Dabar visi mato, kas gavosi.
Bet nieko, nauji rinkimai ir nauja atmintinė einantiems balsuoti į savivaldos rinkimus.
Rinkimus, kurie, ko gero, pirmą kartą Lietuvos istorijoje atsikrato podukros etiketės ir tampa įdomiais ne tik to rajono ar miesto žmonėms. Nes vis tiek rinkiminė kampanija buvo žiauriai gera. Nemačiau vienoje vietoje tiek žmonių, kuriems reikėtų ne tik neleisti balotiruotis į valdžią, bet ir apskritai neleisti viešai kalbėti partijos ar komiteto vardu. Niekada. Rimtai, niekada.
Grįžkim prie atmintinės. Jeigu esate užkietėjęs „valstietis“, socdemas, konservatorius ar vienas iš susitrejinusių liberalų, galite toliau neskaityti.
Jūsiškiai geriausi ir jūsų gyvenimas aiškus kaip socrealistinis paveikslas.
Bet jeigu nepriklausote tiems laimingiesiems keliems procentams, kuriems viskas aišku, atsakykite sau į kelis klausimus.
1. Kiek aš esu patenkintas miesto/rajono, kuriame gyvenu, valdžia?
Čia toks klastingesnis, nes mes visi automatiškai esame nepatenkinti valdžia. Kai tik gimstam, pasitenkinimas savo valdžia mažėja, mažėja, pasiekia grindis, pramuša, randa dugną, kapsto gilyn ir niekada nesustoja. Svetima valdžia visada yra geresnė.
Bet įvertinkite tarsi būtumėt paklausęs Uspaskicho patarimų, išskridęs iš savo kūno ir į viską žiūrėtumėt tarsi trečiojo asmens akimis.
• Ar jūsų miestas/rajonas per ketverius metus pagerėjo?
• Ar jame atsirado daugiau infrastruktūros objektų – nuo kultūros namų iki vaikų žaidimų aikštelių?
• Ar galite išvardinti penkis gerus valdžios nuveiktus darbus nežiūrėdamas į jų rinkiminius lankstinukus?
• Ar išgirdęs savo miesto/rajono vardą galite pats sau pasakyti – „taip, čia yra perspektyvų“
• Ar išgirdęs savo miesto/rajono vardą galite pats sau pasakyti – „taip, aš norėčiau, kad čia augtų mano vaikai“
• Ar pagalvojęs apie miesto/rajono merą galite pasakyti, kad jis myli savo miestą/rajoną?
• Ar jūsų meras valdo miestą/rajoną ar tarnauja jam?
• Ar jūsų nenervina faktas, kad meras ar valdančioji partija mieste/rajone jau daugiau kaip trys kadencijos?
• Ar esate sutikęs miesto/rajono vadovus vaikštančius mieste, kiek dažnai? Ar turėjote progą pasikalbėti su jais tiesiogiai?
Ir jeigu į daugumą klausimų atsakėte teigiamai, galite keliauti į kitus du klausimus:
1. Ar jūsų miesto/rajono meras teistas/buvo sulaikytas dėl korupcijos, sukčiavimo ar prekybos poveikiu? Ar valdančiojoje koalicijoje yra daugiau negu vienas teistas?
Jeigu atsakėte TAIP, pamirškite visus kitus argumentus, tiesiog pamirškite ir eikite rinktis kitų kandidatų ir partijų. Mes turime balsuodami ir dar kartą balsuodami (o kaip kitaip) priversti politikus suvokti, kad valdžioje norime švarių žmonių. Gal jau laikas?
2. Ar jūsų miesto/rajono meras ar valdančioji koalicija gniuždo laisvą žodį ir vykdo masinį nepotizmą, kai aplink sudarbinti visi giminės, artimieji ir kaimynų uošvės?
