Apie tai, kad pirminį kriptovaliutos siūlymą (angl. initial coin offering, ICO) įvykdęs „Miner One“ gali būti apgaulės schema DELFI sužinojo dar vasario pradžioje. Tuomet į redakciją kreipęsis neįvardintu likti panoręs užsienio pilietis papasakojo apie įtarimus dėl klastojamų nuotraukų, keistus planus konteinerius su kriptovaliutas kasančią įranga vežti į Rytų Ukrainoje esantį Charkovą, vis nutrūkstančią komunikaciją su pagrindiniu projekto vadovu Pranu Slušniu.
Kovo 12 dieną FNTT atstovė spaudai Rūta Andriuškaitė informavo, kad „Miner One“ sulaukė teisėsaugos dėmesio.
„Atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl ICO projekto „Miner One“ pagal požymius nusikaltimo nustatyto Baudžiamajame kodekse (BK) dėl didelės vertės sukčiavimo. Šiomis dienomis FNTT tyrėjai atliko ikiteisminiame tyrime būtinus procesinius veiksmus. Vienam asmeniui yra pareikšti įtarimai dėl didelės vertės sukčiavimo“, – sakė ji.
Remiantis BK, tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas laisvės atėmimu iki 8 metų.
„Miner One“ ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Generalinė prokuratūra.
Žadėjo revoliuciją
„Miner One“ užgimė pačiame kriptovaliutų karštinės pike. Tinklapio „Coinbase“ duomenimis, 2017 metų gruodžio 15 dieną bitkoinas buvo pasiekęs savo rekordinę kainą – 17 549 JAV dolerius. Palyginimui, kovo 8 dieną ji svyruoja ties 3 900 dolerių riba.
Projekto ICO prasidėjo 2018 metų vasario 15-ąją, o baigėsi gegužės 14 dieną. Per šį laikotarpį „Miner One“ iš investuotojų visame pasaulyje surinko 8 213 etherių.
„Pinigai skirti kasimo įrangai įsigyti ir veiklai vykdyti. Etheriai konvertuoti gegužę, kai jų kaina siekė 550 JAV dolerių“, – rašoma viename „Medium“ platformoje paskelbtame „Miner One“ įraše.
Nesunku suskaičiuoti, kad „Miner One“ pažadais patikėję žmonės projektui patikėjo apie 4,5 mln. dolerių. Iškart po to pranešta apie įrangos užsakymą.
Vasarą projekto „Facebook“ paskyroje P. Slušnys ir „Miner One“ komandoje dirbęs buvęs „Go Vilnius“ vadovas Darius Udrys skelbė vaizdo įrašus, kuriuose rodė įsigytus konteinerius ir juose montuojamą kriptovaliutų kasimo įrangą.
„Miner One“ tinklapyje teigiama, kad pirmieji bitkoinai iškasti, t.y. sukurti naudojant elektrą ir skaičiavimo galią, liepą, o rugpjūtį investuotojai jau gavo pirmąsias nedideles išmokas.
„Kriptovaliutų kasimo revoliucija prasideda. Dabar kuriame pelningiausią kasimo operaciją pasaulyje!“, – skelbta minerone.io.
Kilo įtarimai
Tačiau bitkoino kainai toliau krentant, „Miner One“ vadovai su savo investuotojais komunikavo vis mažiau. 2018 metų gruodžio 4 dieną jiems išplatintas naujienlaiškis, kuriame pasakojama, kad anksčiau užsakyti kasimui skirti „Antminer“ pagaliau pasiekė Lietuvą.
Tai reiškė, kad „Miner One“ turėjo turėti iš viso 4 620 įrenginių ir 12 konteinerių. Bėda ta, kad investuotojai juos matė tik, kaip įtariama, suklastotose nuotraukose.
Savo ruožtu „Miner One“ 2018 metų pabaigoje aiškino, jog kasti bitkoinus šiuo metu tiesiog neapsimoka, nes jų kaina neatperka net išlaidų elektros energijai. Visi laukė, kol baigsis taip vadinama „kriptožiema“.
Pasikeitę planai
Tačiau vietoje atšokusios bitkoino kainos „Miner One“ investuotojai sulaukė kitos netikėtos žinios. Pranešta, kad nuo pat projekto pradžios puoselėtų planų bitkoinus kasti Švedijoje atsisakoma – konteineriai bus vežami į Charkovą Ukrainoje.
„Susiderėjome dėl geresnės elektros kainos, o tai leis atnaujinti kasimą jau netrukus“, – išplatintame naujienlaiškyje cituojamas P. Slušnys.
Vasarį „Miner One“ skelbė esą investuotojai tokiems planams pritarė ir konteineriai su įranga jau vežami į naująją vietą. Tačiau tuomet oficiali komunikacija apskritai nutrūko.
Savo maždaug 2 tūkst. dolerių investicija susirūpinęs į DELFI kreipęsis užsienietis tuomet išsiaiškino „Miner One“ konteinerių buvimo vietą Lietuvoje. Tai – netoli Vilniaus oro uosto esanti teritorija, adresu Eišiškių pl. 28.
Registrų centro duomenimis, šis sklypas priklauso buvusiam „Dujotekanos“ vadovui Vladimirui Orechovui. Jis buvo kaltinamas pasikėsinimu sukčiauti ir dokumentų klastojimu, siekiant gauti beveik 300 tūkst. eurų kompensaciją, tačiau vėliau išteisintas. Su V. Orechovu penktadienį susisiekti nepavyko.
Vasario 11 dieną DELFI fotografas buvo užfiksavęs du į „Miner One“ panašius konteinerius Eišiškių pl. 28. Vėliau jie iš ten dingo.
