Agentūros veiklą tiriantys žurnalistai agentūrą vadina „trolių fabriku“. Kontora, finansuojama Rusijos prezidentui artimo verslininko Jevgenijaus Prigožino, jau tapo ne vienos dešimties tarptautinių žurnalistinių tyrimų objektu.

Ji (ir ne tik ji) įvardijama kaip vienas iš svarbiausių Kremliaus vykdomo informacinio karo su Vakarais centrų. Būtent J. Prigožiną ir jo bendrovę amerikiečių pareigūnai laiko vienu iš svarbiausių kanalų, kuriais Rusijos režimas kišosi į 2016 metais vykusius Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus, rus.delfi.lt rašo Rusijos žurnalistas, televizijos „Dožd“ laidų vedėjas, DW skiltininkas Konstantinas Eggertas.

Jiems, kaip rašo „The Washington Post“, kolegos pasiuntė asmeninių žinučių, turėjusių nepalikti abejonių – amerikiečiai apie juos žino jeigu ir ne viską, tai labai daug.

Gali būti net kelios priežastys, kodėl laikraštis apie visa tai parašė tik dabar. Tai gali būti noras pridengti vieną ar kitą agentūrą. Taip pat tai gali būti viltis gauti iš Maskvos kad ir neoficialų pažadą švelninti prieš Vakarus nukreiptą kibernetinę veiklą.

Dar viena priežastis – noras priminti Kongresui, netrukus balsuosiančiam dėl naujų prieš Kremlių nukreiptų sankcijų paketo, jog nevertėtų leisti nematomo interneto fronto kariams naudotis finansiniais ištekliais. Gali būti, kad visos šios priežastys vienu metu.

„Interneto tyrimų agentūra“ Sankt Peterburge

Aišku tik viena: tai į labai aiškų tikslą nukreipta ataka, nedviprasmiška žinutė – „Dabar kariausime atvirai“. Atsako tikimasi tiesiogiai iš V. Putino. Jis ir priims galutinį sprendimą: priimti ar nepriimti Vašingtono iššūkį, rašo K. Eggertas.

Amerikos saugumo apsaugos nuo Kremliaus agresijos įstatymo projektas (DASKA) greičiausiai bus priimtas. Jame galima rasti ne vieną Rusijos režimui nemalonų dalyką, tačiau du konkretūs tiesiogiai žeidžia patį prezidentą V. Putiną. Kongresmenai ir senatoriai, remiantis įstatymo projektu, atitinkamoms Jungtinių Valstijų institucijoms nurodys iškapstyti viską apie V. Putiną ir pareikalaus iš naujo tirti Boriso Nemcovo nužudymą.

Pirmą direktyvą įgyvendinti paprasčiau – greičiausiai Jungtinių Valstijų specialiosios tarnybos tam turi neprastų galimybių. Antrąjį nurodymą įgyvendinti sunkiau. Jis, tam tikra prasme, taip pat gali būti vertinamas kaip žinutė V. Putinui: „Mes būtent jus laikome kaltu dėl šio nužudymo, nors, galimas dalykas, įsakymą davėte ne jūs“.

„V. Putinas to neatleis. Dėl šios priežasties aš asmeniškai neturiu jokių abejonių, kad jis tikrai priims iššūkį. O kas tada?“ – rašo K. Eggertas.

Konstantinas von Eggertas

Pasak jo, pirmiausia bus aktyviai kišamasi į artėjančius Europos Parlamento rinkimus. Po truputį išsikvepiantys dešinieji ir vis daugiau galios įgaunantys kairieji sulauks maksimalaus palaikymo – tiek pinigais, tiek propaganda internete.

Antras dalykas: kad ir kaip išsispręstų „Brexit“ klausimas, visos Kremliaus pastangos bus nukreiptos leiboristų partijai ir jos lyderiui Jeremy Corbynui palaikyti – potencialiai paties svarbiausio Kremliaus sąjungininko Vakaruose.

Trečias svarbus dalykas: gali būti, kad kibernetinių atakų taikiniais taps rytiniame NATO flange esantys objektai, įskaitant ir Baltijos valstybes. Maskvoje jos, kaip Vidurio bei Rytų Europa, laikomos savotišku paribiu, kur galima beveik nebaudžiamai „pasiųsti signalą“ Aljansui. Ir tai dar ne viskas. Gali būti, kad bus uždegta šviesa dar aktyvesniam Kremliaus kritikų Vakaruose šmeižimui, įsitikinęs apžvalgininkas.

Penktas dalykas: Kremlius tikrai neketina atsiriboti nuo pačiose Jungtinėse Valstijose vykstančių dalykų. Juk ten jau ant nosies prezidento rinkimai, o tai neabejotinai turės pasekmių.

Viena vertus, galima bandyti palaikyti D. Trumpą, viliantis, kad savo antrą ir paskutinę kadenciją jis paskirs santykių su Maskva gerinimui. Deja, pastarieji treji metai parodė – iš esmės, šiandien Jungtinių Valstijų politiką Rusijos ir Ukrainos klausimais kontroliuoja ne prezidentas, o Kongresas, tad iš D. Trumpo gali nebūti jokios naudos.

Kita vertus, Demokratų partija krypsta į kairę. Šios partijos prezidentas daugiau dėmesio skirtų šalies vidaus politikai – įšaldytoms Baracko Obamos sveikatos apsaugos reformoms, kovai su rasizmu, pragyvenimui skirto minimumo nustatymui, grįžimui prie Paryžiaus klimato kaitos susitarimo ir D. Trumpo ekonominių reformų šalinimui.

Kremlius sprendimą priims prasidėjus pirmajam kovos dėl prezidento posto etapui, bet aišku viena – iš Maskvos kibernetinio neutralumo tikėtis neverta.