Pernai rudenį atliktos apklausos duomenimis, tik 17 iš 60 savivaldybių šiuo metu turi nuolat veikiančius kino teatrus ar alternatyvas – skaitmeninius kino ekranus kultūros centruose.
Situacija šią savaitę pristatyta Lietuvos kino centro konferencijoje, skirtoje savivaldybių, norinčių įsidiegti profesionalią kino įrangą, atstovams.
Pasak „Kurk Lietuvai“ projektų vadovės Giedrės Simanauskaitės, taip atsitiko dėl to, jog Lietuvai atkūrus nepriklausomybę išnyko nacionalinė kino platinimo sistema ir kino teatrai buvo privatizuoti, be to, nuo 2000-ųjų kuriama skaitmeninė produkcija nemodernizuotuose kino teatruose negali būti rodoma.
Skaitmeninę įrangą didmiesčiuose įsidiegė veikiantys kino teatrai, tuo metu pačios savivaldybės tam neranda lėšų.
„Lietuvoje juntama didelė atskirtis tarp didžiųjų miestų ir nuo centrų nutolusių regionų gyvenimo kokybės. Tą lemia ir kultūros paslaugų prieinamumo nebuvimas, jis mažina regionų, kaip gyvenamosios vietos patrauklumą, o tai – viena iš priežasčių, kodėl žmonės migruoja”, – sako „Kurk Lietuvai“ dalyvė Irma Žemaitytė.
Pasak „Kurk Lietuvos“ atstovų, Susisiekimo ministerijai šiuo metu pristatytas pirminis pasiūlymas dėl kino rodymo vietų skaitmeninimo. Jis leistų 30-yje savivaldybių įdiegti skaitmeninę profesionalią kino įrangą, projektas būtų finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis.
Tauragės kultūros centro direktorius Virgilijus Baltušis tvirtino, kad artimiausi kino teatrai yra Gargžduose, Klaipėdoje ir Šiauliuose, t. y. jie nutolę nuo Tauragės apie 100 kilometrų.
„Dėl šios priežasties Tauragės kultūros centras yra labai suinteresuotas turėti savo kino salę, kur būtų rodomas kokybiškas kinas. Kol kas kiną esame pradėję rodyti paprastuoju būdu, t. y., multimedijiniu projektoriumi“, – sako V. Baltušis.
Anot jo, kino atvyksta pažiūrėti žmonės iš Šilalės ir kitų aplinkinių miestelių.