Citrusiniai vaisiai ir granatai
Norint pasodinti bet kokį vaisių, jums tereikia jo kaulo – tai aksioma. Labiausiai iš egzotinių vaisių pas mums paplitę citrusiniai – visi tie apelsinai, citrinos, mandarinai, žaliosios citrinos, greipfrutai ir daugelis jų hibridų. Visi jie lengvai išauga iš savo pačių kauliukų ir vėliau virsta medžiais.
Tiesa, iš parduotuvėse parduodamų citrusinių išauga tik „laukinukai“, kurie pradės duoti vaisių geriausiu atveju po septynių-dešimties metų. Jeigu norite padaryti iš, pavyzdžiui, citrinos pilnavertį augalą, būtina jį skiepyti ir daryti tai reikia praėjus maždaug pusantrų metų nuo to laiko, kai ji virs augalu ir kamieno storis sieks apie aštuonis milimetrus. Tai sudėtingas ir ilgai trunkantis reikalas, kurio detalėms pašvęstos ištisos knygos.
Todėl geriausia paimti granatą, juo labiau, kad iš jo gaunasi krūmelis ir žydėti jis pradeda jau po trejų ar ketverių metų. Tiesa, vaisiai mūsų platumose noksta labai ilgai, užtat granatai yra santykinai nepretenzingi.
Avokadas ir persimonas
Pradedantieji „namų sodininkai“ taip pat turi atkreipti dėmesį į avokadą. Esminis jo sodinimo momentas – teisingas subrendusio vaisiaus pasirinkimas, taip pat daiginimo procesas. Paprasčiausia būtų nuimti nuo kauliuko apvalkalą ir plačia apatine dalimi žemyn įkišti į žemę į dviejų-trijų centimetrų gylį. Daigas pasirodys tarp kaulo puselių ir atrodys keistai, tačiau tai yra normalu.
Tačiau yra ir antras, gerokai „pažangesnis“ avokado daiginimo metodas: įstatyti į kaulą maždaug ties viduriu du-tris dantų krapštukus. Juos naudosime kaip atramas, už kurių kauliuką reikia pakabinti virš stiklinės su vandeniu. Apatinė kaulo dalis turi liestis su vandeniu ir tai reikės reguliariai tikrinti. Po poros savaičių atsiras šaknys ir tada kauliuką bus galima pasodinti į žemę. Taip pat, kaip ir pirmuoju atveju, užkasamos pačios šaknys ir tik pusė avokado kauliuko.
Problema su avokado auginimu namų sąlygomis tėra viena – augalas neduoda vaisių. Tačiau to nepasakysi apie persimoną, kuris vaisiais pradžiugins jau po ketverių-šešerių metų!
Kivis ir amerikinė aka
Namuose galima pasisodinti ir kivį (ir netgi tikėtis vaisių). Svarbiausia juos auginant – teisingai išimti sėklas. Išimkite jas šaukšteliu, paskui išplaukite, tačiau labai atsargiai, kad pusės neprarastumėte. Sėklytes užkasti reikia ne daugiau kaip vieno ar dviejų milimetrų gylyje, sudygs labai greitai. Galiausiai jūsų vazone atsiras kivinė aktinidija. Galima valgyti, galima virti uogienę.
Analogiškai namuose galima užsiauginti ir amerikinę aką. Iš jos sėklyčių išdygs aka. Tiesa, reikia prisiminti, kad natūralioje gamtoje ji gali siekti keturis metrus, todėl namuose teks ja pasirūpinti.
Egzotika
Kad ir kaip keistai skambėtų, tačiau namuose galima pasėti ir… džiovintus vaisius! Tiksliau, sudžiovintų vaisių sėklytes. Pavyzdžiui, puikiai dygsta džiovintų datulių kauliukai. Tiesa, tai užtrunka labai ilgai – beveik iki metų, tad galite net pamiršti, kad kažkada kažką sodinote. Ir auga vėliau toks augalas itin lėtai, todėl datulinį finiką ko gero bus pigiau ir greičiau nusipirkti.
Taip pat namuose galima pasodinti pasifloros kauliuką, kuris galiausiai išaugs į gana simpatišką lianą. Tiesa, žydėti ji pradės ne iš karto, tik po kokių dviejų ar trijų metų. Užtat vaisiai ant jų irgi pasirodys.
Apskritai, sodinti galima beveik visas vaisių sėklas ir netgi tikėtis, kad anksčiau ar vėliau jos sudygs ir virs krūmu, medeliu ar palme. Kitas reikalas, kad jie ne visada duoda valgomus vaisius, ir juos, kaip ir pačias paprasčiausias obelis, reikia skiepyti. Bet ar dėl to reikėtų atsisakyti svajonės turėti nuosavą mandarinų medį?! Arba kažką dar labiau egzotiško ir pas mus net nematyto… Nuvykę į šiltuosius kraštus, susipažinkite su ten augančiais egzotiškais vaisiais ir papildykite savo „sėklų fondą“, o paskui drąsiai eksperimentuokite!
