Apie ką mes čia…
Talentinga Harvardo teisės fakulteto pirmakursė Ruth Ginsburg net nenutuokė, jog visai netrukus jos ryžtas ir užsispyrimas vardam teisingumo sugebės įkvėpti visą šalį stoti į kovą dėl lygių vyro ir moters teisių.
Kūrinio turinys
Kai tik kino teatrų repertuaruose atsiranda įkvepiančios biografinės dramos apie iškilias asmenybes, kurios kovojo dėl lygių teisių, dažniausiai iš tam tikro visuomenės sluoksnio pasipila nepasitenkinimas. Nesvarbu, ar tai būtų kalba apie homoseksualius žmones, ar apie moteris, nes rezultatas būna vienodas.
Ir tai išties liūdna, nes lyg ir gyvename XXI amžiuje, o kai kurie iš mūsų elgiasi kaip XIX amžiaus tamsuoliai. Todėl, mano nuomone, tokius filmus kaip šis reikia priverstinai rodyti visokiems mužikams ir feminizmo nepripažintiems individams, kurie iki šiol galvoja, kad moters vieta yra virtuvėje.
Nesmagu tai sakyti, bet Lietuvoje tokių nuostabių „vyrų“ pilna ir, kas blogiausia, yra nemažai moterų, kurios pataikaudamos tokiems degradams tik save kankina. O filmas kaip tik ir yra apie tai, kaip vyras turi elgtis su savo žmona, kad šeimoje vyrautų ramybė ir pagarba vienas kitam.
Filmas savo pateikimu man labai priminė dvi puikias panašaus pobūdžio amerikiečių juostas „Milkas“ bei „Maršalas“, kuriose taip pat ėjo kalba apie žmogaus teises ir nelygią kovą su nusistovėjusia sistema dėl pripažinimo. Todėl jeigu esate matę šiuos mano paminėtus filmus, šis kino projektas Jums paliks panašų įspūdį.
Naujasis Mimi Leder filmas yra sudarytas iš trijų bendrojo pasakojimo etapų, kurie buvo padalyti į kelis dešimtmečius. Pirmoji ir, mano nuomone, pati svarbiausia šio pasakojimo dalis buvo skirta Ruth Ginsburg studentavimo laikams ir jos siekimui tapti geriausia studente savo fakultete. Čia žiūrovui yra rodomas preliminarus šios asmenybės gyvenimo laikotarpis studijuojant Harvarde bei jos kaip žmogaus metamorfozė po vieno itin svarbaus įvykio jos šeimos gyvenime.
Po šio žmogiško ir labai jautraus epizodo, Ruth nusipelnė didelių simpatijų, kurios vėliau virto į tikrą meilę jos asmenybei.
Antroji filmo dalis buvo skirta teorijoms apie tai, kas yra moteris ir kokias teises ji turėjo anų laikų Amerikoje. Šičia neapsieita be „vikipedinio“ mėtymosi faktais, bet tai buvo neatsiejamas elementas bendroje istorijoje. Po šių žinių buvo galima sudaryti išties tvirtą nuomonę apie tai, kokia visgi JAV buvo nepalanki permainoms ir kokius padarinius visuomenėje galėjo sukelti Ruth Ginsburg kova. Paskutinis filmo etapas buvo skirtas finaliniam mūšiui teisme, kuris ir nulėmė šalies ateitį.
Kiekvienas mano paminėtas filmo etapas sugebėjo prisidėti prie šios tvarkingai ir įtraukiančiai papasakotos istorijos apie šį žmogų. Bet ne vien biografiniai elementai turėjo įtakos. Daug dėmesio filme gavo jos neprasti santykiai su vyru ir dukra. Stebint kiekvieną sceną, kurioje buvo susidurta su buitimi, besąlygišku vyro palaikymu ir maištaujančios dukros kaprizais, filmas įgavo papildomo šarmo kaip visai tikroviška drama apie meilę, atsidavimą ir stiprų šeimos ryšį.
Be įdomaus pasakojimo apie Ruth Ginsburg ilgametę kovą už lygias lyčių teises pateikimo ir paprastai vystomo siužeto, kuris yra išties lengvai kramtomas, juosta nei akimirkai neprailgsta, nors jos trukmė yra dvi valandos. Dėl to filmui pridėčiau keletą balų.
Todėl, nedaugžodžiaujant, galėčiau teigti, kad „Nes ji yra moteris“ yra puikus tvarkingai sukurtas biografinių dramų pavyzdys, kuris ne tik leido susipažinti su iškilia asmenybe, bet dar ir suteikti peno apmastymui apie tai, kokie mes esame.
Techninė juostos pusė
Galėčiau pagirti filmo kūrėjus už labai kruopščiai atliktą darbą, siekiant žiūrovams pateikti kelių skirtingų dešimtmečių vaizdą. Puikiai buvo padirbėta su dekoracijomis, kostiumais bei šukuosenomis.
Kameros darbas – be priekaištų. Labai gerai buvo pateiktos scenos, kuriose dominavo vyrai, o taip pat ir teismo posėdis, kuris buvo toks įnirtingas, jog akimirkai buvo galima pagalvoti, kad mes esame visai netoli pačios Ruth Ginsburg.
Iš kitų techninių niuansų pagyrų nusipelno vaizdo ir garso montažai bei labai šiltai nuteikiantis garso takelis. Muzika išties suteikė šiam filmui itin daug ramybės ir pasitikėjimo tuo pačiu sukurdama reikiamą emocionalų pavidalą.
Aktorių kolektyvinis darbas
Ne tik gerai parašytas scenarijus bei puiki techninė pusė krito į akis žiūrint šią patrauklią biografinę dramą. Vienu iš svarbiausių šio filmo akcentų tapo nuostabi aktorės Felicity Jones vaidyba. Natūraliai, įtikinančiai ir emocionaliai perteiktas Ruth Ginsburg portretas dar labiau nuspalvino ir taip įkvepiantį pasakojimą.
Antraplaniuose vaidmenyse galėjome matyti aktorių Arme Hammerį, kuriam atiteko mylinčio ir žmonos idėjas palaikančio vyro rolė. Nepasakyčiau, kad tai koks nors išskirtinis jo vaidmuo, bet būtent šiam filmui toks jo pasirodymas labai tiko.
Taip pat juostoje vaidino Kathy Bates, Samas Waterstonas, Justinas Theroux, Jackas Reynoras ir Chrisas Mulkey‘is. Nei vieno iš jų vaidyba neerzino, nes kiekvienas iš jų tvarkingai atliko patikėtus vaidmenis.
Verdiktas
„Nes ji yra moteris“ – įtraukiančiai įkvepiantis ir labai lengvai vystomas biografinis filmas apie sunkų istorinį laikotarpį ir drąsią moterį, kuriai ne tik pavyko perlaužti šimtmečius nusistovėjusią tvarką dėl lyčių nelygybės JAV, bet dar užkopti į neregėtas karjeros aukštumas.
Juosta puikiai parodo didžiausią rodomo laikotarpio visuomenės problemą, duoda aiškų atsakymą į tai, kaip yra apibrėžiama feminizmo sąvoka, ir leidžia nuosekliai įsigilint į Ruth Ginsburg kovą, kurią puikiai įkūnija „Oskarui“ nominuota Felicity Jones.
Filmo anonsas:
