Atsivėrus sienoms, plūstelėjo emigracijos banga. Kiek vėliau pamatėme, kad ne vien dėl ekonominių faktorių žmonės ėmė traukti svetur. Pristigo tikėjimo, kad šioje šalyje jie yra šeimininkai, kad patys gali daryti įtaką Lietuvos gyvenimui ir savarankiškai kurti savo gyvenimą čia.
Šiandien, artėjant Kovo 11-ajai, vėl ir vėl kyla klausimas – o kas, jei ne mes, savo valstybėje šeimininkaujame? Tik šįkart klausimas turi ir teigiamą atsakymą – Lietuvos žmonės didžiuojasi savo šalimi ir jaučiasi galintys daryti įtaką savo šalies gyvenimui. Tokias nuostatas rodo „Žmogaus studijų centro“ vykdomas Lietuvos emocinio klimato tyrimas, prie kurio matome būtinybę prisidėti kaip verslo įmonė.
Kodėl draudimo verslui svarbus Lietuvos emocinis klimatas? Nes tik saugioje ir emociškai palankioje aplinkoje Lietuvos žmonės kurs savo gyvenimą, augins vaikus ir puoselės verslus. Tik valstybėje, kurioje bus saugu gyventi, žmonės rūpinsis savo ilgalaikiais planais ir investuos į juos laiką ir pinigus. Tad verslui itin svarbu, kaip žmonės žiūri ir jaučiasi šalyje, antraip skaičiuosime tik mažėjančius klientų srautus.
Tad reikia garsiai pasidžiaugti, kad savo valstybe šiuo metu didžiuojasi net 83,2 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų – tai yra geriausias rodiklis per paskutinius 10 metų. Dar viena pozityvi tendencija – mažėja norinčiųjų emigruoti. Tyrimas rodo, kad pagal norinčiųjų išvažiuoti skaičių esame 2008 m. situacijoje, kai Lietuva dar buvo ekonominiame pakilime ir žmonės turėjo daug vilčių dėl geros savo ateities. Dabar apie galimybę emigruoti svarstytų apie 41 proc. gyventojų, kai dar 2016 m. tokių buvo apie 52 proc.
Anot tyrimo, 63,7 proc. žmonių jaučia, jog yra reikalingi visuomenei, o 26,4 proc. mano, kad gali daryti poveikį visuomenės gyvenimui. Tuo pat metu pradedame labiau pasitikėti valstybės institucijomis, policija, kitais žmonėmis. Lietuvos gyventojai tiki, kad valstybė jiems išties pagalbos ranką, jei to reikės – 34,7 proc. sako, kad valdžia jiems padės. Taigi turime daugiausiai optimizmo nuo pat 2008 m.
Ką toks augantis patriotizmas reiškia verslui? Daugiau žmonių liks gyventi Lietuvoje, kurs čia savo gyvenimus, o tai reiškia daugiau vartotojų, daugiau klientų ir daugiau intelektualios darbo jėgos. Šiandien jau įprastu reiškiniu tapo konkuravimas dėl darbuotojų – darbdaviai stengiasi juos pritraukti didesniais atlyginimais, lankstesnėmis darbo sąlygomis ir papildomomis vertėmis.
Tačiau retas verslas susimąsto, o kaip darbuotojai jaučiasi ne tik darbo vietoje, bet Lietuvoje? Kiek jie turi užtikrintumo ir saugumo dėl savo ateities čia, mūsų šalyje? Ar mūsų darbuotojams gera Lietuvoje gyventi? Šiame kontekste patriotizmas nebeatrodo tik kaip skambi frazė, nes jis gali būti nesunkiai paverčiamas į labai apčiuopiamus skaičius mūsų valstybės ekonomikai ir kiekvienai verslo įmonei individualiai.
Tad „Žmogaus studijų centro“ tyrimo rodikliai, kad šiemet mažiau žmonių nori emigruoti ir daugiau vilčių deda į Lietuvos valstybę, rodo, jog Lietuva pasuko emocinio atsigavimo link. Žmonėms užtikrintas ekonominis pragyvenimo lygis ir veikimo laisvė jau leidžia prisiimti patiems atsakomybę už savo gyvenimą, tikint, kad valstybė reikiamu momentu padės.
Kovo 11-oji šiemet, kaip ir prieš daugelį metų, primena, kad už valstybę atsakomybę prisiėmėme mes patys, t. y. mūsų karta, kuri šiandien Lietuvą ir kuria. Daugiau užtikrintumo dėl rytdienos ir daugiau savitarpio pasitikėjimo sukuria ir daugiau saugumo jausmo mūsų visų valstybėje.
