Viską daro savarankiškai
Savarankiškai sau 200 kv. metrų ploto namą statęs Mantas patikino, kad kai namą statai pats, tuomet esi tikras, kad darbų kokybė bus nepriekaištinga. Jis teigė, jog darbus atliekant įmonei, gali būti daug paslėpto broko.
„Kažkada pačiam teko statybose dirbti: sakydavai vadovams, kad blogai, tau liepia daryti, kad greičiau ir pigiau“, – aiškino vyras.
Jo namas dar nėra baigtas statyti, todėl Mantas dar nepaskaičiavo, kiek kainavo namo statybos, tačiau jis įsitikinęs, kad galiausiai pačiam statytis išeina tik šiek tiek pigiau, nes neskaičiuoji savo darbo, bet nusiperki geresnes medžiagas.
Vyras patvirtino, kad sugadintų nervų buvo projektavimo metu, nes teko sutvarkyti daug popierizmo, kainavusio daug laiko ir kantrybės.
„Čia buvo didžiausias stresas, kol galų gale susiradom architektą, kuris tuos visus popierius sutvarkė. Tas užtruko pusę metų“, – kalbėjo Mantas ir pridūrė, kad dabar jau yra pastatyta pusė namo, o tai padaryti užtruko nepilnus metus.
Šeima statosi namą visiškai savomis jėgomis, iš pradžių padėjo tėtis atlikti darbus, o vėliau dirbo dviese su žmona. Mantas tikino, kad jiems dar labai pasisekė, nes namą statosi iš savo lėšų, todėl gali neskubėti, mat pasiskolinus pinigus iš banko reikia laikytis tam tikrų terminų ir statybos būna įtemptesnės.
Pasisamdė įmonę
Vilnietis Linas pasakojo, kad pradinė mintis buvo iš buto keltis į kotedžą, o ne savarankiškai statytis namą. Tačiau pradėjus domėtis kotedžų kainomis, paaiškėjo, jog kotedžo ir namo kaina beveik nesiskiria. Taip kilo idėja statytis patiems, nes pardavėjai parduodami namą uždirba savo procentą, todėl šeima ketino tą sumą ir sutaupyti.
Visgi, vilniečiai statėsi namą ne savo rankomis, o samdėsi įmonę tam darbui ir visiškai to nesigaili. 2018 m. vasario 5 d. statybos prasidėjo, o 2018 m. gruodžio 20 d. jie jau atsikėlė gyventi į naujus, pilnai įrengtus namus. Pastatyto namo plotas siekia 105 kv. metrus.
Pasak Lino, optimaliai planuojant, statybų laikotarpį dar buvo galima sumažinti 2-3 mėnesiais. Pilnai namo statybos kartu su įrengimu, baldais, buitine technika, tvora, vartais bei trinkelėmis kainavo apie 1300 eurų už kvadratinį metrą.
„Daugiausiai laiko atėmė informacijos rinkimas. Per nepilnus metus turėjome tapti statybininkais, žinančiais, kodėl vienokia ar kitokia medžiaga yra geresnė ar prastesnė, kodėl kiekvieną mazgą reikia daryti vienaip, o ne kitaip. Taip pat sudėtinga buvo išlaviruoti tarp medžiagų kokybės ir kainos santykio. Sunku, kai visus metus neturi laisvų savaitgalių, neturi atostogų, neturi ir pinigų“, – guodėsi vilnietis.
Vyras patarė prieš imantis statybų pirmiausia susirasti gerą rangovą. Kaip tai padaryti, jis atsakymo nežino, nes tokio recepto tiesiog nėra.
„Mums jis nukrito kaip aklai vištai grūdas. Girdėjau daug istorijų, kaip nepasisekus su rangovais išmetami į balą pinigai, negrąžinami užstatai, pridaroma begalė broko. Mums to pavyko išvengti patikimų statytojų dėka“, – džiaugėsi Linas.
Vilniuje namai gerokai brangesni
DELFI Būstas taip pat pasidomėjo, už kokią sumą galima nusipirkti naują, pastatytą ir pilnai įrengtą namą Vilniuje ir Kaune.
Portalo aruodas.lt duomenimis, Vilniuje vidutinė namo kvadratinio metro kaina siekia apie 1200 eurų. Peržiūrėjus parduodamų objektų skelbimus, paaiškėjo, kad kainos yra labai įvairios, priklausomai tiek nuo vietos, tiek namo dydžio.