Registruota JAE
Projektą vykdžiusi įmonė „Miner One FZE“ registruota Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE). Šios šalies, o ypač jos laisvųjų ekonominių zonų, registrai – ypač uždari. Tačiau pačiame „Miner One“ tinklapyje galima rasti dokumentą, kuriame nurodoma, kad „Miner One“ valdo kita JAE įmonė „Sirio H.R.O and Business Consultancy FZE“.
Įdomu, kad Lietuvoje galima rasti įmonę „Sirio RDS“, kuri 100 proc. priklauso P. Slušniui.
Vis dėlto, norint išsiaiškinti „Miner One“ savininkus galima grįžti prie vykdyto ICO rezultatų. Tinklapio „Cryptoslate“ duomenimis, 82 proc. išplatintos kriptovaliutos atiteko viešiems investuotojams, 10 proc. – įkūrėjams, 6 proc. skirta tyrimams ir plėtrai, dar 2 proc. – rinkodarai.
Taigi, kas tie įkūrėjai, kuriems atiteko 10 proc. „Miner One“ kriptovaliutos? Paties projekto internetiniame puslapyje informacijos apie komandą nebėra.
Tačiau tinklapis „ICObench“ yra užfiksavęs, kad „Miner One“ dirbo jau minėtas P. Slušnys, jis – vadovas ir įkūrėjas. Antras eilėje yra Jonas Udris – buvęs Vyriausiosios rinkimų komisijos narys, buvęs Registrų centro Vilniaus filialo direktoriaus pavaduotojas.
Nei su P. Slušniu, nei su J. Udriu DELFI penktadienį susisiekti nepavyko. Jų mobilieji telefonai buvo išjungti.
Antradienį J. Udris situaciją pakomentavo savo „Facebook“ paskyroje.
„Praėjusią savaitę į mano namus pasibeldė FNNT tyrėjai. Buvau apklaustas specialiuoju liudytoju dėl ICO projekto „Miner One“, prie kurio darbavausi kaip patarėjas (angl. legal counsel) teisės klausimais.
Iš tyrėjų klausimų susidariau nuomonę, kad JAE registruotos įmonės „Miner One FZE“ vadovas gali būti labai stipriai įklimpęs ir sulaukti rimtų kaltinimų. Noriu pabrėžti, kad projekte intensyviai dirbau kaip teisininkas konsultantas, vienu metu savo pagrindiniame darbe buvau pasiėmęs atostogų. Jokios naudos, išskyrus sutartą atlyginimą už padarytą darbą – įvairios projekto dokumentacijos rengimą, negavau. Šokiruojančios detalės, kurias išgirdau tyrėjų klausimuose man nebuvo žinomos.
Dabar suprantu, kad apie daugelį sprendimų, kuriuos vienasmeniškai priimdavo savininkas ir vadovas, mes net nenutuokėme. Dar vis turiu vilties, kad čia kažkoks nesusipratimas, bet greičiausiai gali tekti pripažinti, kad galimai turėjome reikalų su asmeniu, kuris pasinaudojo tiek mūsų talentais, tiek reputacija“, – parašė jis.
Komandoje yra ir daugiau lietuvių, vienas jų – kartu su P. Slušniu vaizdo įrašus „Facebook“ skelbęs D. Udrys. Jis savo komentarą apie dalyvavimą „Miner One“ pateikė raštu.
„2018 metais teikiau apmokamas konsultacines paslaugas šiai įmonei. Pagal savo ekspertizę patariau dėl įmonės prekės ženklo ir komunikacijos. Įmonės vadyboje nedalyvavau. Nebuvau ir nesu įmonės akcininkas, partneris ar steigėjas. Asmeniškai labai apmaudu girdėti, kad vienas mano klientų galėjo netinkamai pasielgti“, – sakė D. Udrys.
P. Slušnio praeitis
Pagrindinis „Miner One“ veidas P. Slušnys anksčiau buvo minimas ir kitoje su galimu sukčiavimu susijusioje istorijoje. 2018 metų kovą skelbta apie nebeveikiančius „Skrydžiai LT“ portalus.
Rašyta, kad portaluose 24fly.com ir 24fly.lt nebegalima įsigyti naujų skrydžių bilietų. Tuo metu nebeveikė ir skrydžių bilietų platinimo portalai ryanair-skrydis.lt ir wizzair-skrydis.lt – juose buvo pateikiama ta pati informacija, kaip ir 24fly.com svetainėje.
Domreg.lt duomenimis, portalai priklausė JAE registruotai įmonei „Sirio H.R.O and Business Consultancy FZE“, kurios vadovu nurodomas P. Slušnys.
„Senokai jau nebeteikiame paslaugų per šiuos portalus. Mes buvome perpirkę šitą verslą ir norėjome jį vystyti į priekį. Mūsų partnerių, su kuriais mes vykdėme šį verslą, aptarnavimo kokybė netenkino mūsų ir nusprendėme nebevystyti daugiau to verslo, kad negadintume savo kompanijos vardo“, – naujienų agentūrai BNS tuomet sakė P. Slušnys.
P. Slušnys yra sulaukęs ir daugiau žiniasklaidos dėmesio. 2017 metais žurnalas „Žmonės“ publikavo ilgą interviu ir fotosesiją apie jo ir Erikos Purauskytės vestuves Sicilijoje. 2018 metais žinoma renginių organizatore vadinama E. Purauskytė žiniasklaidą kvietėsi į namus ir pasakojo apie tai, kaip sutiks Kalėdas. Šios fotosesijos nuotraukose taip pat galima pamatyti P. Slušnio veidą.
