Lietuvos bankų asociacijos (LBA) iniciatyva mokslininkų ir sociologų komanda atliko tyrimą ir apskaičiavo visuomenės finansinio raštingumo indeksą. 43 balai iš 100 galimų – tiek balų pagal šių metų sausio duomenis gavo lietuviai įvertinus apklausų atsakymus.
LBA prezidentas Mantas Zalatorius teigia, kad tokio indekso anksčiau mes niekada neturėjome, turėjome tik tam tikrus tarptautinius indeksus, kur buvo matuojamos jaunuolių finansinio raštingumo žinios.
„Mes nežinojome, kur mes esame. Tikslas šio indekso ne kažką kaltinti, ar sakyti, kas nepadaryta. Mes užsibraukiame brūkšnį kur esame, kadangi mūsų progresą norime kasmet ar kas du metus matuoti. Finansinis išprusimas neįvykdomas per metus, tai kartais dešimties ar dvidešimties metų horizontas.
Nesiimu vertinti 43 balai yra gerai ar blogai, daug ar mažai, pakankamai ar nepakankamai. Iš esmės tai sako, kad mes esame šiek tiek mažiau nei vidurkis. Mūsų finansinės žinios šiai dienai vidutiniškos. Apie 70 proc. žmonių išmano apie finansus geriau ar mažiau, tačiau tai kas mus labiausiai neramina tai, kad žmonės, kurie gali vadinti save finansiškai išprusę, jų yra tik apie 15 proc. O žmonių, kurie finansus puikiai išmano – mažiau nei 1 proc. Lyginant su tuo, kas sakoma pasaulyje, kad apie 20–30 proc. žmonių finansiškai išprusę, tai deja šis skaičius Lietuvoje 15–16 proc.
Mes suvokiame, kaip taupyti, tačiau mūsų taupymo horizontas pakankamai trumpas. Gyvename nuo algos iki algos, trisdešimt dienų. Suvokiame, kaip sudurti galą su galu, bet kaip taupyti ateičiai, planuoti finansus 20–30 metų į priekį, mums absoliučiai neatrasta žemė“, – kalbėjo M. Zalatorius.
M. Zalatorius teigia, kad pensijų tema, apie kurią buvo daug kalbėta, vis dar nėra aiški. Suvokimą apie ilgalaikį taupymą turi mažiau nei pusė apklaustųjų. O investavimo tema – iš viso visiškai nauja. „Ekonominiai reiškiniai nėra naujiena, bet jų iki galo nesuprantame. Mes turime 40 proc. žmonių, kurie visiškai nesuvokia ekonomikos reiškinių“, – prideda LBA prezidentas.
Kaip pasakojama, sukurta pirma nacionalinė finansinio išprusimo matavimo metodika, specialiai adaptuota Lietuvai. Matuojamos buvo šešios sritys: kaip sugebame savo finansinę padėtį įsivertinti, taupymą, investavimą, žinios apie kitus finansinius produktus kaip paskolos draudimas, pensijos bei matuojamas finansinių ir ekonominių reiškinių suvokimas.
Tyrimą atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Nustatyta, kad geriausiai lietuviai išmano apie šeimos biudžetą bei taupymą. Vidutiniškai atsakiusiųjų į šios temos klausimus dalis siekia 57 proc. Tuo metu vertinant finansinių bei ekonominių reiškinių supratimą, vidutines žinias demonstravo vos 22 proc. apklaustųjų. Pensijos planavimo žinios – itin menkos: net 22 proc. respondentų neatsakė nė į vieną su pensijos planavimu susijusį klausimą. 13 proc. respondentų neatsakė nė į vieną klausimą investavimo tema.
Taip pat klausta, kaip lietuviai vertina savo finansinę situaciją. Ja dažniau patenkinti 36–45 metų, aukštąjį išsilavinimą įgiję respondentai. Šiai grupei būdingi ir geresni teisingų atsakymų rodikliai. Vyresni kaip 56 metų respondentai dažniau nurodė esą nepatenkinti savo finansų būkle.
Nuvylė jaunimo žinios
„Spinter tyrimų“ vadovas Ignas Zokas teigė, kad visuomenė ne vienalytė, nes skirtingos kartos užaugo skirtingomis sąlygomis. Ir tie patys 43 balai, kuriuos iš 100 surinko lietuviai yra skirtingas rezultatas, skirtingose grupėse. Nemaloniai nustebino būtent jaunimo grupė.
„Šiek tiek nemaloniai ar labai nemaloniai nustebino jaunimo rezultatas. Jaunimas ateina į šiuolaikinį gyvenimą praktiškai neturėdami bazinio supratimo, ką daryti, tarsi žodžius girdėję, bet sudėlioti aiškų paveikslą sunkiai pavyksta. Ypatingas dėmesys turėtų būti skirtas jaunai kartai, ateinantiems į šią visuomenę. Bazinių žinių bagažas turėtų būti didesnis. (…) Mes vertiname žinias šiuo atveju, dažnai tyrimuose vertiname nuostatas ar elgseną. Tad šiuo atveju klausimynas panašesnis į studijų testą, klausimai ir atsakymai, kur vienas teisingas. Žinios nebūtinai konvertuojasi į elgseną, tačiau toks užmanymas“, – kalbėjo sociologas.
M. Zalatorius pridėjo, kad vis dėlto, jeigu neturime žinių, daugiau šansų, kad ir sprendimus priimsime klaidingus.
Teigta, kad vis dėlto lūkesčiai buvo tokie, jog jaunimo žinios bus didesnės. Iš esmės pritariama, kad su amžiumi ir realiai susiduriant su situacijomis jaunimo žinios keičiasi, didėja, atsiranda bazinis išmanymas, tačiau, kaip akcentuoja Vilniaus Gedimino technikos universiteto Verslo vadybos fakulteto dekanė Jelena Stankevičienė – „gyvenimas geras mokytojas, tačiau pamokos labai brangios“.
Kaip pavyzdį M. Zalatorius nurodė greituosius kreditus – tai finansinio išprusimo paslauga, kuri gali kainuoti būstą.
„Kai bus įtrauktas į procesą turės pasidomėti ir sužinoti, tas augimas sukumuliuos žinias, bet jei būtų geresnis teorinis pasirengimas, nereikėtų visko nuo nulio pradėti. Jei turėtų žinių pagrindą, būtų pasiruošę priimti sprendimus, būtų mažiau chaoso“, – teigė I. Zokas.
J. Stankevičienė dar pridėjo, kad bendrai žiūrint, moterų finansinio raštingumo išmanymas yra prastesnis nei vyrų, tačiau išsiskiria jaunų moterų grupė. Jos demonstruoja geresnes žinias už vyrus.
Klausimyną ir indekso skaičiavimo metodiką parengė Vilniaus Gedimino technikos universiteto Verslo vadybos fakulteto Finansų inžinerijos katedros mokslininkai. Skaičiavimui buvo pasirinktos 6 sritys, kurių žinios atspindi mūsų supratimą apie kasdienius finansus bei finansinius reiškinius.
Tyrime dalyvavo nuo 18 iki 75 metų asmenys. Viso 1007 asmenys.
Tyrimą indeksui apskaičiuoti planuojama atlikti kas vienerius ar dvejus metus – šitaip tikimasi fiksuoti rodiklio pokytį.
