„2019 metais Vilniuje suplanuota pastatyti 107 tūkst. kv., o 2020-aisiais – 133,9 tūkst. kv. metrų ploto biurų. Tai rekordiniai skaičiai. Vidutinis rinkos įsisavinimas yra 64 tūkst. kv. m ploto per metus, tai pastatysime 100 tūkst. kv. m papildomo ploto. Nors, pavyzdžiui, 2016 metais didelė pasiūla lėmė rekordinį įsisavinimą, todėl belieka tikėtis, kad didesnė pasiūla sukurs sentimentą įmonėms nuomotis naujus plotus“, – pirmadienį „Colliers international advisors“ nekilnojamojo turto (NT) apžvalgos pristatyme sakė įmonės Tarpininkavimo departamento vadovė Sandra Jovaišaitė.
Pasak jos, pernai Vilniuje pastatyta 70 proc. suplanuotų biurų projektų – iš viso 6 pastatai, kurių plotas siekia 58,5 tūkst. kv. metrų.
„Pernai Vilniuje išnuomota 64 tūkst. kv. m biurų ploto ir labai stipriai jautėme tendenciją, kad rinka pasisuko į nuomininkų pusę. Maža vakansija, ypač A klasėje, stabdė naujų sandorių sudarymą“, – kalbėjo S. Jovaišaitė.
Anot ekspertės, Vilniaus biurų rinka iš Baltijos šalių sostinių išsiskiria tuo, kad auga bendradarbystės erdvių užimamas plotas.
„Šiuo metu mūsų bendradarbystės erdvės sudaro 5 proc. viso nuomojamo biurų ploto, ko Taline ir Rygoje nėra. Tai lemia mažų biurų trūkumas, tad tikimės sulaukti naujų tarptautinių operatorių, taip pat prognozuojame, jog augs bendradarbystės erdvių plotas. Jos ne tik užpildo mažų biurų trūkumą, bet yra geras dalykas naujai atėjusioms ir besiformuojančioms įmonėms“, – aiškino S. Jovaišaitė.
Tuo metu „Colliers international advisors“ Investicijų departamento vadovas Estijoje Margusas Tinno'as, pristatydamas atliktą investuotojų apklausą, tvirtino, jog pastarieji situaciją Lietuvos komercinių sandorių rinkoje vertina kaip kaistančią, todėl šalyje sandorių apimtys turėtų mažėti.
„Apie 27 proc. investuotojų tikisi, kad Lietuvos rinkoje sandorių apimtys mažės. Praėjusiais metais šalies investicijų rinkai sekėsi labai gerai, buvo pasiektas visų laikų rekordas. Ar ši situacija tvari, matysime. Lietuvoje greičiausiai bus šioks toks sumažėjimas, gal iki tokio lygio, kaip matėme 2016-2017 metais“, – sakė jis.
Pasak M. Tinno, penki didžiausi praėjusių metų investiciniai komercinio turto sandoriai buvo sudaryti Lietuvoje, o 2019-ieji taip prasidėjo dideliu sostinės biurų komplekso „S7“ sandoriu.
„Colliers international advisors“ atstovas teigė, jog investuotojai šiemet nusiteikę susidurti su finansavimo galimybių trūkumu. Pasak M. Tinno, tai lemia mažėjanti bankų konkurencija Baltijos šalyse.
„Investuotojai tikisi, kad finansavimą rasti bus sunku, taip pat tikimasi, kad jis bus brangesnis. Tai reiškia, kad vis sunkiau derėtis su bankais. Tai nereiškia, kad palūkanų normos itin didėja. Tiesiog tarp bankų nėra didelės konkurencijos: turime iš esmės likusius tris didelius bankus. Prognozuojame, kad šiemet sandorių apimtys pasieks 1 mlrd. eurų Baltijos šalyse, bet pagrindine problema bus finansavimas“, – kalbėjo jis.
Anot M. Tinno, apklausos duomenimis, 82 proc. investuotojų yra nusiteikę įsigyti komercinio nekilnojamojo turto.
„Tačiau ne visuomet yra pakankamai gerų produktų ir sudėtinga gauti finansavimą. Pastaruosius trejus metus sandorių dydis augo – sudaroma vis daugiau didelių sandorių. Vis dėlto 80-90 proc. sandorių vis dar yra sandoriai iki 5 mln. eurų“, – pasakojo jis.
M. Tinno teigimu, nors patraukliausiais investuotojams išlieka biurai, tačiau daug potencialo analitikai įžvelgia profesionaliai valdomo nuomojamo būsto segmente.