Dažnai keliamas visuomeninių rinkimų komitetų veiklos ir finansavimo skaidrumo klausimas, kai tie patys komiteto atstovai veikia ne pelno siekiančioje organizacijoje analogišku pavadinimu. Visuomeninės organizacijos „Baltosios pirštinės“ atstovai pagal visų visuomeninių rinkimų komitetų pavadinimus (modifikuojant, ieškant bent vieno ar kelių pagrindinių žodžių) vykdė paiešką juridinių asmenų registre bei rekvizitai.lt portale, kas parodė, kad tik 10 procentų komitetų turi sietinas organizacijas.
2015 metų savivaldos rinkimuose beveik kas trečias visuomeninis rinkimų komitetas turėjo „motinines“ organizacijas. Skaičiai rodo, kad nėra vyraujančios tendencijos kurti visuomeninius rinkimų komitetus, naudojantis jau egzistuojančių organizacijų pavadinimu. „Siekiant užkirsti kelią neskaidriam politinių kampanijų finansavimui, analogiški visuomeninių rinkimų komitetų bei organizacijų pavadinimai nėra esminis klausimas. Reikia vykdyti profesionalią įvairių komunikacijos priemonių stebėseną, nes neskaidrus finansavimas nebūtinai sietinas su tokio pačio vardo organizacija“, - teigia visuomeninės organizacijos „Baltosios pirštinės“ vadovė Marija Šaraitė.
„Baltosios pirštinės“ atliko ir visuomeninių rinkimų komitetų, kaip politinės kampanijos dalyvių, vertinimą tikrindami jų rinkiminės komunikacijos socialiniuose tinkluose atitikimą politinės reklamos taisyklėms. Pastebėta, kad vos daugiau nei pusė visuomeninių rinkimų komitetų atitinka VRK keliamus politinės reklamos reikalavimus. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką visi politinės kampanijos dalyviai privalo agitacinę informaciją žymėti „politinė reklama“ arba „rinkimų agitacija“ žymomis, nurodant ir apmokėjimo lėšų šaltinį. Pažymėtina, kad pusė mokamą reklamą socialiniame tinkle „Facebook“ skleidusių visuomeninių rinkimų komitetų, nenurodė iš kokių lėšų ji bus apmokėta, ką galima vertinti kaip akivaizdų politinės reklamos pažeidimą, keliantį klausimą dėl neskaidraus finansavimo.
Dažnai pasitaikantis skeptiškas požiūris į galiojančias taisykles - kai kurie politinės kampanijos dalyviai išsisukinėja interpretuodami politinės reklamos reikalavimus. Kandidatai vietoj aiškaus žymos pateikimo įrašo pabaigoje, kurią skaitytojai ilgainiui atpažintų kaip techninį rinkimų kampanijos elementą ir vertintų neutraliai, skatina abejoti rinkimus įgyvendinančiomis institucijomis ir jų taikomais reikalavimais. Pasitaiko ir itin ironiškų interpretacijų, kurias sunkiai galima vertinti, kaip atitinkančias politinės reklamos žymėjimo reikalavimus: „cepelinai nedalyvauja politinėje kampanijoje, tačiau mes esame priversti žymėti, jog tai politinė reklama“, „visos kadencijos metu informavau savo krašto žmones apie naujienas, tačiau dabar, kai esu kandidatė į merus, privalau tai žymėti kaip politinę reklamą“.
Nors nemažai politinės kampanijos dalyvių traktuoja, kad šie reikalavimai yra pertekliniai, jų nepaisymas sukuria terpę įvairaus pobūdžio pažeidimams ir korupcijai rinkimų metu, todėl būtinas didesnis politinės kampanijos dalyvių sąmoningumas ir dėmesys taikomiems teisiniams reikalavimams.