Net ir ankstyvą pavasarį sodininkai bei daržininkai gali nuveikti begalę darbų. Kokių? Netrukus apie kiekvieną iš jų ir pakalbėsime.
Sodas ir gėlynas
Nors šiais metais toks patarimas neaktualus, tačiau tikrai nutinka ir taip, kad kovą dar galima pamatyti sniego. Dieną jis tirpsta, o per naktį pasidengia ledo plutele. Toji plutelė – tikrų tikriausias sodo augalų priešas, todėl ją reikia suskaldyti, kad po sniegu esantys augalai galėtų kvėpuoti. Sode susidariusias pusnis reikia išlyginti, kad sniegas tirptų tolygiai.
Į telkšančias ištirpusio vandens balas taip pat reikėtų atkreipti dėmesį. Jos naudingos, tačiau tik tuo atveju, jei ko nors neapsemia. Jei balos per didelės, vandens kiekį pavyks sumažinti iškasus drenažo kanalus. Nepamirškite ir tarpežių: juos būtina išvalyti ir nusausinti, jei yra susikaupusio vandens.
Jei oras geras ir didelių šalčių nebenusimato, galima pradėti atidenginėti žiemai uždengtus augalus (pvz., rožes). Šį darbą reikia atlikti palaipsniui. Geriau, jei jo imsitės ūkanotą dieną, be to, neprašausite, jei palūkėsite, kol mėnuo persiris į antrą pusę. Atidengę rožes, ištiesinkite jų stiebus, o tada dar keletui dienų uždenkite kokiu nors lengvu dangalu, kad augalai priprastų prie pakitusių sąlygų.
Saulės spinduliams ir staigiems temperatūros šuoliams jautrius augalus (dekoratyvinius spygliuočius ir visžalius medžius bei krūmus) reikia saugoti uždengtus.
Jei sniegas nutirpęs ir sklypas ganėtinai pradžiūvęs, galima šiek tiek apsitvarkyti: sugrėbti pernykščius lapus, nulūžinėjusias šakeles ir panašias šiukšles, taip pat išlyginti kurmiarausius. Po drėgną arba dar sniegu padengtą veją geriau nevaikščioti: taip darydami rizikuojate ją sugadinti.
Kovą galima patikrinti rudenį iškastus daugiamečių augalu šakniagumbius. Sudžiūvusias arba apipuvusias dalis reikia išpjaustyti, o pjūvio vietą apibarstyti anglimi arba apdoroti fungicidais. Jurginus, kardelius, gloksinijas ir begonijas galima jau pradėti daiginti. Pažeistus sparčiai suvešinčių augalų stiebagumbius, taip pat svogūnus verta pasodinti vazonuose, o dedešvas, zundas, chrizantemas, kraujažoles, astrus, burbulius, tūbes, sinavadus ir raktažoles – konteineriuose.
Vaismedžių sodas
Tiksliai įvertinti per žiemą vaismedžiams padarytą žalą pavyks tik prasidėjus vegetacijai, tačiau šį tą tikrai galima pastebėti ir anksčiau, o pastebėjus, užbėgti už akių nepageidaujamoms pasekmėms.
Apžiūrėkite augalų žievę, patikrinkite, ar ji nesutrūkinėjusi, neapgraužta kiškių, ar nematyti įplyšimų arba kitokių pažeidimų. Visas apmirusias dalis reikia pašalinti, o pjūvių vietas dezinfekuoti ir patepti sodo tepalu. Jei įplyšimai ir pažeidimai dideli, apsukite juos maišiniu audeklu arba plėvele ir palaukite, kol galutinai baigsis šalčiai.
Nupjaukite keletą šakelių, kurias vėliau naudosite kaip skiepūglius. Laikyti jas reikia šaltame rūsyje, įbestas į drėgną smėlį. Suintensyvėjus medžių syvų cirkuliacijai, iš šių šakelių galėsite suformuoti tiltelius pažeidimų vietose. Tokių tiltelių turi būti ne mažiau kaip du, o jei medis nemažas ir pažeidimas didelis – daugiau.
Kol syvų cirkuliacija neprasidėjusi, pats metas užsiimti genėjimu. Šio darbo galima imtis praslinkus stipriems šalčiams, kai oro temperatūra artima nuliui. Pradėkite nuo senesnių medžių – obelų, slyvų, vyšnių ir kriaušių. Tik tada pereikite prie dekoratyvinių augalų, krūmų ir gyvatvorių.
Pirmiausia nupjaustykite nudžiūvusius ir pažeistus ūglius. Genint vaisius vedančius medžius reikia praretinti pernelyg tankų vainiką, be to, pasistengti padaryti taip, kad viršutinės šakos neužstotų apatinėms saulės šviesos. Visada rekomenduojama nupjauti šakas, sudarančias su kamienu 90 (ir ne mažiau kaip 45) laipsnių kampą, nes tuo atveju, jei vaisių užderės gausiai, tokios šakos gali neišlaikyti svorio ir nulūžti. Jei medį genite tik norėdami suformuoti vainiką, atminkite, kad vertikalios šakos stimuliuoja augimą, o horizontalios – derėjimą.
Kovą rekomenduojama užsiimti kenkėjų naikinimu. Aptikus vabzdžių lizdą, visą ūglį reikia nupjauti ir sudeginti. Patikrinkite, ar neįsimetė serbentinių erkučių. Jas išduoda nenatūraliai pabrinkę pumpurai. Ypač šis kenkėjas mėgsta krūmus, pvz., juoduosius serbentus.
Jei kenkėjų aptikti nepavyksta (arba jie dar nenubudo), paspęskite jiems spąstus: medžių kamienus 30–40 cm aukštyje apsukite tvirto popieriaus juostomis, patepkite jas klijais arba insekticidais ir kartą per dieną tikrinkite „laimikį“ bei pakeiskite juostas. Įkliuvusius kenkėjus sudeginkite.
Šiltnamis ir daržinė
Kovą nešildomą šiltnamį reikia paruošti būsimam sezonui: išplauti, išdezinfekuoti, pakeisti žiemą suskilusius stiklus arba suplyšusią plėvelę, pagerinti arba pakeisti dirvą. Kai šiltnamis paruoštas, jame galima pasėti lapinių salotų, ridikėlių, špinatų.
Šildomame šiltnamyje rekomenduojama sėti salotas, ridikėlius, baziliką, petražoles, taip pat daiginamas daržoves: paprikas, pomidorus, baklažanus, smidrus ir agurkus.
Kovą derėtų rasti laiko daržininkavimo įrankių apžiūrai, taisymui ir pirkimui. Prasidėjus darbymečiui, tam gali paprasčiausiai nelikti laiko.
Darbai patalpose ir kieme
Tikrai neprašausite, jei būtent kovą pasirūpinsite kambariniais augalais – vėliau užgrius tiek rūpesčių, kad juos tikrai pamiršite.
Kovą parskrendą migruojantys paukščiai. Jei žiemą pagaminote jiems inkilėlius, dabar pats metas juos sukabinti, tik ne tose vietose, kurias lengvai pasiektų katės. Beje, didžioji dalis paukščių sugrįš antroje mėnesio pusėje, tad laiko dar turite.