100-150 kv. metrų ploto namą atokesniuose Vilniaus rajonuose galima surasti už maždaug 100 tūkst. eurų. Sparčiai populiarėjančiame Kalnėnų rajone įrengtą 100 kv. Metrų ploto namą galima nusipirkti už 160 tūkst. eurų, tačiau žvelgiant į pasiūlą, esančią arčiau miesto centro arba šalia gražesnės, žalesnės aplinkos, kainos gali siekti ir 200-300 tūkst. eurų.
Kaune parduodamų namų skaičius yra mažesnis, tačiau jie taip pat yra ir pigesni. Kvadratinis metras vidutiniškai kainuoja 880 eurų. Taip pat priklausomai nuo vietos, Kaune 100-150 kv. metrų ploto namą galima įsigyti nuo vos 35 tūkst. iki 120 tūkst. eurų. Čia taip pat yra ir brangių, prestižinių objektų šalia miesto centro, kurių kainos prasideda nuo 200 tūkst. eurų.
Du trečdaliai statosi patys sau
Remiantis Všį „Real Data“ duomenimis, Vilniuje individualių namų segmentas sudaro tik 7 proc. rinkos, tačiau kauniečiai daug mieliau renkasi turėti nuosavą namą, o ne butą. Visgi, kaip rodo statistika, du trečdaliai pirkėjų namus bei kotedžus ne perka, o pasistato patys sau.
Pasak įmonės direktoriaus Arnoldo Antanavičiaus, priežastys, kodėl žmonės mieliau statosi namus, gali būti kelios.
Pirmiausia, pirkėjams ne visada pasiūloje pavyksta rasti pageidaujamą būstą. Pavyzdžiui, nori gyventi prie vandens telkinio ar miškelio, bet kartu dar turi reikalavimų namo dydžiui, išplanavimui ir tada pamato, kad pasiūloje nėra nieko atitinkančio poreikius. Todėl perka sklypą, projektuojasi ir statosi pagal savo įsivaizdavimą.
„Statantis pačiam galima sutaupyti, bet tikriausiai dažnai žmonės neįsivertina, kad sutaupymas ateina jų pačių laiko ir nervų sąskaita, o jei trūksta patirties, tai bandymas sutaupyti gali virsti įvairiausiomis problemomis, kurios galutiniame rezultate kainuos dar daugiau“, – sakė A. Antanavičius.
Anot pašnekovo, lietuviai teikia prioritetą savarankiškoms statyboms dar ir todėl, kad statydami sau, negaili pinigų kokybiškoms medžiagoms, brangesniems, nestandartiniams sprendimams ir t.t. Būstas, statomas pardavimui, dažniausiai bus orientuotas į ekonominius ar standartinius sprendimus.
„Kita vertus, kartais žmonės papuola į nepavydėtiną situaciją, kai statosi brangius namus ekonominėse lokacijose, o po to prireikia namą parduoti ar gauti paskolą statybų užbaigimui ir paaiškėja, kad išlaidos namui viršija toje vietoje esamą kainų lygį, todėl niekas negali įvertinti tiek, kiek žmogus jau išleido pinigų, o bankas savo ruožtu tada negali suteikti kredito“, – galimas problemas įvardijo A. Antanavičius. Jis taip pat pridūrė, kad neretas lietuvis statosi savarankiškai, nes nori užsidėti pliusą, jog pasistatė namą.
Paprastam žmogui pasistatyti misija neįmanoma
Įmonės „Samatele.lt“ sąmatų rengimo ekspertas Mindaugas Laučys teigė, jog atsakymas, ar pačiam pasistatyti bus pigiau, slypi tame, ar žmogus supranta, kaip reikia statyti namą ir ar turi tam tikrų žinių.
„Jeigu jis tiesiog yra eilinis žmogus, kuris su statyba nieko bendro neturi, tai jam pačiam pasistatyti yra misija neįmanoma. Aš asmeniškai nepirkčiau pastatyto namo, nes turiu blogą patirtį. Naivu tikėtis kokybiško daikto, kai tą daiktą stato įmonė, kurios tikslas yra sutaupyt. Jeigu tai yra investuotojas, kuris stato, tai jo tikslas niekada nebus pastatyti labai kokybiškai, jo tikslas pastatyti kiek įmanoma pigiau. Tai jis piniginius resursus spaudžia ant medžiagų kokybės, arba medžiagų kiekio, arba per savo subrangovus“, – aiškino M. Laučys.
Pasak eksperto, įmonės dažnai stengiasi maksimaliai nekeisti statybų projekto, tokiu būdu taip pat sumažinant kainą. Nusprendus namą statyti, reikia turėti žmogų, kuris prižiūrėtų kokybę, nes pats būsimo namo savininkas gali ir nežinoti, ar statybininkas atvežė kokybiškas medžiagas, ar atvežė tas, kurias reikėjo atvežt, ar medžiagos yra už adekvačią kainą. Todėl nieko nesuprantantys apie statybas turėtų turėti techninį statybų prižiūrėtoją.