Jeigu atsakėte TAIP, pamirškite visus kitus argumentus, nes jeigu balsuodami ir dar kartą balsuodami (o kaip kitaip) mes nepradėsime valytis nuo tos baimės atmosferos, kuri tvyro regionuose, tai ji ir toliau keros kaip trečios stadijos vėžys.
3. Ar jūs bijote savo miesto/rajono valdžios?
Taip? Tai, bliamba, keiskit! Kitas šansas bus tik po ketverių metų.
Bet jeigu pavyko išvengti bent vieno TAIP šituose keturiuose klausimuose, tada balsuokite už esančius valdžioje ir leiskit jiems dirbti toliau.
Jeigu įveikę pirmąją atmintinės dalį suvokėte, kad norite permainų, tada reikia rinktis kitus. Ir čia pasitelkime labai paprastą matricą:
1. Smarkiai nekreipkite dėmesio į partijų/komitetų pavadinimus, po rinkimų jie vis tiek susiklijuos į pačias fantastiškiausias koalicijas – nuo valstiečių su liberalais iki konservatorių su „darbiečiais“.
2. Na, ok, atmeskite tas partijas, nuo kurių jus purto ir darosi bloga. Tiesiog ištarkite garsiai partijos pavadinimą ir žiūrėkite, kas bus. Jeigu prasideda viso kūno tremorai ir eina šiurpuliai, bet ne tokie, kaip paėmus mylimos moters ar vyro ranką, tai atmeskite tą partiją.
3. Įvertinkite komitetus pagal paprastą principą – ar tai tiesiog tie patys politiniai oportunistai, besislepiantys po komiteto vėliava, ar tikrai bendruomenės nariai. Pirmuoju atveju – meskite tokius komitetus iš galvos, nebent būtų labai įtikinanti priežastis, kodėl jie eina su komitetu, o ne su partija.
Taip – susimažinom sąrašų skaičių iki padoraus, greičiausiai kokių 4–5. Tada einam į vidų ir žiūrim pirmą dešimtuką. Ir nauji klausimai:
1. Kiek žmonių dešimtuke pažįstate asmeniškai, esate matę gyvai, spaudę rankas ir žinote, kas jie tokie. Jei gyvenate nedideliame mieste, pavyzdžiui, Kretingoje, ir prieš akis matote dešimt visiškai svetimų žmonių, drąsiai eikite toliau.
2. Kiek žmonių dešimtuke yra teisti? Kokia jūsų tolerancijos riba? Paprasčiau gyventi, jeigu ji nulinė. Teistas, ačiū, kitas.
3. Kiek iš dešimtuko turi viešojo sektoriaus vadybos patirties. Nesitikėkime stebuklų ir viso dešimtuko, bet bent trys-keturi turėtų jos turėti.
4. Kiek iš dešimtuko moka angliškai. O kam Švenčionyse anglų kalba, paklausite? O tam, kad nebūtų gėda ir būtų kuriamas ateities standartas, jog į bet kurį renkamą postą Lietuvoje turi keliauti žmonės, mokantys ne tik „spasibo“.
5. Koks dešimtuko lyčių balansas? Kvotų gal ir netaikykim, bet jeigu į valdžią žygiuoja dešimties penių paradas, gal ačiū, bet ne. Jau turim tokią vyriausybę.
6. Koks dešimtuko amžiaus vidurkis. Savivalda ta vieta, kur auga politikai ir kur būtinas proveržis, ypač matant regionų stagnaciją ir visišką idėjų nebuvimą. Suskaičiuokit, ilgai neužtruksit ir jeigu vidurkis sukasi aplink saldžius 35 metus, galite dėti pliusą.
Radote sąrašą ir jo lyderį, kuris atitiktų daugiausiai kriterijų iš šito šešetuko? Nepurto? Tai ir važiuojam, o ko daugiau reikia šiai dienai.
Po ketverių metų kriterijai bus aukštesni, bet ir rinktis bus lengviau, pamatysit.