Vienintelė rimta grėsmė regiono saugumui, įskaitant Estijos bei kitų Baltijos valstybių egzistavimą ir suverenumą, kyla iš Rusijos. Ši grėsmė apima ne tik asimetrišką, slaptą ar politinę ardomąją veiklą, bet ir potencialią karinę grėsmę, sakoma Estijos užsienio žvalgybos departamento ataskaitoje.
Ataskaitos pratarmėje M. Marranas rašė, kad pagrindinė išorės grėsmė Estijos saugumui kyla dėl tarptautinę tvarką pakertančio Rusijos elgesio.
Rusija savo užsienio politiką vykdo demonstruodama karinę jėgą, naudodamasi kitų valstybių priklausomybe nuo rusiškų energijos šaltinių ir vykdydama kibernetines atakas bei įtakos operacijas, panaudojant klaidingą informaciją ir kitus „švelnius“ įrankius. Šiais metais pagrindinis šių priemonių taikinys bus Ukraina, bet Rusija nesivaržydama naudos jas net prieš savo sąjungininkę Baltarusiją, sakoma ataskaitoje.
Europos Sąjungos ir NATO šalys taip pat nėra visiškai apsaugotos nuo Rusijos agresyvios veiklos, pažymėjo M. Marranas.
„Rusija toliau plėtoja ir rengia savo ginkluotąsias pajėgas didelio masto karui su NATO. Nors blogiausio scenarijaus tikimybė maža, negalima atmesti (Rusijos) autoritariško režimo... netikėtumų“, – sakė jis.
M. Marranas pažymėjo, kad Kremliaus užsienio politiką veikia vidaus problemos, įskaitant didėjantį visuomenės nepasitenkinimą ir įtampą elito viduje.
„Stiprios karinės pajėgos ir vadovybė, kuri jaučiasi esanti pavojuje, gali pasirodyti esančios pavojingas derinys“, – pridūrė Estijos užsienio žvalgybos departamento generalinis direktorius.
„Rusijos bandymais daryti įtaką Vakarų šalyse siekiama sugriauti jų vienybę, pavyzdžiui, dėl jų požiūrio į Rusijai įvestas sankcijas. Kad tai pasiektų, Rusija yra pasirengusi įsitraukti į kitų šalių vidaus politiką. Bandymų daryti įtaką klausimas šiemet nusipelno ypatingo dėmesio, nes ES valstybės narės rinks atstovus į Europos Parlamentą“, – pabrėžė M. Marranas.
2019 metais Rusija greičiausiai bandys daryti įtaką Europos Parlamento rinkimams ir tęs žvalgybos operacijas prieš Vakarus, teigiama Estijos užsienio žvalgybos tarnybos ataskaitoje, praneša „NBS News“.
70 puslapių apimties ataskaitoje teigiama, kad Rusija bandys daryti įtaką 2019 metų gegužę vyksiantiems rinkimams į Europos Parlamentą ir tikėtina, kad daugiausiai dėmesio sutelks į didesnes ES valstybes nares – Vokietiją, Prancūziją ir Italiją.
„Labai tikėtina, kad Rusija bandys kištis į Europos Parlamento rinkimus, siekiant užtikrinti kuo daugiau vietų prorusiškoms ir euroskeptiškoms politinėms jėgoms“, – teigė ataskaitos autorius, Estijos užsienio žvalgybos tarnybos generalinis direktorius M. Marranas.
Ataskaitoje taip pat teigiama, kad Rusijos žvalgybos tarnybos toliau vykdys plataus masto kibernetinio šnipinėjimo kampaniją prieš Vakarus.
Remiantis ataskaita, kibernetinio šnipinėjimo grupės APT28 ir „Sandworm“ yra aktyviausios rusų grupės, o su Rusijos federaline saugumo tarnyba (FSB) susijusi grupė SNAKE APT veikia labiau slaptai.
„Daugumai kibernetinių operacijų, vykdomų iš Rusijos, vadovauja specialiosios tarnybos, ypač FSB ir GRU, kurios dažnai pasitelkia kibernetinius nusikaltėlius“, – teigiama ataskaitoje.
Analizuojant naujausias Rusijos karines pratybas, ataskaitoje nustatyta, kad „Rusijos ginkluotosios pajėgos nuolatos rengiasi plataus masto kariniam konfliktui su NATO“.
„Vadovybė Rusijoje bijo demokratijos sklaidos, ir Rusijos ginkluotųjų pajėgų vadai mano, kad karinį konfliktą su NATO paskatins „spalvotoji revoliucija“ vienoje iš Rusijos kaimyninių šalių“, – teigiama ataskaitoje.