Retas tikrina perkamo namo kokybę
M. Laučys taip pat patarė žmonėms, kurie nusprendė nusipirkti namą jau pastatytą, apžiūrėti jį taip pat, kaip ir perkamą automobilį – nebijoti patikrinti jo kokybės.
„Kai lietuvis perka namą, jis nieko nedaro. Tik pasižiūri, apeina, geriausiu atveju pasikviečia kokį draugą, kuris mūrininkas koks nors. Ir tokiu būdu jie vizualiai patikrina namo kokybę. Bet tai visiškai nieko nereiškia, pardavėjai žino daug triukų, kaip apgauti žmones, kad parduotų produktą. Jeigu tai yra namas, mes siūlome du variantus. Jeigu jis yra jau įrengtas, pasiprašyti išsinuomoti jį – dviem savaitėm, mėnesiui. Ir tiesiog pagyvent tame name, tuomet kažką žmogus pajaustų, bent jau sąskaitas, pajaustų, ar šalta, ar šilta – elementarius dalykus.
Kitas variantas yra techninis. Pasikviest įmonę, kuri atlieka termovizinius ir sandarumo testavimus. Kai tokia įmonė atvažiuoja, tai iš esmės, su pirštu parodo visus namo defektus. Tai jei pirkėjas dalyvautų, dažnu atveju, jis tiesiog apsigalvotų ir nebepirktų iš viso“, – komentavo M. Laučys.
Anot jo, toks testas kainuoja santykinai labai pigiai, tačiau žmogus gauna apie namą labai daug informacijos. Visgi, ekspertas pastebėjo, kad pirkėjai tokiomis galimybėmis beveik niekada nepasinaudoja, bent jau ne prieš pirkimą. O po namo įsigijimo jau gali būti vėlu, nes su statytoju gali prasidėti teisminiai ginčai, kurie kainuoja kur kas daugiau.
Meistrų trūkumas kelia kainas
Anot M. Laučio, Vilniuje statybos kainuoja beveik 30 proc. brangiau nei visoje likusioje Lietuvoje. Kainos skirtumas pasireiškia dėl meistrų trūkumo, kurie turi užsakymų visiems metams į priekį, todėl norintys darbus pasidaryti greičiau, turi sumokėti daugiau.
„Gaunasi taip, kad statybos kaina pusiau dirbtinai ir išauga. Visa kita Lietuva, aš sakyčiau, yra alkana, o Vilniaus regionas persisotinęs užsakymais“, – patikino ekspertas.
Jis atskleidė, kad kai kuriais atvejais pigiau netgi atsivežti meistrą iš kito miesto, jam apmokėti apgyvendinimą ir pervežimą, nei samdytis vilnietį už didelę kainą.
M. Laučys taip pat rekomendavo nuspręsti, ar žmogus nori samdyti įmonę darbui, ar meistrą, vykdantį individualią veiklą.
Jo nuomone, jeigu žmogus apsisprendžia, kad tai turėtų būti įmonė, ją reikia patikrinti: ar neturi įsiskolinimų, kiek metų jau veikia, kokia darbuotojų kaita. Ekspertas pataria rinktis stabilią įmonę, dirbančią bent kelerius metus ir, jei yra galimybė, paprašyti, kad ji užsakovui parodytų jų atliktus darbus. Taip pat galima pakalbinti žmones, kurie jau gyvena tos įmonės statytuose namuose.
Visgi, su individualiais meistrais yra sudėtingesnė situacija, nes net rekomenduojami asmenys kartais gali nuvilti. Be to, jie yra fiziniai asmenys, todėl, jei kažkas atsitiktų ne taip, sunku būtų gauti kokias nors garantijas. Todėl reikia žiūrėti į žmogų, į jo darbus, ir spręsti, ar jis atrodo patikimas, ar ne.
Ekspertas tikino, kad kai pats statėsi namą, samdėsi įmonę, tačiau jis labai gerai žinojo jos vadovą ir žinojo, kad darbai bus atlikti gerai.
„Mano patarimas vis dėlto samdyti įmonę ir kiek įmanoma ją patikrinti. Jeigu įmanoma, reikia ieškoti, kur medžiagas pirkti patiems. Tokiu būdu sumažinsite kaštus“, – patarė M. Laučys.
