Apie tai „DELFI Dienoje“ kalbėsimės su ne vieną kunigų seksualinio išnaudojimo auką kalbinusia žurnaliste Laima Lavaste.

„Manęs nenustebino, nes nelaikau šio susitikimo labai reikšmingu. Kaip ir visos kalbos, jos ir baigsis kalbomis. Nes yra paliečiamas tik vienas aspektas. Manau, kad per daug pasikeitimų neįvyks“, – laidoje sakė žurnalistė Laima Lavastė.

Pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas Gintaras Grušas teisė, kad vienintelis kelias Bažnyčiai spręsti opią problemą, tai ieškoti teisingumo. Grušo teigimu, su vaikų seksualiniu išnaudojimu Bažnyčia kovoja apie 30 metų.

Viskas baigėsi tuo, kad aukščiausi bažnyčios dvasininkai mane persekiojo ir rašė pasipiktinimo laiškus, kad kunigai iš sakyklų sakė, kad buvo raginama pasmerkti Laimą Lavastę. Susilaukiau didžiulio dvasininkijos pasipriešinimo, o dvasininkai, kurie palaikė, jie tik patylomis man tai sakė.

„Norėčiau paklausti, kur tai vyksta. Mes puikiai žinome, kad vyksta daug nusikaltimų, kuriuos daro dvasininkai, bet nežinome nei vieno dvasininko, kuris būtų pripažintas padaręs nusikaltimą, kuris būtų nuteistas, nubaustas. Tai kokiu būdu tas kovojimas vyksta? Man tikrai labai įdomu. Visa sistema primena išsiraizgiusį voratinklį, kur yra dengiami savi dvasininkai, nes tai labai pakerta bažnyčios autoritetą. Ta problema, kiek nagrinėjau, ji buvo slepiama. Kunigai, kurie pripažindavo tai padarę, jie paprastai būdavo pripažinami psichikos ligoniais“, – kalbėjo L. Lavastė.

Laidoje žurnalistė taip pat prisiminė 2004 metus, kai vaikų išnaudojimo ir kunigų pedofilijos skandalas tik iškilo Lietuvoje. Paklausta apie tai, kuo istorija baigėsi, L.Lavastė teigė, kad ilgą laiką buvo persekiojama.

Laima Lavaste

„Viskas baigėsi tuo, kad aukščiausi bažnyčios dvasininkai mane persekiojo ir rašė pasipiktinimo laiškus, kad kunigai iš sakyklų sakė, kad buvo raginama pasmerkti Laimą Lavastę. Susilaukiau didžiulio dvasininkijos pasipriešinimo, o dvasininkai, kurie palaikė, jie tik patylomis man tai sakė“, – sakė L. Lavastė.

„Tų tylių istorijų yra labai daug, turiu pilną kasečių įrašų, nes po pirmos istorijos apvažinėjau daugybę klebonijų visoje Lietuvoje. Istorijų tikrai turiu labai daug, tačiau nei vienas kunigas neleido viešinti jų pavardžių, nes jie neteks darbo vietos, o kunigas nieko daugiau nemoka, tik būti kunigu. Tai istorija baigėsi mano pasmerkimu“, – kalbėjo pašnekovė.

Laima Lavaste

L. Lavastė tvirtina, kad žmonės vis dar linkę pasitikėti Bažnyčia.

„Kai buvo Garliavos istorija, pusė Lietuvos žmonių gyveno patvoriuose, gynė mergaitę, kuri neva buvo išnaudota. Kai parašai, kad buvo vaikai išnaudoti kunigų pedofilų, tada susilauki baisaus visuomenės pasmerkimo, nes tu šmeiži bažnyčią. Manau, taip yra todėl, kad bažnyčia yra likusi vienintelė institucija, kur jie randa dvasinę paguodą, užtarimą, tik nežinau, ar tikrą. Žmones valdo baimė ir gėda. Kalbėjau su daugeliu tėvų, kurie buvo choristai bažnyčiose, ir kaip kunigai priekabiaudavo, tačiau vis tik jie prisipažino, kad tuomet vaikus net išbardavę, kaip jie gali taip kaltinti kunigus. Tai rodo mūsų pilietišką nebrandumą. (…) Manau, kad bažnyčia turėtų imtis didelių reformų. Nejauku žiūrėti į Vatikane vykstančias apeigas, kur žiba auksas, kam tas teatras? Kristus buvo nukryžiuotas nuogas. Galbūt reikia pinigus skirti vargstantiems. O žmonės, kurie vargsta, žiūri į prabangą, tai turėtų piktinti. Manau, bažnyčia yra iškreipta institucija.

Turiu gal aštuoniolika istorijų, nes tie žmonės kalbėjo.Tai, kas vyksta tarp dviejų suaugusių kunigų, jų problema, bet kai yra išnaudojimas, kai žadama kažkas, tai jau yra šantažas, kai žadama geresnė karjera, vieta bažnyčioje, tai vyksta ir seminarijose. Kalbant apie vaikus. Tai yra jautru. Vaikai prabyla tik tada, kai jau būna suaugę“, – kalbėjo L. Lavastė.

Primename, kad tokie ir panašūs skandalai dažni ir užsienyje.

Kardinolą George'ą Pellą trečiadienį, po jo istorinio nuteisimo už lytinius nusikaltimus vaikų atžvilgiu, buvo nurodyta laikyti už grotų, kol jam bus paskirta bausmė.

Apkaltinamasis nuosprendis šiam kardinolui dėl penkių kaltinimų lytiniais nusikaltimais prieš du choristus, įvykdytais Melburno Šv. Patriko katedroje 1996–1997 metais, vainikavo įspūdingą vieno įtakingiausių Katalikų Bažnyčios hierarchų nuopolį.

Per teismo posėdį prieš bausmės paskyrimą prokurorai sakė, kad G. Pellui – aukščiausio rango katalikų dvasininkui, kada nors nuteistam už vaikų lytinį išnaudojimą – gresia įkalinimo iki 50 metų bausmė.

Anksčiau po apkaltinamojo nuosprendžio G. Pello advokatai atsiėmė prašymą apeliaciniam teismui paleisti jį už užstatą ir sakė, jog dvasininkas „mano, kad jam dera palaukti bausmės paskyrimo“, kuris numatytas kovo 13 dieną.

Vis dėlto G. Pellas jau pateikė apeliaciją dėl savo nuosprendžio.

Trečiadienį per Viktorijos apygardos teismo posėdį jis tylėjo, o kai posėdis baigėsi – nusilenkė teisėjui ir be antrankių buvo išvestas iš teismo salės.

77 metų kardinolas iki bausmės paskyrimo bus laikomas kardomojo kalinimo centre, o tada bus perkeltas į kalėjimą.