galėtų nuspręsti, kad tokios tvarkos nebereikia, bet itin svarbu tai, kad jos taikymas galės būti nutrauktas tik abiejų šalių sutarimu.
Kai kurie britų parlamentarai baiminasi, kad Britanija su tokia tvarka galėtų įstrigti neribotam laikui, o tai trukdytų jos ambicijoms vykdyti nepriklausomą prekybos politiką.
Piliečių teisės
Susitarimo projekte numatyta apsaugoti daugiau kaip 3 mln. Britanijoje gyvenančių Bendrijos piliečių ir 1 mln. ES gyvenančių Britanijos piliečių teises.
ES ir JK piliečiai, taip pat jų šeimų nariai, galės toliau gyventi, dirbti ar studijuoti naudodamiesi tokiomis pat teisėmis, kaip tos šalies, kurioje jie yra, piliečiai, ir pagal tos šalies įstatymus.
Tai taikytina visiems piliečiams, atvykusiems iki pereinamojo laikotarpio pabaigos. Jie išlaikys teisę į sveikatos priežiūrą, pensijas ir kitas socialinės apsaugos išmokas.
ES piliečiams, kurie atvyks į Britaniją pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, bus taikomos griežtesnės imigracijos taisyklės, kurios šiuo metu svarstomos Britanijos parlamente.
„Brexit“ sąskaita
Dėl neapmokėtų Britanijos finansinių įsipareigojimų blokui raginama rasti sąžiningą sprendinį JK mokesčių mokėtojų atžvilgiu. Britanijos vyriausybės vertinimu, galutinė išstojimo sąskaita sieks maždaug 39 mlrd. svarų (44 mlrd. eurų).
Gibraltaras
Ispanijai seniai reiškiant pretenzijas į jos pietiniame pakraštyje esančią Britanijos valdą Gibraltarą, visos suinteresuotos šalys siekė užkirsti kelią bet kokiai galimai įtampai šiuo klausimu ateityje.
Susitarime numatomas Ispanijos ir Britanijos bendradarbiavimas dėl piliečių teisių, tabako ir kitų produktų, aplinkos, policijos ir muitinės veiklos.
Susitarimas nustato pagrindą administraciniam bendradarbiavimui siekiant visiško skaidrumo mokesčių klausimais, taip pat kovojant su sukčiavimu, kontrabanda ir pinigų plovimu.
Britų bazės Kipre
Susitarimu siekiama užtikrinti visas teises 11 tūkst. kipriečių civilių, gyvenančių ir dirbančių teritorijose, kuriose įsikūrusios britų suverenios karinės bazės.
Siekiama užtikrinti, kad bazių teritorijose toliau būtų taikoma ES teisė, įskaitant tokias sritis, kaip apmokestinimas, prekės, žemės ūkis, žuvininkystė bei veterinarijos ir fitosanitarijos taisyklės.
Kiti klausimai
Susitarime apibrėžiamas JK pasitraukimas iš Europos atominės energijos bendrijos (Euratomo), Bendrijos sutarties dėl branduolinės energijos, užtikrinama intelektinės nuosavybės, įskaitant prekės ženklus, ir daugiau nei 3 tūkst. ES kilmės vietos nuorodų apsauga.
Tai taikytina tokiems produktams, kaip Velso ėriena, Parmos kumpis, šampanas, Bavarijos alus, feta, tokajus.