Šiuo komentaru perspėjamos Jungtinės Valstijos. Kreipdamasi į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą F. Mogherini sakė, kad Venesuelos prezidento Nicolas Maduro ir opozicijos lyderio Juano Guaido priešprieša turi būti išspręsta politinėmis, taikiomis ir demokratinėmis priemonėmis.
„Mes manome, kad jokios karinės plėtotės, (nei) iš šalies vidaus, (nei) iš išorės, nebūtų priimtinos“, – sakė F. Mogherini per Saugumo Tarybos posėdį dėl ES ir JT bendradarbiavimo.
„Sprendinys negali ir niekada neturėtų būti primestas iš išorės“, – pabrėžė ji.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą tvirtino, kad svarstomos visos galimybės, ir atsisakė atmesti JAV karinės intervencijos Venesueloje tikimybę.
Venesuela išgyvena ekonomikos krachą, dėl kurio opozicija kaltina N. Maduro vyriausybę.
JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo vėlai pirmadienį paskelbė, kad Jungtinės Valstijos atšauks visus likusius diplomatinius darbuotojus iš savo ambasados Karakase, taip dar labiau pablogindamas dvišalius santykius.
J. Guaido pasiskelbus laikinuoju Venesuelos prezidentu, jį pripažino daugiau kaip 50 valstybių, įskaitant JAV ir svarbias ES šalis Prancūziją, Vokietiją ir Didžiąją Britaniją.
Rusija ir Kinija – dvi iš penkių veto teisę turinčių Tarybos narių – smerkė JAV poziciją kaip akivaizdų kišimąsi į Venesuelos reikalus ir toliau remia N. Maduro.
Veto teisę Saugumo Taryboje taip pat turi JAV, Prancūzija ir Britanija.
F. Mogherini priminė, kad ES su Lotynų Amerikos šalimis įkūrė kontaktinę grupę, kuri siekia Venesuelos politinio proceso, nuvesiančio prie prezidento rinkimų.
„Šią šalį veikianti krizė turi politines ir institucines priežastis. Tai nėra stichinė nelaimė. Jos sprendinys turi būti taikus, politinis ir demokratinis“, – sakė F. Mogherini.
Milijonai venesueliečių, jau ir taip kentusių ekonominius vargus, pastarąsias keturias dienas gyvena be elektros. Tai paveikė vandens tiekimą, transportą ir ryšius.