Galima samdyti statybos valdytoją
Statybos valdymo paslaugas teigiančios įmonės „Incora“ atstovas Igoris Ščemeliovas išskyrė tris labiausiai paplitusius gyvenamojo namo statybos būdus. Tai yra jau aptartas ūkio būdas, kai statytojas namo statybą organizuoja pats, samdo meistrus. Šis būdas labiausiai tinka tiems, kurie turi pakankamai žinių ir laiko, nes visą atsakomybę už statinį prisiima pats statytojas. I. Ščemeliovas pastebėjo, kad žmogui pačiam organizuojant statybas, biudžetas nėra valdomas, o galutinė kaina paaiškėja tik atlikus visus darbus.
Anot jo, samdyti įmonę labiausiai tinka tiems, kam prioritetas mažesnė galutinė statybos kaina, o kokybė po to. Tokiu atveju yra deramasi dėl galutinės statybos sumos. Statybos eigoje laisvė priimti sprendimus paliekama tik rangovui, kuris, žinoma, yra suinteresuotas sutaupyti, todėl prastina sprendinius, renkasi pigesnes medžiagas.
Taip pat galima samdyti ir statybos valdytoją, kuris už klientą prižiūrės atliekamus darbus.
„Statybos valdytojo paslaugos apmokamos atskirai, nepriklausomai nuo namo sąmatos, todėl jis nėra suinteresuotas prastinti sprendinių, ar taupyti kokybės sąskaita. Valdytojas yra atsakingas už visą statybos eigą – sustyguoja visus statybos procesus, valdo biudžetą ir laiką, užtikrina darbų kokybę“, – aiškino I. Ščemeliovas.
Turi turėti statybininko korteles
Dalius Gedvilas, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas, sakė, kad lietuviai prioritetą teikia savarankiškoms namo statyboms, nes manoma, jog patiems pavyks pasistatyti pigiau, ir tik maža dalis siekia išskirtinumo dizaine arba techniniuose sprendimuose. Tačiau, anot jo, dažniausiai žmonės neįkainoja savo sugaišto laiko organizuojant statybą ir neskaičiuoja savo padarytų klaidų vertės ir perdarymo kaštų.
„Vis dar sunkiai nuo statybų atsiejamas ir šešėlis. Žmonės siekia sutaupyti, samdo pigesnius darbininkus, sutinka mokėti „į kišenę“ ir džiaugiasi sutaupę. Tačiau sutaupoma, geriausiu atveju, tik trumpalaikėje perspektyvoje. Pasiseka, jeigu meistrai nedingsta viduryje darbo, jį pabaigia. Tačiau, po kelerių metų išlindus brokui, nebėra už jį atsakingų asmenų ir nuostoliai gula ant savininko pečių“, – komentavo D. Gedvilas.
Pasak jo, dažniau lietuviai namus statosi patys, tačiau sostinėje ir Kaune yra daugiau perkančių jau pastatytą namą. Visgi, tikslios statistikos tendencijai nustatyti nėra.
„Statybos sėkmę ir biudžetą nulemia projektiniai sprendimai. Jeigu sukuriamas Statinio informacinis modelis ir statybos metu naudojamas Elektroninis statybos žurnalas, tai statytojas labai komfortiškai jaučiasi eksploatuodamas statinį. Todėl, kad visą statinio informaciją apie medžiagas, paslėptus darbus galima lengvai peržiūrėti tiesiog iš asmeninio kompiuterio.
Dažniausia klaida – statybų pradėjimas neturint projekto. Brangiausiai kainuoja statybos metu atliktų darbų perdarymas“, – tvirtino pašnekovas.
D. Gedvilo manymu, kadangi statybos technologijos ir medžiagos sparčiai keičiasi, paprastam žmogui jas perprasti darosi vis sunkiau. Dažnai statytojai pasisamdo asmenis su verslo liudijimais ir prašo atlikti vienus ar kitus darbus statybų procese.
„Tiems pasamdytiems darbuotojams patiki brangias medžiagas ir dažnai atsitinka taip, kad statytojas turi ieškoti kito specialisto ir medžiagas pirkti iš naujo, nes pasirodo, kad ankstesnis su verslo liudijimu pasamdytas asmuo visiškai neturi statybos amato žinių.
Europoje, Skandinavijoje to išvengiama, nes visi statybininkai turi statybininko korteles, įrodančias kompetenciją. Tokią kortelę Lietuvos statybininkų asociacija išduoda ir Lietuvoje. Tai apsaugotų statytojus nuo atsitiktinių asmenų ir pašalintų šešėlinį verslą statybos sektoriuje. Todėl jau šiandien patariame statytojams klausti, ar darbininkas turi statybininko kortelę, kuri patvirtina, kad jis turi vieną ar kelias pripažintas statybines kompetencijas“, – rekomendavo D. Gedvilas.
